„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lyderystės praktikė Laura Aga: „Ne kiekvienas vadovas yra lyderis“

„Lyderystė, grįsta baime ir nepasitikėjimu, organizacijose sukuria toksišką aplinką: didėja darbuotojų kaita, kyla nepasitenkinimas, prastėja rezultatai. Tokiu atveju pravartu tiesiog sustoti ir paklausti savęs, iš kokios pozicijos, su kokiu požiūriu aš lyderiauju. Keistis bei mokytis požiūrio lyderystės niekada nevėlu“, – sako „WoW University“ Gamma bendruomenės klube paskaitas skaitanti pardavimų trenerė, vienintelė Baltijos šalyse sertifikuota Energijos lyderystės indekso praktikė Laura Aga.
Lyderis
Lyderis / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Darbas Kompetencija

– Ar tikrai kiekvienas žmogus gali būti lyderis? Ar tam nereikia įgimtų savybių?

– Kiekvienas žmogus yra ar gali būti lyderiu, išrinktas kitų arba pats nusprendęs juo būti.

Kalbėdama apie lyderystę, turiu mintyje ne formalią poziciją, tačiau veikimo būdą, mąstymą, elgesį. Lyderystė – tai įtakos darymas kitiems, skatinimas bei motyvavimas veikti, ir pirmiausia ji prasideda nuo lyderystės sau. Viso to galime išmokti. Vieniems pavyks lengviau ir greičiau dėl tam tikrų asmeninių savybių, patirties, įsitikinimų, aplinkos, kurioje jie veikia, kitiems reikės įdėti daugiau pastangų.

Lyderiais esame būdami tėvais, mokytojais, medicinos darbuotojais, sportininkais, draugais, verslininkais ir bet kur, kur veikiame tarp žmonių. Mano manymu, nėra taip svarbu, ar esame lyderiais, ar ne, daug svarbiau – kaip mes lyderiaujame.

Asmeninio albumo nuotr./Laura Aga
Asmeninio albumo nuotr./Laura Aga

– Kaip reiktų lyderiauti, kad tai galėtume laikyti gera lyderyste?

– Pagal tai, kaip lyderiaujame, lyderystė gali būti pozityvi arba negatyvi. Tai yra, ką mūsų lyderystė atneša kitiems, kaip kiti jaučiasi šalia mūsų, kokių rezultatų, pokyčių ji duoda. Visgi vertinimas gera ar bloga toji lyderystė yra subjektyvus, nes vieni tą patį lyderį gali laikyti herojumi ir juo sekti, o kitiems jis bus didžiausias niekšas.

Tad gera lyderystė, mano manymu, yra tada, kai lyderio veikimo prasmė yra daugiau nei savojo ego tenkinimas. Tai aukštas sąmoningumo lygis, platus požiūris, didesnio paveikslo matymas, t. y., kokią įtaką mūsų lyderystė daro kitiems: šeimai, organizacijai, visuomenei, valstybei, pasauliui.

– Kaip atpažinti arba pažadinti savyje lyderystės gebėjimus?

– Jeigu esame išrenkami, paskiriami lyderiauti, tada viskas lyg ir aišku, kad kažkas šiuos mūsų gebėjimus pastebėjo, o mums tik reikia suvokti ką savyje turėtume lavinti. Jeigu nesame formalūs lyderiai, galbūt esame tie, pas kuriuos dažnai žmonės ateina klausti patarimo, pasitarti, o galbūt matome prasmingą tikslą, dėl kurio nuspręsime lyderiauti. Apskritai, lyderystė be vizijos, tikslo, nėra prasminga lyderystė.

Lyderiui viena svarbiausių savybių yra sąmoningumas ir gebėjimas atsakyti sau į klausimą: kodėl lyderiauju, kokia to prasmė. Taip pat suvokimas, kokias kompetencijas, įgūdžius jau turiu, o kokius dar reikia auginti, stiprinti. Sėkminga lyderystė yra nuolatinė kelionė mokantis, geriau pažįstant save ir kitus.

– Kokios kompetencijos, įgūdžiai ir savybės reikalingos geram lyderiui?

– Tam tikrose srityse yra reikalingi specifiniai įgūdžiai, patirtis, gebėjimai. Tačiau be aiškios vizijos matymo, reikiamų sprendimų priėmimo, kitų žmonių įgalinimo, įtraukimo ir motyvavimo, vienas svarbiausių, jei ne svarbiausias, įgūdžių yra emocinis intelektas.

Tai, kaip mes reaguojame ir elgiamės kasdien stresinėse situacijose, kaip atpažįstame, suprantame bei mokame valdyti savo ir kitų emocijas, didžiąja dalimi lems, ar mūsų lyderystė bus pozityvi ir sėkminga.

– Savo paskaitose supažindinate su požiūrio lyderyste naudojant energijos lyderystės metodą. Papasakokite daugiau.

– Energijos lyderystės metodas buvo sukurtas prieš 20 metų JAV. Atlikęs mokslinius tyrimus, jį sukūrė ir užpatentavo filosofijos mokslų daktaras, psichiatras, knygų autorius Bruce’as D.Schneideris, kuris sudėjo savo 30 metų darbo patirtį bei apjungė psichologijos, hipnoterapijos, metafizinių tyrimų, ugdomojo vadovavimo, kvantinės fizikos ir dešimtmečius trukusios gilios meditacijos studijas.

Energijos lyderystė – tai unikali lyderystės forma ir gebėjimas valdyti savo energiją ar, kitaip tariant, požiūrį. Jį nusako mūsų mintys, emocijos, jausmai ir elgesys. Yra išskiriami 7 energijos lygiai. Moksliniai tyrimai parodė, kad kuo aukštesniame lygyje žmogus dažniausiai gyvena, tuo jo lyderystė yra pozityvesnė, tvaresnė, greičiau atnešanti norimų rezultatų ir darantį teigiamą įtaką kitiems.

Moksliniai tyrimai parodė, kad kuo aukštesniame lygyje žmogus dažniausiai gyvena, tuo jo lyderystė yra pozityvesnė.

Šiuo metodu su savo klientais dalinasi daugiau nei 15 tūkst. sertifikuotų praktikų visame pasaulyje. Jį sėkmingai taiko tokios pasaulinės kompanijos, kaip „Ikea“, „Boeing“. Džiaugiuosi, kad pirmoji atvežiau šį metodą ir į Baltijos šalis.

– Kokie yra tie energijos lygiai ir kuo jie skiriasi?

– Kaip minėjau, yra išskiriami 7 energijos lygiai, kuriuose matyti skirtingas žmogaus požiūris įvairiose situacijose. Pradedant pirmu lygiu, kur žmogus jaučiasi beviltiškoje aukos pozicijoje, jį lydi baimė, kaltė ir kiti destruktyvūs jausmai bei emocijos.

Kylant aukštyn, kituose lygiuose žmogus jaučia pyktį, atleidimą, užuojautą, ramybę, džiaugsmą. Galiausiai septintame lygyje – absoliučią aistrą ir kūrybą.

Šie lygiai mumyse kinta nuolat ir visi yra mums būtini, tačiau svarbu suvokti, kokiame lygyje esame ir veikiame dažniausiai, nes tai nulemia, kokį gyvenimą turime. Kuo aukštesniame lygyje esame, tuo daugiau jaučiame vidinės laisvės, pasirinkimų, galimybių, įtakos bei pilnatvės.

123RF.com nuotr./Lyderystė
123RF.com nuotr./Lyderystė

– Kaip nustatyti, kokiame lygyje esame dažniausiai ir ar galima pakeisti požiūrį?

– Užsiėmimų metu, apibūdinant kiekvieną energijos lygį, žmonės dažnai pamato save, savo elgesį ir atpažįsta kitus. Tačiau yra ir tikslus, moksliniais tyrimais pagrįstas profesionalus įrankis – energijos lyderystės indekso vertinimas, kuris, atsakius į 70 klausimų, duoda apčiuopiamą rezultatą – metriką ir parodo bendrą žmogaus energijos lygį.

Vertinimas gali būti atliekamas dviem būdais: žmogus įsivertina save pats arba jį įvertina kiti žmonės (360 vertinimas): kolegos, vadovai, šeimos nariai ir pan. Turėdamas šį vertinimą, asmuo geriau suvokia save ir gali nuspręsti, kaip jis nori veikti, gyventi toliau.

Savo požiūrį mes tikrai galime keisti, nors kartais pokyčiui gali prireikti daug laiko ir pastangų. Todėl reikalingas ne tik noras pažinti save, tačiau ir pasiryžimas keistis, kartais su specialistų pagalba.

– Ar šiuolaikiniai vadovai supranta tikros lyderystės svarbą, nekuria santykio baimės paklusnumo pagrindu?

– Manau, kad daugelis vadovų yra tikrai sąmoningi ir supranta, kodėl, kaip lyderiauja. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie gal patys to nenorėdami, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, tapo formaliais lyderiais, bet tam yra nepasiruošę, neturi reikiamų kompetencijų ir lyderiauja iš anksčiau aptartų aukos ar pykčio pozicijų. Juos lydi baimė, nerimas, kaltės jausmas, nusivylimas, nepasitikėjimas savimi ir kitais.

Su tokiomis mintimis, emocijomis atitinkamai veikiama naudojant prievartą, nurodinėjant, kontroliuojant, baudžiant ir pan. Tačiau ilgainiui tokia lyderystė kenkia ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams, kuriasi toksiška aplinka, nuodijama visa organizacija.

Daugelis vadovų yra tikrai sąmoningi ir supranta, kodėl, kaip lyderiauja.

Su visu tuo ateina pasekmės: didelė darbuotojų kaita, kyla nepasitenkinimas, konfliktai, prastėja rezultatai. Tad šioje vietoje labai pravartu tiesiog sustoti ir paklausti savęs, iš kokios pozicijos, su kokiu požiūriu aš lyderiauju.

– Ar tikrai lyderis yra reikalingas visose gyvenimo situacijose, pradedant darbu, baigiant šeima?

– Kadangi lyderystė yra veikimo forma, ji nori nenori gali tiesiog nutikti. Tarkime, savo vaikams bent jau pirmaisiais gyvenimo metais esame lyderiai: jie mus kopijuoja, elgiasi kaip mes. Dažnai atpažinę kaip veidrodyje vaikų elgesyje save pačius, pradedame keistis, nes suprantame, kad norime to ar ne, darome jiems įtaką. Tad lyderystė gal ir nėra visur reikalinga, tačiau tiesiog neišvengiama.

O darbe kiekvienas lyderis gali būti vadovu, bet ne kiekvienas vadovas yra lyderis.

– Ką daryti, jei užimti lyderio pozicijos visai nesinori?

– Manau, kad šiais laikais mes tikrai turime laisvę pasirinkti, kaip norime gyventi ir ką daryti. Jeigu lyderiavime nematome prasmės, galime tiesiog sąmoningai to atsisakyti, pasiūlymo nepriimti.

Visgi lyderiavimas ne visada yra mūsų pačių pasirinkimas, tad tokiais atvejais svarbu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, nes jie daro įtaką tiems, kuriems lyderiaujame.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs