Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Kokios Rasų tradicijos be raganų žolės, kupolės ir nuogų maudynių trumpiausią metų naktį

„Jei norite paminėti Jonines pagal senąsias tradicijas, reikėtų ne tik tą vakarą, bet ir visą dieną tam paskirti. Rytą išeiti į nuošalią pievą, kur žmonių nesutiksite, išsirengti nuogai ir pasivolioti po rasą. Dieną rinkti vaistingas žoles, kitą dieną iš jų tepalus ruošti, o vakare vainikus plukdyti ir per laužus šokinėti“, – apie tradicijas, kurių laikėsi protėviai nuo seno, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė.
Giedrė Bružienė
Giedrė Bružienė / Asmeninio arch.nuotr.

Žolelių ūkio „Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės“ įkūrėja sako, kad senųjų tradicijų didžiausia vertė – laukimo jausmo sukūrimas. Tai pats tikriausias priešnuodis nerimui, depresijai, būdas dvasinei ir psichinei sveikatai sustiprinti. Būtent tam ir reikalingi kasmet pasikartojantys laukiamiausių metų švenčių ritualai.

Asmeninio arch.nuotr./Nojus Kalvaitis
Asmeninio arch.nuotr./Nojus Kalvaitis

Anglijoje vaistažolių mediciną studijavęs Nojus Kalvaitis primena, kad Joninių naktis laikoma trumpiausia metų naktimi:

„Nuo seno tikima, kad tą parą rinkti augalai pasižymi sveikatai naudingomis galiomis, todėl verta koncentruotis į vaistinguosius. Tačiau esama ir renkančių ant augalų Joninių naktį iškritusią rasą. Manoma, kad išgerta ji išgydys nuo pikčiausių ligų.“

Pašnekovai neabejoja, kad pasitelkus vaizduotę Joninių vakarą galima surasti ir paparčio žiedą. Nors jis mistifikuotas ir visi žino, kad iš tiesų nežydi, surasti žiedų vis tik galima.

„Jei pamatysite kokį augalą, pro paparčio lapą išlindusį, kad ir žiognagę ar usnį (žydi geltonai), liaudyje ją raganos špinatais vadina, nusiskinkite į kišenę ir bus jums paparčio žiedas“, – kaip nučiupti metų sėkmę už uodegos, pataria klaipėdietė G.Bružienė.

Ilgiausią metų dieną, per Jonines, surinktas vaistažoles ji siūlo pasitelkti sveikatos stiprinimui. Tiesa, žoliauti reikėtų švarioje vietoje, atokiai nuo automobilių išmetamųjų dalelių.

Abejojantiems šios veiklos naudingumu, N.Kalvaitis primena, kad vaistiniai augalai naudoti tūkstančius metų, taigi, juose sukaupta didelė patirtis.

O tai, kad jie pasižymi gydančiomis galiomis, joks išmislas. Moksliniais tyrimais patvirtintos daugelio jų savybės.

„Tiesa, reikia juos pažinoti ir turėti supratį, kaip naudoti. Tarkime, tokių jonažolių nereikėtų naudoti saulėtomis dienomis, nes gali kilti šalutinių poveikių.

Bet parinkę jų, užpylę aliejumi ir palaikę mėnesį ant saulėtos palangės stiklainyje, turėsite ryškiai raudonos spalvos aliejų, gelbstintį nuo neuralgijos, odos ligų, pasižymintį priešvirusinėmis savybėmis.

Bet tik iš vaistažolių, surinktų iki Joninių, rinktos vasaros pabaigoje šių savybių jau neturės“, – pasakojo per kiekvienas Jonines vainiką susipinantis pašnekovas.

Domėjimąsi vaistingais augalais iš šeimos perėmęs Nojus sako, kad šiemet jo lauks aktyvus sportas gamtoje, o vakare Joninių laužai ir šokiai. Bet pažoliauti per Jonines jis taip pat žada.

Asmeninio arch.nuotr./Nojus Kalvaitis
Asmeninio arch.nuotr./Nojus Kalvaitis

Kaip vieną būtiniausių augalų jis mini jonažolę, augalą, kuris siejamas su šviesa ir gelbsti nuo depresijos: „Jei turėsite jo tamsiausiomis žiemos ar rudens naktimis, kai liūdesys apima, pavaduos saulės šviesą ir atneš jos į jūsų širdis.

Taip pat susidžiovinti ir turėti namuose, ypač moterims, verta rasakilos. Dažnai pievoje pamatysite ją vidury lapelio rasos lašelį sergstinčią. Bet tai visai ne rasa, o iš augalo išsisunkusios sultys.

O dėl paparčio – Joninių naktį jis labiau simbolis, kurio reikia į vainiką įpinti, bet vaistiniais tikslais renkami jauni jo ūgliai“, – patikino žolininkas.

Tuo metu vaistažolių ūkio įkūrėja G. Bružienė primena, kad ruošiantis kupoliaut, t. y. žoliauti, būtina apsirengti šviesiais drabužiais.

Anot jos, anksčiau vyresnės, ištekėjusios, moterys žoles rinkdavo ir vainikus pindavo iš lapinių augalų (ąžuolo lapų), o netekėjusios – iš liaunų ir žydinčių žolynėlių. Vainikas simbolizavo saulę, amžinybės ratą ir ilgiausią metų dieną.

Šias Jonines pašnekovė minėjo sutiksianti ant Jono kalnelio, Klaipėdoje, kur atėjusius lauko augalais vainikams aprūpins, taip pat jiems iš susirinktų žolelių būsimus metus nupasakos.

BNS nuotr./Joninių šventė
BNS nuotr./Joninių šventė

Pasidomėjus, kaip atrodytų tobuliausia Joninių para pagal ją, klaipėdietė minėjo miegojimą prie laužo, skaičiavimą žvaigždžių, aušros pasitikimą.

Pati sakė kasmet einanti iš šaltinio vandens pasisemti į stiklinį buteliuką lino siūlu perrištą (tik taip išsaugoma vandens galia), plukdo vainikėlį upe, bet ir surinktų žolynų vaistinėms arbatoms pasiliekanti.

Per Jonines surinktą kupolę, devynias pievų žoles, mūsų protėviai namuose saugodavo visus metus, nors pasitaikydavo ir tokių, kurie po pagalve pasidėdavo ir vildavosi jiems rūpimą atsakymą susapnuoti nakčia.

Daugelio primirštas momentas ir tas, kad kupoliauti eita nuo gegužės iki liepos mėnesio, kada pievos suvešėdavo. Tikėtina, kad kupolė padės nerimą numalšinti, geresnius laikus prišauks.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanūs transporto infrastruktūros sprendimai – naujasis pažangos etapas pasitelkiant 5G
Reklama
Liepos 3 d. šeimos su vaikais PLC „Mega“ pramogaus nemokamai
Reklama
Naujos programėlės „Joiner App“ vartotojai atskleidė, kaip pasikeitė jų gyvenimai
Užsisakykite
15min naujienlaiškius