Tėvai pasimetę ir galbūt iki šiol tiki, kad narkotikus vaikams parduoda už mokyklos stebuklingai atsirandantys „vyrai su ploščiais“, kurie, vos juos praskleidę, pateikia paaugliams visą pasirinkimą sąmonę keičiančių medžiagų – nuo „žolės“ iki švirkščiamų substancijų.
Narkotikų problemai įgyjant vis daugiau eterio, norisi apšviesti ne tik mokinių tėvus, tačiau ir pedagogus, kurie yra priskirti dirbti su prevencinėmis programomis mokyklose.
Pradėsiu nuo mitų griovimo ir faktų išdėstymo. Pradžiai, reikėtų ištrinti iš galvos „vyrų su ploščiais“, besitrinančių aplink mokyklas, vaizdinį ir suvokti, kad toks prekybos būdas iš rinkos pasitraukė tą pačią akimirką, kai mokyklų teritorijose atsirado vaizdo kameros, mokyklų darbuotojai įgavo teisę tikrinti mokinių daiktus ir su policijos pagalba daryti kratas, o ir pačių paauglių rankose vietoj grynųjų pinigų atsirado išmanieji telefonai ir banko kortelės.
Iš karto norėčiau patikslinti, kad, be precedento iš paauglio atimdami bankinę kortelę ar atkirsdami jį nuo technologijų, problemos tikrai neišspręsite.
Kaip tik – sukelsite neigiamų emocijų, kurios, tikėtina, supykdys vaiką, jis nesijaus turintis saugią erdvę, kurioje be bausmės (čia taip pat svarbu – ne vaiko veiksmai pasekmių neturi, o pasisakymas, kad kažkas blogai) gali išsakyti savo problemas. Iš principo – vaikai, kurie turi artimesnį ryšį su tėvais ar globėjais, yra labiau linkę išsipasakoti, prisipažinti, kai padaro neleistiną veiksmą, todėl tėvų ir vaikų, o šiame kontekste – paauglių, santykis yra kartu ir prevencijos ir vartojimo priežasties šaltinis.
Iš paauglio atimdami bankinę kortelę ar atkirsdami jį nuo technologijų, problemos tikrai neišspręsite.
Taigi, kaip ir minėjau, būtų naivu galvoti, kad kartu su beveik visomis mūsų gyvenimo sritimis, prekyba narkotikais nepersikėlė į internetą. Atvirkščiai – išnaudojo visus jo privalumus, nuo tapatybės užmaskavimo galimybės iki ne per seniausiai atsiradusio būdo nuo banko nuslėpti piniginius pavedimus, tą sumą pervedant bitcoin’ais.
Būtent šiuo būdu pasidalino vienas mano pažįstamas, kuris vartoja. Principas, nors, atrodytų, labai varginantis ir sudėtingas, iš tiesų yra labai gerai apgalvotas ir puikiai veikia, žinant, kad policijos pareigūnai labai retai arba iš viso apie tokią veiklą nesužino.
Tai kaip vis dėlto?
Veiksmas vyksta maždaug taip: paauglys susiranda arba kitų draugų yra pridedamas prie discord serverio, skirto narkotikams platinti, t. y. visi esantys serveryje gali skelbtis ieškantys ar parduodantys narkotikų.
Serveryje surandamas žmogus, kuris platina norimą narkotinę medžiagą, pvz., marichuaną, LSD, metamfetaminas ar pan. Parašius asmeninę žinutę platintojui, vaikas gauna nuorodą į sąskaitą, į kurią turi pervesti pinigus bitcoin’ais (paprasčiau – virtualiais pinigais, kurių judėjimo bankai negali matyti).
Pervedus sutartą sumą gaunama lokacija mieste, kurioje pardavėjas paslepia maišelį su pirkiniu.
Ir va čia prasideda linksmybės – vaikščiojimai per nepažįstamus rajonus, laipiojimai į medžius, rausimasis po jais, leidimasis nuo šlaito, kai medžiagos paslėptos netoli vietinio upelio ar melioracijos griovio.
Iš tikrųjų tai labai pavojingas velykinio kiaušinio ieškojimas, neretai užtrunkantis ilgiau nei valandą, neatsižvelgiant į pasekmes, kurios iškyla jį radus.
O dabar pakalbėkim, kodėl tai iš viso vyksta. Kodėl paaugliai renkasi užsiimti pavojinga veikla vien tik narkotinių medžiagų įsigijimo procese? Kodėl renkamasi rizikuoti savo gyvybe? Juk iš tikrųjų niekada neįmanoma žinoti, ar toje vietoje nelauks policijos pareigūnai, ar neteks (ne)tyčia įsivelti į muštynes ir pan.?
Pirma ir svarbiausia priežastis visada yra ir bus tėvų pavyzdys. Garantuoju, kad daugumos skaitančių tėvų pirminė mintis yra „Mes gi nevartojam narkotikų, kuo čia dėtas mūsų vaikas?“ Tačiau į mano minėtą tėvų pavyzdį įeina ne tik narkotikai, tačiau ir alkoholis, tabakas, perdėtas vaistų vartojimas, t. y. visi veiksniai, kurie sukelia neblaivumo jausmą.
Jūsų vaikai viską mato, girdi užuodžia daug geriau, negu jūs įsivaizduojate.
Išduosiu visuotinę paslaptį – jūsų vaikai viską mato, girdi ir užuodžia daug geriau, negu jūs įsivaizduojate. Išgėrėte viena vyno taure per daug? Vaikas iš karto pamatys pasikeitusį elgesį, svirduliavimus, girdės nerišlią kalbą, o ir alkoholio kvapas, sklindantis nuo jūsų, tikėtina, įsės giliai į vaiko sąmonę. Pati esu, o ir pažįstų keletą kitų žmonių, kurie iš kvapo, sklindančio nuo žmogaus, gali pasakyti, kokia vyno ar alaus rūšis buvo vartota.
Jeigu namuose svaiginamasi nuolat, dar labiau tikėtina, kad tą pradės daryti ir atžala. Taip pat tikėtina, kad ir pagalbos nesikreips, arba kreipsis labai per vėlai. Kodėl? Todėl kad to negali papasakoti tėvams, t. y. neturi saugios erdvės ar erdvės, kuri jį saugo. Būtent paauglių ir tėvų santykis labai stipriai lemia vaiko psichologinę būklę, o toliau – ir pasirinkimą (ne)vartoti.
Kitas svarbus veiksnys – paauglio draugų ratas. Juk tie, su kurias leidžiame daugiausiai laiko, daro mums didžiausią įtaką. Kiekvienas žmogus turi poreikį pritapti prie kompanijos, ne išimtis ir mes.
Toks draugų įtakos ir pavyzdžio, imamo iš tėvų, mišinys ir yra priežastis alkoholio, tabako gaminių ar psichotropinių medžiagų vartojimo susitikimų su draugais metu.
Ką vis dėlto reikėtų daryti? Atsakymas paprastas – kalbėtis.
Dabar, matyt, atrodo, kad vienintelis sprendimas yra atimti mobiliuosius telefonus, banko korteles, atriboti vaiką nuo jo(s) draugų, lyg iškelti geležinę uždangą tarp vaiko ir pasaulio. Ne.
Būtent tokie veiksmai, beje, naudojami kaip prevencija mokyklose, veikia ne kaip tramdomoji ar prevencinė, bet atvirkščiai – skatinamoji priemonė narkotikų vartojimui. Būtent draudimai, bandymai apriboti paauglio laisvę, nuolatinis nepasitikėjimas juo yra priežastis, kodėl vaikas, galbūt ne dabar, tačiau po penkerių, dešimties metų rinksis tvarkytis su savo emocine būkle ne psichologo, o svaiginamųjų medžiagų pagalba.
Ką vis dėlto reikėtų daryti? Atsakymas paprastas – kalbėtis. Kalbėtis apie jausmus, emocijas, sunkumus, priežastis. Tėvai, kurių vaikas gerai mokosi, tačiau patys nedalyvauja nei ugdymo procese, nei vaiko gyvenime, rodo, kad vaikas jiems nesvarbus. Po poros metų tokio vaiko poreikių ignoravimo paauglys suras grupę žmonių, kurioje galbūt su alkoholiu, galbūt su narkotikais pasijus svarbus.
Situacija ir prevencinė sistema nesikeis ir neveiks, kol neįvardinsime konkrečių priežasčių.
Tėvų, kurie pernelyg kontroliuoja savo atžalas, vaikai, vos tik gavę progą, bandys ištrūkti iš tėvų sukurto kalėjimo. Be to, nėra jokios abejonės, kad bandys per kuo trumpesnį laiką paragauti kuo daugiau uždraustų vaisių.
Situacija ir prevencinė sistema nesikeis ir neveiks, kol neįvardinsime konkrečių priežasčių. Paauglių, beje, vis prastėjanti psichologinė sveikata yra tiesiogiai susijusi su jų pasirinkimais, su jų gebėjimu išlikti ramiais ir protingais stresinėse situacijose, su gebėjimu priimti tinkamus sprendimus, išlaikyti santykius su kitais žmonėmis ir dar daug kitų įgūdžių, kurių jie negaus, jeigu tėvai ir mokytojai toliau ignoruos kylančias problemas, bandys jas spręsti draudimais, izoliacija ir baudomis, o ne pagalba ar supratimu.
