„Labai norėjosi pasiekti tikro pokyčio“
U.Litvinaitė teigia, kad edukacinių laidų projektas „Įdomiosios atostogos tiesiogiai“ ir jo pirmtakas „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“, rodytas karantino metu ir pristatytas kaip pagalbinė ar pakaitinė mokymosi priemonė, „kad namuose likę vaikai galėtų laiką leisti naudingai ir įdomiai“, dalies visuomenės kritikos akiratyje atsidūrė dar pavasarį.
„Laidoje pasikartojantis tiesioginis ir netiesioginis seksizmas, familiarios replikos ar pokalbiai tarp laidos vedėjų, galios santykio formavimas su laidoje dalyvaujančiais vaikais, stereotipizuojant mergaites ir berniukus, kėlė nerimą ir susirūpinimą šių edukacinių laidų kokybe ir poveikiu vaikams.
Tokias tendencijas pirmiausia pastebėjo mano draugė Miglė Mekšrūnaitė, kuri kartu su vaikais stebėjo minėtas laidas. Aš, kaip lyčių lygybės analitikė, ėmiausi analizuoti laidose pasikartojančias situacijas, ir pamatėme, kad problema iš tiesų yra ir ją galime argumentuotai pagrįsti“, – kalba U.Litvinaitė.
Lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja sako, kad siekė rasti būdą LRT vadovybei ir edukacinių laidų kūrybinei grupei pasiūlyti kritiškai pažvelgti į rodomų laidų turinį ir sąmoningai imti keisti nusistovėjusias stereotipines normas.
„Labai norėjosi pasiekti tikro pokyčio: ne pulti kūrybinę grupę ir vadovybę, bet atkreipti dėmesį ir bendradarbiaujančiu principu pasiūlyti, kaip tokių situacijų išvengti.
Į tai atsižvelgus pasirinkome parašyti laišką LRT su siūlymu apmokyti vedėjus ir kūrybines grupes. Netrukus mano paruoštas Kreipimasis dėl LRT laidų vaikams atitikimo LRT veiklos principams ir lyčių lygybės principams sulaukė pusantro šimto palaikytojų, tarp kurių – mokslininkai, žmogaus teisių aktyvistai, įvairių sričių profesionalai ir tiesiog susirūpinusios, kritiškai mąstančios mamos bei tėčiai.
Gegužės 14 d. LRT vadovybei išsiuntėme visų mūsų pasirašytą laišką su detaliai ištranskribuotomis citatomis ir moksliniais šaltiniais pagrįstais paaiškinimais, kodėl tai laikome netinkamu seksistinių ar stereotipinių normų pasireiškimu ir kuo tai kenkia visuomenei. Pavyzdžiui, aprašėme laidos dalyviams vaikams sistemingai primetamą binariškumą tarp „gražiosios“ ir „protingosios / profesionaliosios“ komandų, kurioms atstovauti vedėjai skatino ar net spaudė, atitinkamai, mergaites – į gražiąją, berniukus – į laiminčiąją ir protingąją“, – pasakoja nevyriausybinėje organizacijoje „Diversity Development Group“ (DDG) tyrėja dirbanti U.Litvinaitė.
Mokymai laidų vedėjams ir kūrėjams
U.Litvinaitė prisimena, kad būta atvejų, kai vedėjai aiškiai skirstė veiklas į mergaitiškas ir berniukiškas, ko, pasak jos, neturėtų būti edukaciniame turinyje. Tyrėja teigia, kad vaikus įtraukiant į edukacines veiklas turi būti sudaromos lygios sąlygos mokytis, reikšti savo poreikius ir nuomonę bei gerbti kitų teises, poreikius ir nuomonę, tobulėti bei augti lygiateisiais ir atsakingais visuomenės nariais.
„Pagrindinis mūsų prašymas LRT buvo sąmoningumo apie seksizmą laidose kėlimas tarp pačių laidų kūrėjų, kam siūlėme pasitelkti mokymus. Džiaugėmės ir sveikinome LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, kuri į mūsų Kreipimąsi sureagavo greitai ir išreiškė LRT siekį didinti ir pačių LRT darbuotojų, ir nepriklausomų kūrėjų, kuriančių laidas LRT radijo ir televizijos programoms, supratimą apie lyčių lygybę. LRT po šio kreipimosi buvo inicijuoti mokymai ir specialios mokomosios medžiagos-gairių laidų kūrėjams kūrimas siekiant lyčių diskriminacijos prevencijos. Praėjus vos kelioms ar keliolikai dienų nuo mokymų, jau galėjome džiaugtis rezultatais, – bent vienas iš mokymuose dalyvavusių LRT vedėjų laidoje mandagiai nutraukė diskriminacines replikas. Tai yra pokytis, kurį norime matyti – per pačių vedėjų ir laidų kūrėjų bendruomenės atsakingumą.
Deja, toli gražu ne visi laidų kūrėjai ir vedėjai dalyvavo mokymuose – ir tai normalu, tačiau laidos, kuri paskatino visus šiuos veiksmus, kūrėjų grupė nesureagavo į pastabas ir pasiūlymus sąmoningėti šioje srityje. Kai vieni vedėjai ir kūrėjai savanoriškai mokėsi ir keitėsi, kitiems buvo nė motais ir kelios dienos po LRT vykusių mokymų per edukacinę laidą vaikams „Įdomiosios atostogos tiesiogiai“ iš laidos vedėjo Vido Bareikio išgirdome tiesioginio seksizmo repliką, kuriai tikrai nepastūmėjo nei koks nors kontekstas (nors joks kontekstas tokiai replikai nebūtų tinkamas), nei kurios buvo gailėtasi.
Kalbu apie situaciją, užfiksuotą mano „Facebook“ paskyroje įkeltoje ir sparčiai paplitusioje laidos ištraukoje. V.Bareikis tuo komentaru daro aiškią skirtį tarp vyrų ir moterų, pastarąsias stereotipiškai sutapatindamas su virtuvės darbais ir automatiškai sumenkindamas visas žiūroves tarsi netinkamas kovos menams. Be to, tokią pačią remarką laidoje V.Bareikis pakartojo po kurio laiko, nepalikdamas abejonių, kad nesigailėjo ir sąmoningai norėjo įteigti šią seksistinę mintį žiūrovams.
Akivaizdžiai seksistinė remarka buvo išsakyta dar ir patriarchalinę, jėgos kultūrą simbolizuojančiame kontekste. Tarp proaktyvių, „scenoje“ figūruojančių veikėjų nebuvo nė vienos moters ar mergaitės, tik įvairaus amžiaus vyrai ir berniukai. Tuo metu žiūrovų auditorija buvo subalansuota lyties atžvilgiu, judesius bandė atkartoti ir mergaitės, ir moterys.
Visgi vedėjas pasirinko sąmoningai, tiesiogiai ir pabrėžtinai „pastatyti moteris į vietą“, sulygindamas jų bandymus atkartoti kovos meno judesius su maisto kapojimu virtuvėje. Apie tai pakartotinai rašėme LRT vadovybei, tačiau konkretaus atsako – ar atsiprašymo, ar veiksmų, kad tokios situacijos nepasikartotų – nesulaukėme“, – dėsto U.Litvinaitė.
Kodėl O.Šurajevo manifesto nėra mediatekoje?
Pasak tyrėjos, nutarimas LRT mediatekos žiūrovams nesuteikti prieigos prie vėlesnės projekto laidos, kurioje vyko O.Šurajevo pasirodymas, – supratimo apie įvairias minties raiškos formas ir edukacijos kompetencijų stoka.
„Kai sužinojau apie Olego Šurajevo performansą toje laidoje ir beveik beprecedentį laidos nepatalpinimą mediatekoje, man buvo labai įdomi prodiuserio argumentacija, kodėl priimtas toks sprendimas. Laidos prodiuseris Laurynas Šeškus nusprendė nesuteikti žiūrovams galimybės peržiūrėti laidą LRT mediatekoje todėl, kad Olego Šurajevo „pamokos turinys neatitiko laidos kokybės kriterijų“ – tai oficialus prodiuserio komentaras žiniasklaidai. L.Šeškus „Facebook“ erdvėje viešai komentavo: „Mes nenorime jos matyti vienoje kolekcijoje su laidomis, kurios ir praėjus laikui žiūrimos edukaciniais tikslais.“
Nutarimas LRT mediatekos žiūrovams nesuteikti prieigos prie vėlesnės projekto laidos – supratimo apie įvairias minties raiškos formas ir edukacijos kompetencijų stoka.
U.Litvinaitė kelia klausimą, ar seksistiniais komentarais ir mačistinę kultūrą propaguojančiomis situacijomis pasižyminčios „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ ir „Įdomiosios atostogos tiesiogiai“ projektų laidos, prieinamos LRT mediatekoje, atitinka kokybiško edukacinio turinio reikalavimus bei esminius lyčių lygybės principus.
„Kyla klausimas, kokie yra šios laidos kokybės kriterijai, kaip kūrybinė grupė apibrėžia edukacinės visuomeninio transliuotojo laidos vaikams kokybę? Ar laidoje įnormalizuotos mačistinės kultūros apraiškos yra kokybės sudedamoji dalis edukacinėse laidose? – klausia lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja. – Nors laida, kurioje buvo pasakytas O.Šurajevo manifestas, mediatekoje nepatalpinta, laidos, kuriose laidomos seksistinės replikos ir žeminamos moterys bei mergaitės, tebėra prieinamos, ir, L.Šeškaus žodžiais tariant, yra kokybiškas turinys žiūrėti edukaciniais tikslais.
Manau, kad laida su Olego pasirodymu buvo ištrinta, nes laidos kūrėjai turi gana ribotas kompetencijas edukacijos srityje ir tiesiog nemokėjo suprasti netikėtos situacijos bei prie jos prisitaikyti pakviečiant manifesto aptarimui. „Gaila, kad nebuvo palikta bent jau galimybė su vaikais apie Olego manifestą padiskutuoti tėvams ar kitiems artimiems žmonėms ir edukatoriams namuose ar kitose erdvėse“, – kalba lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja.
Komiko komentarai kritikuoja ir pačią laidą?
U.Litvinaitė mano, kad išsakyti O. Šurajevo komentarai taikliai kritikuoja pačią laidą.
„Nesu tikra, kiek Olegas ar jo komanda stebėjo tas laidas ir kiek specialiai ruošėsi, bet, atrodo, pataikyta kaip pirštu į akį: apie laidoje pasikartojantį seksizmą, apie žvaigždžių pasirinkimą edukacinės laidos vedėjais, galiausiai, apie dažniausią kontrargumentą į bandymus parodyti seksizmą kalboje – neva tai juokas. Olego manifesto žodžiais: „Juokauti galima apie viską, bet jei esi neempatiškas idiotas, tai vis tiek matysis, nors tu ir juokauji. Lietuvai labai trūksta empatijos.“ Aš gal sakyčiau, kad juokauti galima apie save ar kitus, kai žinome, kad tai saugi aplinka ir kai žinome, kad turime tam tikras vienijančias vertybes.
Šių laidų atveju taip neatrodė, nes juokeliais neapsiribota, ir jie neatrodė labai juokingi. Ypač man kliūva apie moteris seksistinius juokelius sau leidžiantis mėtyti vyras, kuris veda vaikų edukacinę laidą, nors prieš kelis mėnesius impulso pagautas M.A.M.A apdovanojimų metu pabučiavo ten dirbusią padavėją – be jos sutikimo. Ar tikrai toks žmogus gali sau leisti juoktis iš moterų kaip virėjų ar kepėjų, pats įsivilkęs į kovos menų kostiumą? Ir dar vaikams skirtoje edukacinėje laidoje?
Man ypač įžvalgu atrodo, kad Olegas, skaitydamas manifestą, kaip ir pasako, kad jo čia neturėtų būti apskritai.
Man ypač įžvalgu atrodo, kad Olegas, skaitydamas manifestą, kaip ir pasako, kad jo čia neturėtų būti apskritai. Visa kritika atsisuka į tai, kaip ši laida kuriama ir kokiais pagrindais joje remiamasi“, – kalba tyrėja.
Stereotipinės nuostatos vis dar gajos
Pasak U.Litvinaitės, Lietuvos visuomenė seksistinius pasisakymus priima kaip normą, nes jie mums per daug įprasti.
„Socialinės normos dėl to taip ir vadinamos ir dėl to taip sunkiai keičiamos, nes jos mums įprastos, prie jų esame pratę. Požiūris į moterį kaip žemesnę būtybę yra susiformavęs labai seniai, turime daug tokio mąstymo liekanų, o kai kurie sakytų, kad jomis vis dar pagrįsta mūsų kalba, ugdymo turinys, kultūra. Tokiu būdu stereotipiniai įsitikinimai veikia realią moterų padėtį visuomenėje ir save patys patvirtina.
Gana ironiška, kad net jei patys esame išsilaisvinę, vaikams rodomose laidose, skaitomose knygose ar net vadovėliuose esantys stereotipai mums dažnai netrukdo, tarsi yra normalu, mes apie tai negalvojame. Čia ir yra bėda – aš tikiu, kad tiesiog reikėtų pradėti daugiau mąstyti ir permąstyti, kaip ir kodėl kalbame bei ką diegiame vaikams ir savo aplinkai“, – sako U.Litvinaitė.
Apskritai apžvelgiant lyčių lygybės situaciją Lietuvoje, U.Litvinaitė teigia, kad Lietuva ES kontekste yra ir visada buvo gana toli pažengusi, bet pabrėžia, kad iššūkių netrūksta.
„Turime vienas aktyviausių darbo rinkoje moterų visoje ES; moterų išsilavinimas yra labai aukštas. Tačiau paradoksas tas, kad nepaisant didelio moterų aktyvumo, kai kuriose srityse tebevyrauja didelė nelygybė, tarkime, laiko pasidalijime tarp skirtingos lyties partnerių auginant vaikus ir prižiūrint namus. Taigi turime situaciją, kai moterims kliūva dviguba našta: jos dirba ir mokamą darbą, ir neapmokamą darbą namuose. (Ypač tai tampa problema, kai ankstyvoji vaikų priežiūros sistema nėra pakankamai plati, prieinama ir kokybiška). Laikas, praleistas neapmokamam darbui namuose, bei prastos sąlygos derinti motinystę ir darbą prisideda prie žemesnio moterų atlygio bei skurdo grėsmės pensijoje arba likus vienišoms. Mano manymu, tai viena iš struktūrinių priežasčių, kodėl sunkiau rasti moterų, postringaujančių visuomenės nuomonę formuojančiose laidose, arba tarp sprendimų priėmėjų“, – įsitikinusi lyčių lygybės tyrėja.
Pasak U.Litvinaitės, kitas barjeras, trukdantis pasiekti lyčių lygybės, yra stereotipinis. Ir jis tikrai glaudžiai susijęs su edukaciniu turiniu ir mūsų kultūriniu klimatu.
2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva atlikta mokymo(si) priemonių vertinimo lyčių aspektu apžvalga parodė, kad stereotipinis lyčių vaizdavimas būdingas šiuolaikiniams vadovėliams, iš kurių mokosi Lietuvos 6–7 klasių mokiniai. Negana to, diskriminacinės ir patriarchalinės nuostatos vis dar dėstomos mokiniams kaip lytiškumo ugdymo programos dalis. Klaidinga, žmogaus teisių principų neatitinkanti informacija apie lytinę sveikatą ir lytiškumą pastaraisiais metais buvo teikiama ir mokytojams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos akredituotose programose.
„Galiausiai, užtenka pasižiūrėti į visuomenės nuostatų tyrimus, kur pasižymime vienais gajausių stereotipų ES, – sako U.Litvinaitė. – Diskriminacinės, seksistinio ir patriarchalinio pobūdžio nuostatos lyčių atžvilgiu išlieka plačiai paplitusios Lietuvos visuomenėje, kaip rodo 2018 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Pavyzdžiui, net 58 proc. lietuvių sutinka, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, o 61 proc. – jog vyras turėtų uždirbti daugiau už savo partnerę. 41 proc. pritarė teiginiui „mylėtis su vyru yra žmonos pareiga“, – užbaigia lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja U.Litvinaitė.
PAPILDYTA: 01.08 val. L.Šeškaus komentaras feisbuke šio straipsnio tema ir atsakymas į pavasarį U.Litvinaitės atsiųstą kreipimąsi dėl LRT laidų vaikams atitikimo LRT veiklos principams ir lyčių lygybės principams
Labai labai ilgas tekstas, apie žmones, kurie man neatrodo nuoširdūs ir labai spekuliatyvūs. Pirmiausia turiu pasakyti, kad kalbu ne LRT vardu, nes neturėčiau ir tokios teisės, o asmeniškai kaip vieno projekto prodiuseris, „Įdomiųjų pamokų“ ir „Įdomiųjų atostogų“. Ugnė Litvinaitė, prisistatanti kaip lygių galimybių tyrėja išspausdino straipsnį 15min portale, kur mano atsakomybėje prodiusuojamą projektą apkaltino seksizmu. Ugne, ilgai sėdėjot savo kabinetuose, svarstėt, matavot ir pagaliau suradot priešą? O taip tikrai, visame šių dienų medijų kontekste suradot tinkamą priešą – Lets kill it!
Ką aš galvoju apie lygias teises ir lygias galimybes? Apie mergaites ir berniukus, apie didelius ir mažus, keistus ir dar keistesnius? Mano pažiūros yra radikaliai tolerantiškos, esu šimtu procentų už lygias teises žmonėms augti, turėti lygias galimybes ir būti gerbiamiems. Esu dalyvavęs vienu ar kitu būdu, ir inspiravęs, ir dirbęs šimtuose projektų, kurie (bent aš tuo tikėdavau) prisideda prie gražesnės ir tolerantiškesnė visuomenės. Ugnei noriu pasakyti, kad ji eina pačiu lengviausiu keliu ir darosi pigią reklamą. Labai lengva iš kabineto pažiūrėti keletą laidų ir ištraukti sakinį iš 98!!!!!! valandų tiesioginio eterio konteksto. Kaip lengva apkaltinti populiarų projektą ar Vidą Bareikį netolerancija ir gauti dėmesio. Bet, Ugne, Vidas nesėdėjo kabinete, vien per šį projektą jis paskleidė žinią apie 37 visuomenines iniciatyvas, pats savo energija ir jėgomis. Dainavo ir dalyvavo šimtuose neatlygintinų akcijų ir projektų.
Jeigu žiūrėjote laidas, kodėl nepasakot ką dar matėt? Juk matėt net specialiai sukurtus siužetus apie temas, kurios jus taip jaudina, turėjot matyt begalybę žodžių ir situacijų. Neįdomu? Nes išgirdot tiesioginiame eteryje sakinį, kurį galite traktuoti kaip norit ir prisitaikyti savo teorijai? Pabandykit kada šimtą valandų kalbėti tiesioginiame eteryje taip, kad jūsų norėtų kas nors klausytis. Man nesvarbu, ką jūs galvojate apie mane, bet man visiškai ne tas pats, kai šmeižiate žmones, kurie dėl tos pačios, gražesnės visuomenės padarė ir kiekvieną dieną daro labai daug. Ką padarėte jūs, Ugne? Jūs pavasarį atsiuntėt stipriai ižeidų ir iškraipytą konteksto prasme laišką. Čia tiesiogiai cituoju, tai, ką jūs atsiuntėt su parašais, tačiau anoniminėmis citatomis:
„Aš šios laidos nežiūriu, bet esu žado netekusi nuo komentarų ir vedėjo elgesio“ „Nederėtų flirtuoti su vaikais ir iškelti asmenybės „žavumą“; „Man šioje laidoje kliūna ne tik ir ne tiek lyčių stereotipų klausimas, bet pirmiausianeprofesionalus, familiarus bendravimas bei pavadinkim „prasto skonio“ humoras“.
Ugne, čia jūsų laiško citatos! Tai yra žemo lygio priekabiavimas ir žeminimas, su pačiu tipiškiausiu tarybiniu šablonu – „Neskaičiau, bet smerkiu“. Deja, tai visiška spekuliacija. Neuzurpuokite ir nesisavinkite lygybės ir tolerancijos tik sau. Ji visų, ne tik jūsų.
Man buvo žiauriai gėda, kad tai turėjo perskaityti žmonės, kurie tuo periodu taip daug savęs negailėdami ir nesaugodami dirbo. Sviro rankos, bet žmonės dirbo toliau.
Aš atsakiau tikrai mandagiai. Dedu čia pilną atsakymą, nes kažkodėl nepacitavot. Suprantu, nesigautų konfliktas, pritrūktų dėmesio.
„Gerb. Ugne Litvinaite,
Dėkojame už išreikštą susirūpinimą LRT TELEVIZIJOS specialiojo projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ turiniu. Esame dėkingi už tai.
Niekada nei žaidėjų, nei mokytojų, nei žiūrovų neskirstėm nei lyčių, nei jokiu kitu diskriminuojančiu principu, niekada to ir nedarysim, nes tai prieštarautų mūsų pamatinėms pažiūroms ir nuostatoms, kurios visada buvo ir yra pagarbios bet kokiam žmogui ir šimtu procentų tolerantiškos bei lygiateisiškos visoms visuomenės grupėms.
Norime pabrėžti, kad ypatingai vertiname ir skatiname lygybę lyčių, rasės, tautybės, tikėjimo, socialinės padėtiems, seksualinės orientacijos ar kitu nepasirenkamu pagrindu. Sutinkame su jūsų išreikšta pozicija, kad „kiekvienas Lietuvos vaikas nusipelno vienodų galimybių mokytis, tobulėti, pažinti ir siekti savo svajonių bei reikšti savo nuomonę, atrasti savo talentus ir interesus. Būtent tam ir kūrybinės grupės nariai, ir laidos vedėjai stengiasi ir dirba labai daug. Tikrai labai daug valandų, ir ne tik jūsų minimų laidų rėmuose.
Negalim išsiginti ir pasakyti, jog niekada nepadarėm jokių klaidų. Padarėm, tikrai padarėm. Tiesioginio eterio specifika yra didelė įtampa, neredaguojami išankstiniai tekstai (nes niekada nežinai kaip vystysis gyvas pokalbis). Eteris tiesioginis, tad nėra galimybės montaže redaguoti ir pergalvojus gludinti detales po fakto. Tiesioginio eterio specifikoje vedėjai ir komanda paraleliai turi sekti begalę dalykų – techninių detalių, bendrą dramaturgiją, scenarijaus eigą, o tuo pat metu neprarasti gyvumo ir organiškumo. Klaidų ir nesusipratimų čia visada bus.
Jūsų rašte minimos citatos yra paimtos iš 42-jų valandų tiesioginio eterio tekstų (tai yra dviejų parų nepertraukiamo turinio) (Pastaba: dabar jau 98) ir esu įsitikinęs, kad šios citatos neatitinka nei bendrų laidos nuostatų, nei vyraujančios atmosferos, nei vyraujančio turinio.
Viena dažniausių mūsų klaidų, tai klaidingas įsitikinimas, kad visi žiūrovai yra visiškame laidos kontekste, o ne tik trumpam užklydę svečiai. Todėl grožio ir jėgos priešpastatymas galėjo būti neteisingai suprastas, be abejonės, dėl mūsų klaidos).
Viename kontekste tai akivaizdi ir su lytiškumu neturinti aliuzija į karatė sportą ir dailę (nes kelias minutes prieš tai buvo apie tai kalbama su vaikais). Kitu atveju, kalbant apie protingą ir gražią komandą, buvo aliuzija į anksčiau skambėjusią draugišką ironiją ir stereotipų žaismę dėl abiejų vedėjų skirtingo konteksto, tai yra – scenos ir knygų žmogaus. Sutinkame, kad nespėjome tą akimirką pagalvoti, jog kažkam tai gali nuskambėti kitaip. Atsiprašome ir apgailestaujame.
Dar kitoje vietoje visiškai be reikalo paminėjome, jog prieš tai pateiktą namų darbą 95-iais procentais siuntė tik mergaitės, tad norėjom paagituoti berniukus. Dėl to irgi gailimės ir apgailestaujame, kad paminėjome lytiškumą be jokios svarbios priežasties. Stengsimės klaidų nekartoti ir dėkojame jas pastebintiems.
Užtikrinam, kad mūsų intencijos ir pažiūros niekada nesiskyrė ir nesiskirs nuo deklaruojamų tiek mūsų, tiek LRT vertybių. Mes, šios laidos kūrėjai, visada esame atviri bet kokiam pozityviam bendradarbiavimui. Ko gero, tai įrodom ir transliuodami konkrečias video pamokas apie stereotipų (tame tarpe ir lyčių stereotipų) žalą.
Garantuojame, kad ir toliau kelsime sau aukščiausius kokybės standartus, sieksime žiūrovams suteikti įmanomai geriausią edukacinį ir pramoginį turinį bei sieksime veikti pagal lygybės pagal lytį, rasę, tautybę, tikėjimą, socialinę padėtį, seksualinę orientaciją ar kitą nepasirenkamą kategoriją principą“.
Laurynas Šeškus, laidos „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ prodiuseris
Po pasirodžiusio L.Šeškaus komentaro, U.Litvinaitė informavo redakciją, kad jos rašyti laiškai LRT ir komentarai viešojoje erdvėje buvo jos savanoriška ir neatlygintina veikla. Taip pat ji prideda, kad L.Šeškaus naudojamos citatos nėra kreipimosi į LRT laiško dalis, tačiau pastabų skilties po laiško tekstu ištraukos.
