Ji – moteris, skaičiusi ir pati rašiusi nacių Vokietijos tamsiausius istorijos puslapius. Neįmanoma suvokti, kaip būtų galima gyventi su tokia našta ir neišeiti iš proto, tačiau, matyt, Hitlerio furijos – taip buvo vadinamos nacių aktyvistės, viskam pasirengusios dėl fiurerio, – buvo apdovanotos ypatinga psichologine ištverme! Pateisinti Magdą Goebbels jos depresija, afekto būsena ar istorinėmis aplinkybėmis – tai tarsi įteisinti jos poelgį. Taip, tomis siaubingomis dienomis dėjosi šiurpių dalykų, bet juk ne visos nacių viršūnės moterys pasirinko tokį kruviną kelią.
Net iš uoliausių fiurerio garbintojų Magda Goebbels išsiskiria ir fanatizmu, ir sprendimo žiaurumu. Jos poelgio neįmanoma nei suprasti, nei priimti.
Be Magdos, buvo dar ir Lina Heidrych – ne mažiau įtakingo veikėjo žmona, taip pat daugiavaikė motina, pati nacių partijos narė. Jai ne tik neatėjo į galvą susidoroti su vaikais – po karo ši moteris kelerius metus bylinėjosi su tuometine Vokietijos Federacine Respublika dėl teisės gauti generolo, žuvusio kovos lauke, našlės pensiją. Ir galiausiai laimėjo procesą! Ši moteris gynė vyro reputaciją iki pat savo mirties 1985 m. Dar kelių Hitlerio valstybės veikėjų vaikai gyvi iki šiol: Heinricho Himmlerio dukra Gudrun, Alberto Speero sūnus, tėvo garbei pavadintas Albertu, Hermanno Goeringo dukra Edda. Taigi net iš uoliausių fiurerio garbintojų Magda Goebbels išsiskiria ir fanatizmu, ir sprendimo žiaurumu. Jos poelgio neįmanoma nei suprasti, nei priimti. Nebent patikėtum Carlo Jungo žodžiais apie vokiečių tautos demonus. Ir, regis, kai kurias aukas jie persekioja nuožmiai – kol nelieka nė vieno žmogiško bruožo.
Mergaitė iš Šv. Uršulės vienuolyno
Skaitant bet kurią iš Magdos biografijų – ar kanoninę, patikimiausią, parašytą Hanso Otto Meissnerio, garsaus vokiečių diplomato sūnaus, ar tą, kuriai duomenis skrupulingai surinko žurnalistė Anja Klabunde, – ar bet kokį popsinį veikalą apie Hitlerio aplinkos moteris, nepavyksta atsikratyti minties, kad gyvenimo tiesa pranoksta bet kokią menininko fantaziją. O Magdos istorija – apskritai avantiūristinis romanas!
Pirmiausia, ne faktas, kad ji – teisėta Auguste Behrend ir turtingo Berlyno inžinieriaus Oskaro Ritschelio dukra: gali būti, kad pora susituokė jau kūdikiui gimus. Antra, ji – katalikė, buvo auklėjama vienuolyne, lankė katalikiškas mokyklas. Trečia, patėvis, oficialiai ją įvaikinęs, buvo žydas. Magda savo noru priėmė jo pavardę ir kuriam laikui tapo Friedlander. (Jam bankrutavus Auguste iškart paliko vyrą. Iki galo neaišku, kaip susiklostė jo likimas nacių Vokietijoje: viena versija teigia, kad įdukra padėjo gauti pabėgėlio vizą, kita – priešingai – tikina, kad odų magnatas Richardas Friedlanderis žuvo koncentracijos stovykloje).
Beje, ji ir pati vos neištekėjo už žydo – vieno iš sionistų judėjimo lyderių ir Izraelio valstybės ideologų Victoro Chaimo Arlosoroffo! Sakoma, kad šis žydų emigrantų iš Rusijos vaikas buvo pirmoji gimnazistės Magdos meilė: Berlyno universiteto studentas tikėjosi, kad mylimoji, neabejinga jo idėjoms ir vyriškam žavesiui, važiuos drauge į dykumą kurti naujosios šalies.
Bet Magdai reikėjo daugiau nei Palestinos smėlynai ir persikėlėlių gyvenviečių skurdas. O vargšas Arlosoroffas, padovanojęs papuošalą – Dovydo žvaigždę, kurią paskui ji saugojo ilgus metus, negalėjo duoti daugiau...
Kartą traukinyje į gimnazistę dėmesį atkreipia Guntheris Quandtas – neišvaizdus, dvigubai vyresnis, bet pasakiškai turtingas (vienas iš svarbiausių BMW ir „Daimler-Benz“ akcininkų) ir... neseniai išsiskyręs. Magda skubiai susigrąžina biologinio tėvo pavardę, priima protestantizmą ir tampa frau Quandt. Bet kuri gi dvidešimtmetė ilgai ištvers būti tik šeimos motina ir namų šeimininkė?! Quandto namuose auga du jo vaikai iš pirmosios santuokos ir trys mirusio draugo atžalos, o lygiai po 9 mėnesių Magda ir pati susilaukia pirmagimio. Be to, ponas Quandtas šykštus, nemėgsta vakarėlių, domisi tik akcijomis ir verslo reikalais.
Kaip tokioje situacijoje pasielgia moteris, net labai jauna? Teisingai – susiranda meilužį! Arba, kalbant apie Magdą, mėgina susigrąžinti seną mylimąjį. Ji rašo Arlosoroffui, šis kviečia ją persikelti į Jeruzalę, o kai laiškus aptinka sutuoktinis, prasideda šachmatų partija ir ją ponia Quandt laimi sausai. Jos kontrargumentas – vyro laiškai meilužėms (gali būti, kad ji pati išvogė juos iš seifo). Po skyrybų ponia gauna didelę dalį vyro turto ir vilą Šiaurės Vokietijoje, Meklenburge. Šią ypač brangina. Nusprendžiama, kad pirmagimis Haraldas iki 14 metų gyvens su motina, paskui, kaip būsimasis imperijos įpėdinis, persikels pas tėvą.
Nepraėjus nė metams, mylimajame Meklenburge Magda žengs pirmą žingsnį į savo kruvinąją šlovę. Ir drauge – į žmonijos istorijos juoduosius puslapius: buvusioje Quandto viloje 1931 m. gruodžio 19-ąją atiduos ranką ir širdį Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos veikėjui, Berlyno gauleiteriui Josephui Goebbelsui.
Kelias į viršūnes
Jų meilės istorija irgi nepaprasta: jauna, turtinga ir išsiskyrusi Magda užmezga romaną su nuverstojo kaizerio Vilhelmo sūnumi princu Augustu (regis, ši moteris buvo apdovanota tikra charizma: pavyzdžiui, per vizitą JAV jai piršosi prezidento Herberto Hooverio sūnėnas, nors ji tuo metu dar buvo ištekėjusi). Jaunasis aristokratas ir atveda ją į nacionalsocialistų partijos suvažiavimą. Netrukus ponia Quandt, kaip ir daugelis turtingų to meto Vokietijos moterų, visiškai pameta galvą dėl naujosios politinės jėgos. Vokiečių istoriko Peterio Longericho parašytoje Josepho Goebbelso biografijoje teigiama, jog jau pirmą kartą išgirsta politiko kalba padaro tokį įspūdį, kad turtuolė pasisiūlo tapti jo asmenine padėjėja. Šioje knygoje Magdai irgi skiriama daug puslapių.
Jos neatstumia nei žemas vyro ūgis – 1,65 m, nei raišumas ir širdžių ėdiko reputacija. Faktiškai jis dar neišsiskyręs su nuolatine meiluže Anka Stalherm, nors ši ištekėjusi ir turi sūnų. Ir apskritai Goebbelso meilės objektų sąrašas toks ilgas, kad Longerichas teigia, jog jis permiegojo su puse Berlyno.
1930 m. lapkritį Goebbelso dienoraštyje Magda paminima pirmą kartą. O kitų metų vasario 15-ąją ji pirmąsyk pasilieka gauleiterio namuose. „Vakare atėjo Magda Quandt. Ir pasiliko labai ilgai. Jos kerinti šviesa nutvieskė visą mano būtį. Tu išties esi mano karalienė“, – džiūgauja įsimylėjęs politikas.
Šviesiaplaukė Magda išstumia seną mylimąją ir net – kuriam laikui – naujas meilužes. Dienoraštyje Goebbelsas vis dažniau primena sau, kad dėl šio meilės angelo neturi pamiršti politinės misijos. Poros santykiai nepaprastai audringi: jie tai pykstasi, tai taikosi, o galiausiai įvyksta drama – buvęs Magdos meilužis šauna į ją. Laimei, šaulys pasirodo nevykęs, tačiau Josepho akyse vos neprarasta mylimoji įgyja ypatingą vertę – galų gale, juk jis germanas, t. y. mistikas.
