Sentikiai Lietuvoje gyvena daugiau kaip 300 metų, tačiau daugeliui šis tikėjimas vis dar yra nepažįstamas. Sentikybė atsirado XVII amžiuje, kai patriarchas Nikonas pradėjo Rusijos stačiatikių bažnyčios reformą.
Dalis stačiatikių reformai nepritarė – dėl to buvo naujosios bažnyčios prakeikti ir persekiojami. Taip jie ėmė bėgti į kitas valstybes. Sentikių Lietuvoje dabar yra daugiau kaip 20 tūkst.
Nors sentikybė Lietuvoje yra daugiau nei tris amžius, daugelis vis dar nežino, kad sentikiai nėra stačiatikiai. Nuo stačiatikių sentikiai labiausiai skiriasi apeigomis – žegnojasi dviem pirštais, kitaip atlieka krikštą, pripažįsta tik senąsias liturgines knygas ir ikonas, nepripažįsta patepimo, sutvirtinimo ir Komunijos sakramentų.
Sergijus Krasnopiorovas – Kauno sentikių religinės bendruomenės dvasininkas. Sergijus yra iš Vilniaus, bet save laiko kauniečiu – čia gyvena jau 10 metų.
„Mano tautybė yra rusas, bet Lietuva yra mano tėvynė. Čia aš gimiau. Nė vienas iš mūsų negali savo tautybės išsirinkti“, – sako S.Krasnopiorovas. Dvasininkas teigia, kad Kauno sentikių bendruomenei priklauso apie 3000 narių. Per metus išpažinties pas jį ateina apie 1000 žmonių.
Karo Ukrainoje akivaizdoje stačiatikių bažnyčia užima politinę poziciją – tuo tarpu sentikių šventikas S.Krasnopiorovas sako, kad bažnyčia neturi kištis į politiką.
„Mes kiekvieną sekmadienį meldžiamės, kad kuo greičiau ta baisybė baigtųsi. Kai buvo pandemija, irgi meldėmės, kad ji greičiau baigtųsi. Cerkvė gelbėja žmones, o ne nori pražudyti. Ar tai virusas, ar karas, mes visada norime, kad visi žmonės kuo geriau gyventų“, – sako dvasininkas.
Mes kiekvieną sekmadienį meldžiamės, kad kuo greičiau ta baisybė baigtųsi.
Sentikius priimdavo bajorai
Bendruomenės maldos namai – Šv. Nikolajaus stebukladario cerkvė – yra Žaliakalnyje. Ji čia stovi nuo 1906 m., kai buvo pastatyta Prozorovų šeimos.
