Per savo veiklos laikotarpį fondas jau paskirstė apie 16 mln. JAV dolerių paramos ir nuolat ieško būdų plėsti savo poveikį.
Apie fondo misiją, vertybes bei filantropijos kultūrą Lietuvoje kalbamės su Kazickų šeimos fondo Lietuvoje vadove Domante Greifenbergeryte.
Kazickų šeimos fondo istoriją
– Kaip, Jūsų manymu, filantropijos vaidmuo keičiasi šiandieninėje visuomenėje?
Visuomenė tampa vis labiau informuota ir reikli skaidrumui bei atskaitomybei. Žmonėms svarbu žinoti, kaip lėšos naudojamos ir kokį realų poveikį jos daro. Tai skatina filantropus ir organizacijas labiau investuoti į ilgalaikius, sisteminius pokyčius, o ne tik teikti paramą trumpalaikiams projektams.
Šiandieninė filantropija tampa labiau orientuota į įtraukimą ir bendruomenių įgalinimą. Nebėra vien tik „pinigų davimo iš viršaus“ – sprendimai turi būti priimami kartu su bendruomenėmis, kurios geriausiai supranta savo poreikius.
– Kokius didžiausius iššūkius matote filantropijos srityje ir kaip fondas planuoja juos spręsti?
Manau, kad vienas didžiausių iššūkių – skaidrumas. Todėl siekiame užtikrinti, kad paramos teikimo procesas būtų kuo aiškesnis ir suprantamesnis, teikiame finansines ir veiklos ataskaitas.
Dar vienas iššūkis – sisteminio požiūrio trūkumas. Daugybė mažų iniciatyvų konkuruoja dėl lėšų, tačiau nedirba išvien. Mes netiesiogiai veikiame kaip platforma, jungianti įvairias iniciatyvas, skatiname bendradarbiavimą ir koordinaciją tarp nevyriausybinių organizacijų, verslo ar institucijų.
– Vadovaujate fondui vienerius metus. Kokia jūsų savanoriavimo, mentoriavimo patirtis?
Pradėjus dirbti fonde ir sužinojus daugiau apie Kazickų šeimos istoriją, noras dalintis tikrai išaugo. Tačiau ir iki tol aktyviai buvau įsitraukusi į savanorystės veiklas – mokiau anglų kalbos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojus, konsultavau „Vaikų linijoje“, padėjau integruotis užsieniečiams Lietuvoje, rūpinausi gyvūnais prieglaudoje, taip pat esu savanoriavusi ir kitose šalyse, pvz., buvau išvykusi į Ispaniją ir Šv. Jokūbo kelyje rūpinausi, kad kelias būtų prieinamas žmonėms su negalia.
Kiekvieną mėnesį skiriu tam tikrą dalį dviems nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat remiu artimą giminaitį. Mane labai įkvepia J. Kazicko pavyzdys, kai jis davė net ir tada, kai pats mažai turėjo. Todėl ir aš galvoju, kad filantropinė veikla prasideda ne uždirbus milijonus, bet nuo tavo požiūrio ir dėkingumo už tai, kiek jau turi.
– Kokius svarbiausius projektus ar iniciatyvas fondas įgyvendino per pastaruosius metus?
Vienas svarbiausių projektų – 50 tūkst. eurų STEM stipendijų programa Lietuvos jaunuoliams, nusprendusiems studijuoti šios krypties programose užsienio universitetuose.
Taip pat „Uncommon LT“ iniciatyva, kuria jau 5 metus siekiama padėti žmonėms regionuose atrasti naujų galimybių, suteikti technologinių žinių, ugdyti būtinus profesinius ir asmeninius įgūdžius. „Uncommon.org“ – Niujorke įkurta pelno nesiekianti organizacija, kurios steigėjai – dr. J. Kazicko anūkas, Peter Kazickas, ir jo bendramintis Eli Lubick. Nuo 2019 m. organizacija veikia Zimbabvėje, o 2020 metais atvežta į Lietuvą – konkrečiai Panevėžį.
„Jaunimas gali“ tikslas – Lietuva, kurioje dėl sporto ir įvairių užsiėmimų jaunimas turėtų galimybę ugdytis vertingus gyvenimo įgūdžius. Organizacija dirba atokiausiuose kaimuose ir pagrindinį dėmesį skiria bendruomenėms ir vaikams, kuriems yra labiausiai reikalingi.
Kasmet remiame apie 100 organizacijų Lietuvoje ir JAV, ir jos visos mums yra svarbios. Mūsų pagrindinės veiklos sritys Lietuvoje: švietimas, jaunimo įgalinimas, socialinė įtrauktis.
– Kokių naujų projektų ar programų planuojate artimiausioje ateityje?
Ateinančiais metais esame įsipareigoję savo ilgalaikiams partneriams –maždaug 30-iai nevyriausybinių organizacijų, toliau įgyvendinsime STEM stipendijų programą, daug dėmesio skirsime „Uncommon LT“ plėtrai. Taip pat būsime atviri naujiems paramos prašymams.
Svarbu paminėti, kad kartu su keliais verslais, Vilniaus miesto savivaldybės atstovais ir nevyriausybinėms organizacijomis inicijavome „Smartuolių“ projektą – sieksime sukurti standartą bendruomenėms, kuris padėtų įvertinti emociškai saugią aplinką vaikams ir jaunimui.
– Kas Jus asmeniškai įkvepia vadovauti fondui?
Kazickų šeima ir žmonės, kurie yra mūsų bendruomenėje. Man svarbu žinoti, kad tai, ką darau, yra prasminga ir dirbdama čia aš tai jaučiu kiekvieną dieną. Kazickų šeimos istorija mane įkvepia nepasiduoti gyvenimo sunkumams, visada tikėti gyvenimu ir siekti didžiausių tikslų. Dėkingumas ir dosnumas yra pagrindinės šių žmonių veikimo savybės ir tai labai greitai gali pajusti pabendravus su jais. Patys pagalvokite, jau trys kartos dirba dėl Lietuvos – ne tik teikia finansinę paramą, bet ir čia lankosi, klausia, domisi. Man tai yra pavyzdys.
– Ką norėtumėte palinkėti tiems, kurie galvoja apie prisidėjimą prie filantropijos Lietuvoje ar pasaulyje?
Linkiu sekti J. Kazicko pavyzdžiu, kuris savo gyvenimu įrodė, kad tikra laimė yra tada, kai galime dalintis su kitais. Kiekvienas geras darbas kuria pokytį, todėl linkiu pradėti nuo savęs. Jeigu širdyje bręsta noras dalintis, bet nežinote kaip, galite kreiptis į mus – mes papasakosime apie savo paramos procesą, pasidalinsime informacija apie organizacijas, kurias remiame. Visgi, filantropija – labai asmeninė veikla. Kiekvienas turi rasti sritį, kuri jam yra artimiausia. Taip pat linkiu prisiminti, kad davimas gali būti nebūtinai materialinis – jūsų dėmesys, laikas, geras žodis gali pakeisti žmogaus gyvenimą ar net išgelbėti gyvybę.
