Kavinukėje, šalia centrinės Vilniaus gatvės, kur dar žaidžia bundančios dienos spinduliai, vos vienas kitas praeivis. Svarstau, iš kurios pusės pašnekovas ateis?
Kaip tik tuo metu už lango šmėsteli pažįstamas aktoriaus siluetas. Nusigandęs purpteli žvirblis.
Pokalbis įsibėga. Atsispiriame nuo to laiko, kai aktorius augo, brendo, lipo į sceną, sako, kad tuo metu gero žodžio jo aplinkoje buvo vengiama.
Labai retai tuo laiku žmonės atsiverdavo, tad, ar verta stebėtis, kad žodžio galia improvizacijų meistras patikėjo tik ėmęs skaičiuoti šeštą dešimtį.
Šiandien Arūnas jaučiasi dėkingas likimui už daug ką, bet labiausiai už tai, kad nugalėjo jo drąsa būti savimi: „Jei prisidirbai, susimokėsi, gal reputacija, gal dar kuo, bet progą pasikeisti turėsi. Na, o jei pateikinėsi save ne tokį, koks esi, tai matysis. Yra žmonių, kurie niekad nepamiršta, jie sakys: ką čia kalbi, brolau?“
15min pokalbis apie tai, kokie pokyčiai įvyko žinomo aktoriaus gyvenime, apie pamokas, kurias „Auksiniais scenos kryžiais“ įvertintas scenos virtuozas jau išmoko, o kokias dar kremta ir ar buvo verta?