Aktyvios Lietuvos moterys nori, kad peticija pasiektų Rusijos moterų organizacijas.
Jos pabrėžia, kad Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą pasaulis gyvena labai pavojingu ir žiauriu laiku, o peticijoje, kurioje apeliuojama į Rusijos moteris, būtent moterys telkiamos ne atsitiktinai.
„Moterys geriausiai žino, ką reiškia pradėti, lauktis ir pagimdyti naują gyvybę, todėl būtent jos yra tos, kurios, nustojusios tylėti, galėtų bent jau pabandyti sustabdyti nekaltų žmonių, vaikų kruvinas žudynes. Kitaip visų moterų ir Rusijos žmonių rankos amžiams bus suteptos nekaltų žmonių krauju“, – įsitikinusi viena peticijos iniciatorių, renginių ir komunikacijos agentūros „Olive. Gyva komunikacija“ bendraturtė Agnė Grigaliūnienė.
Reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė ragina informacijos sraute atkreipti dėmesį į ypač keblią gimdančių ir neseniai pagimdžiusių Ukrainos moterų būklę.
„Jei trūksta motyvacijos pakelti užpakalį nuo sofos, eiti į gatves, pasirašyti peticijas ir taip prisidėti prie agresijos stabdymo Ukrainoje, kviečiu užmesti akį į nuotraukas ar vaizdo reportažus, kuriuose matyti, kaip Ukrainos moterys gimdo metro stotyse, laukia rūsiuose, kol pagerės jų neišnešiotų kūdikių sveikata, laidoja artimuosius ar pačios žūsta karo lauke“, – sako Dovilė. Anot jos, po tokių vaizdų neliks abejonių, ką reikia daryti.
Kita peticijos rengėja, moterų universiteto „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė sako neprarandanti vilties, kad Rusijos mamos gali kažką padaryti: „Moterų kalba yra meilės kalba. Melskime, prašykime jų mus išgirsti ir imtis veiksmų. Moterų jėga yra bendrystėje, mes kartu galime padaryti neįmanomus dalykus. Padarykime viską, ką galime, kad visa tai liautųsi.“
Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė sako negalinti suvokti, kodėl Rusijos moterys, mamos leidžia mirti savo vaikams: „Juk tai ne jų ir ne jų vaikų karas, tai karas kelių nužmogėjusių asmenų, kuriems gyvybė yra nieko verta.“
Kita žurnalistė, ką tik pasirodžiusios knygos apie partizanų ryšininkę savo močiutę autorė Živilė Kropaitė-Basiulė tikina, kad istorija ne sykį parodė, kokios nežmoniškai stiprios gali būti moterys, tačiau tai, ką matome šiandien, yra beprasmis gyvybių praradimas.
„Šiandien kiekvienas privalome kasdien pagal išgales ką nors nuveikti dėl Ukrainos moterų, dėl Ukrainos žmonių. Bandyti įvairiais kanalais, įskaitant socialinius tinklus ir oficialius Rusijos institucijų puslapius, pasiekti Rusijos moteris yra vienas iš milijono būdų“, – tikina ji.
„Putino režimas sukaustė Rusiją baimėje: sugrūdo opoziciją į kalėjimus, daužo žmones gatvėse. Tačiau 10-ajame dešimtmetyje, karo Čečėnijoje metu, Rusijos mamos parodė, kad nėra nieko stipriau už meilę. Jos buvo Rusijos šalies sąžinės balsas ir reikalavo stabdyti karą, grąžinti sūnus, tėvus ir brolius iš karo mašinos. Tikiu, kad Rusijos mamų ir artimųjų meilė gali labai daug ir šiandien“, – vilties nepraranda Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Aktyvių Lietuvos moterų vasario 27 d. surengtas protestas sulaukė didžiulio dėmesio: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje susirinko tūkstančiai Lietuvos moterų. Iniciatyva pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir po pasaulį: palaikymo žinutė Ukrainos moterims išplatinta per daugiau nei 230 žiniasklaidos kanalų.
Proteste prie Rusijos ambasados skambėjo Ukrainos himnas, palaikymo žinutės šaliai ir visoms jos moterims, drauge apeliuojant į Rusijos motinų, kurių sūnūs žūsta žudydami nekaltus Ukrainos žmones, širdis.
Peticiją galite pasirašyti čia.
