– Artėjant šventėms daugumai svarbu ne tik grąžinti skolas, bet ir prieiti išpažinties ar bent pasikalbėti su kunigu. Dėl ko šiemet labiausiai nerimauja jūsų parapijiečiai?
– Šiemet pats susitikimas labai sudėtingas, viskas labiau komplikuota. Tačiau žmonėms išlieka svarbu pabaigti metus juos įvertinant, kaip visada. Norima apgalvoti, kas įvyko gero, ką reikėtų paleisti, prie ko daugiau padirbėti. O aktualiausias dalykas turbūt nerimas. Žmonėms neramu, kaip viskas bus, kokia ateitis laukia, kaip reikės gyventi. Jaučiasi „išmušti“ iš įprastų dalykų, priversti ieškoti naujų būdų kasdieniame gyvenime.
Negaliu generalizuoti, tačiau bendras nerimas labai jaučiamas. Dar prisideda vienatvė, nesaugumas, baimė.
– Kaip patartumėte šias Kalėdas paversti džiugesnėmis?
– Reikia pripažinti, kad Kalėdos labai didelei daliai jau buvo tapusios vartotojiška švente. Nebeliko adventinio laukimo. Tas laikas buvo skirtas lėkimui, ruošimuisi, dovanų pirkimui, keliavimui į prekybos centrus. Nebeliko laiko susimąstymui, pabuvimui su savimi, permąstymui. Tačiau šie metai – kitokie. Yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, tad galime į šiuos metus žvelgti kitaip.
Galėtume susimąstyti ir apgalvoti – kuo šios Kalėdos gali būti ypatingos, kaip galime išnaudoti susiklosčiusią situaciją, kol negalime jos pakeisti? Man vienas COVID-19 persirgęs žmogus pasakojo: „maniau, kad mirsiu ir tuo metu apgalvojau, ką dar norėčiau padaryti, jeigu išgyvensiu“. Jis sirgo labai sunkia forma, bet išgyveno. Galbūt ir mums šios Kalėdos galėtų būti ypatingos tuo, kad skirtume laiko apmąstymui, intuityvios ir dvasingos?
