„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kokią kainą mokate, atleidę partnerio neištikimybę?

Neištikimybės tema – sena kaip pasaulis. Pokalbiuose apie tai nuomonės dažnai skiriasi ir priklauso nuo asmeninių ir artimos aplinkos patirčių, taip pat - kartos. Streso valdymo ir karjeros konsultantė, Mindfulness instruktorė, KET praktikė Janina Sabaitė neseniai savo paskyroje pasidalino nuomone, kuri sulaukė daug diskusijų. Jos mintimis dalinamės ir su 15min skaitytojais.
Neištikimybė
Neištikimybė / Vida Press nuotr.

Atėjo laikas vėl padiskutuoti apie išdavystę ir neištikimybę.

Turiu klientų (dažniausiai moterų), kurios bando susigyventi (ar kaip nors išgyventi) vyro emocinę ir fizinę išdavystę, tačiau ilgainiui tai vis tiek atsiliepia sveikatai. Ir nei viena iš klienčių nėra pasakiusi, kad „atleidusi“ nebegalvojo apie tai. Kad, kai nusprendė gyventi toliau kartu, intymių santykių metu nebūdavo minčių: „O kaip sutuoktiniui „sekasi“ su kitomis...“

Nuolatiniai flashback'ai... nuolat atsinaujinanti trauminė patirtis...

123RF.com nuotr./Neištikimybė
123RF.com nuotr./Neištikimybė

Atleisti neištikimybę – mokytis bandyti apgauti save ir toliau kurti laimingos šeimos iliuziją. Ir tik vardan to, kad po 20 ar 30 metų anūkai matytų senelius kartu, kai fiziologija padaro savo darbą, kad galimybių fizinei išdavystei liktų kuo mažiau.

Ir tam nemažai moterų aukoja savo esamus gyvenimus, kasdien ir dabar gyvenamo gyvenimo laimę, ir, deja, traumuoja savo vaikus.

1/3 mano klientų – jaunimas iki 30 metų. Dažna jų užklausa: kaip rasti partnerį ar kaip su juo bendrauti, kai užaugau disfunkcinėje šeimoje?

  • Kai tėvas ignoruodavo mamą;
  • Kai mama nusileisdavo tėvui ir stengėsi „neišnešti šiukšlių iš namų“;
  • Kai kurdavo iliuzinius kompromisus apie tėčio ar mamos „hobius“ – santykiauti ar lėbauti su kažkuo;
  • Kai keletą vaikų pagimdžiusią ir nuolat prisitaikydavusią mamą tėvas vadindavo menkysta ar šiukšle;
  • Kai tėvo profesoriaus užauginta mergina klausia, kaip jai gyventi ir eiti toliau panašios profesijos, kaip ir tėtis, keliu, kai žino, jog jis negerbė mamos ir neištikybė nebuvo tabu;
  • Kai išsiskyręs tėvas, po 25 metų santuokos visiškai ignoruoja buvusią šeimą ir dar vieną, eilinę, naują damą vadina išgelbėtoja...

Daug ir teisingų klausimų kelia jaunimas. Tik visi šie ir dar daugelis kitų klausimų jiems kelia baimę eiti kokybiškai giliai į santykius, atsiverti kitam žmogui, nes... baisu būti išduotam ar išduoti. Nes nebesinori kartoti š.... tėvų patirties ir apsimetinėti laimingais bei ignoruoti savo jausmų, savo savijautos.

Kai tarp tėvų vieninteliai juos siejantys dalykai tebuvo buitis, vaikai, giminės ir, kai kurių šeimose, bendras butelis.

„Kaip negersi, – sako mano vienas klientas, – kai turi vaidinti laimingą ir dar vadovauti darbe, kai neturi drąsos apsispręsti, su kuria moterimi nori būti ir supranti, kad taip išduodi abi iškart, plius dar save.“

Jaunimas dabar blaiviau mąsto apie įsipareigojimus ir santykius, nes tai, ką matė iš arti ir su kuo užaugo, tebuvo kuriama iliuzija apie nutylėtą, tačiau viešai žinomą tiesą.

123RF.com nuotr./Meilės trikampis
123RF.com nuotr./Meilės trikampis

Neištikimybė lygu išdavystė

Iš mano pačios patirties, iš klientų patirčių – keletas įžvalgų.

Pirmiausia – neištikimybė = išdavystė. Štai keletas klausimų, kuriuos verta užduoti:

  • Kai išduodi partnerį, kiek iš tiesų išduodi ir save?
  • Kaip jautiesi kasdien keldamasis ir žinodamas, kad tai dar viena diena išdavystės? Savęs, savo duoto žodžio, savo vertybių, savo įsipareigojimų, savo išminties...
  • O gal ištikimybė jau nebe „madinga“ vertybė?

Aš pati netikiu kontekstine ištikimybe. Kai esi neištikimas šeimai, vadinasi ištikimybė nėra vertybė, vadinasi, gali būti neištikimas ir valstybei.

Neištikimas žmogus, tai toks, kuris:

  • negerbia savo partnerio ir nebūna su juo atviras;
  • nesugeba valdyti savo gyvuliškų instinktų;
  • nėra sąžiningas;
  • nesugeba priimti sprendimų;
  • neturi atsakomybės.

Neištikimybę patyrę žmonės gana dažnai susiduria su rimtomis psichologinės traumos pasekmėmis. Neištikimybės trauma dažnai prilyginama artimo žmogaus netekties (mirties) traumai, nes: baigėsi pasitikėjimas žmogumi, taip pat baigėsi etapas, kai abu buvote partneriai ir šeima bei planavote bendrą ateitį. [Dažnu atveju] Kitas žmogus net nesugebėjo atvirai pasakyti, kaip jis jaučiasi ir kas vyksta jo gyvenime. Artimu buvęs žmogus taip susipainiojęs savo meluose (ir net sau pačiam), kad pats nebežino, kur realybė, o kur iliuzija.

Man tikrai norėtųsi, kad žmonės mokėtų geriau susikalbėti ir bendrautų sąmoningiau. Viliuosi, kad žmonės, atsidūrę trauminėse patirtyse ras stiprybės ieškotis pagalbos ir atmes savęs kaltinimą. Tikiu, kad mes galim būti sąmoningi suaugusieji, gebantys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, žodžius ir būti atvirais savo patirtyse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau