Buvo sunkumų ieškantis buto
„Nuo pirmos dienos, kai atvykau čia, viskas buvo ir yra gerai, esu viskuo patenkintas, išskyrus orą. Galima pakeisti darbo vietą, mašiną, profesiją ir žmoną, bet oro – nepakeisi”, – juokiasi vyras.
Vis dėlto didžiulis klimato skirtumas egiptiečio negasdina, jam labiau rūpi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti kasdienybėje. „Vienas didžiausių sunkumų gyvenant čia buvo susirasti butą nuomai. Ieškant be draugės pagalbos, tai padaryti buvo išties sunku. Daugelis nuomotojų paniškai bijo užsieniečių ir visiems klijuoja tą pačią etiketę”, – pasakoja Ašrafas.
Pasak jo, sužinoję vyro egiptietišką kilmę, nuomojamų butų savininkai sugalvoja įvairiausių reikalavimų ir sąlygų. „Žmonės vadovaujasi giliai įsišaknijusiais stereotipais, ir dėl to jų nekaltinu. Kadangi suprantu lietuviškai, dažnai girdžiu replikas iš aplinkinių, būna ir komplimentų, būna ir negražių žodžių, bet aš nereaguoju į tai. Ypatingas dėmesys jaučiasi tada, kai iš Vilniaus nuvažiuoji į mažesnius Lietuvos miestus, pavyzdžiui, Marijampolę, Alytų. Ten į mane žmonės žiūri taip, lyg būčiau nuogas”, – pasakoja egiptietis.
Lietuvius vadina itin smalsiais
Nepaisant to, Ašrafas kol kas neturi minčių grįžti į Egiptą – čia vyras atidarė masažo studiją, dalijasi savo patirtimi masažo kursuose ir džiaugiasi nuolat didėjančiu klientų srautu.
Lietuvoje taip yra, kad jei tu šypsaisi gatvėje be priežasties, tai tu keistas, kažkas su tavimi negerai.
„Mane supa daug gerų žmonių, kurie mane gerbia, vertina, turiu tikslą, kurio siekiu, todėl nežadu sustoti ar viską mesti”, – sako jis pridurdamas, kad vienas greičiausių ir svarbiausių integracijos kitoje šalyje būdų – kuo greičiau išmokti vietinę kalbą.
„Kai aš išmokau pasisveikinti lietuvių kalba, grįždamas iš universiteto buvau laimingas kaip mažas vaikas – visiems praeiviams kartojau „Laba diena“. ir žmonės manęs pradėjo klausti „Ko nori?“. O aš nieko nenorėjau, aš tenorėjau pasisveikinti ir palinkėti gražios dienos. Lietuvoje taip yra, kad jei tu šypsaisi gatvėje be priežasties, tai tu keistas, kažkas su tavimi negerai”, – sako jis.
Kalbėdamas apie lietuvių bendravimo būdą, Ašrafas išskiria smalsumą, kuris dažnai peržengia ribas. „Čia visiems labai įdomu, iš kur aš, kodėl čia atvykau, kodėl noriu čia gyventi, dar įdomesni visi asmeninio gyvenimo klausimai.
Lietuviai išties daug klausinėja, smalsauja, man tikrai smagu pasidalinti savo patirtimi, nes esu atviras ir puikiai suprantu, kad esu kitoks, visuomet bendraudamas su žmogumi noriu gauti grįžtamąjį ryšį”, – potyriais dalijasi Ašrafas.
