Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Maltos ministrė Helena Dalli: „Gyventojai suvokia, kad pokyčių siekiama piliečių laisvių vardan“

Nuo 2013 m. Malta dramatiškai transformavo savo įvaizdį LGBTI teisių užtikrinimo srityje. Šioje šalyje buvo priimti civilinės sąjungos ir kohabitacijos įstatymų projektai bei pagrindines translyčių ir interseksualių asmenų teises įtvirtinantys įstatymai. Malta tapo pirmąja pasaulio valstybe, priėmusia interseksualių žmonių teises ginantį įstatymą ir uždraudusia žalingas homoseksualių asmenų „gydymo“ praktikas.
Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli
Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli / LGL nuotr.

LGBTI aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų darbas niekada nesibaigia, ir Malta yra puikus to pavyzdys. 2018 metų liepą Maltos Parlamentas didžiąja balsų dauguma nubalsavo už tai, kad būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka.

Visapusiškai palaikydama LGBTI teises, Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli priminė politikos formuotojams, kad politikai vaidina svarbų vaidmenį formuodami teigiamą viešąją nuomonę lygybės klausimais. Šiame interviu ministrė pamėgins paaiškinti Maltos fenomeną ir papasakos mums apie tai, kaip katalikiška Malta ėmė remti LGBTI žmogaus teisių užtikrinimą.

– Pasaulis su susižavėjimu stebėjo kai Malta tapo LGBTI žmogaus teisių įtvirtinimo lydere Europoje. Ar galėtumėte pabandyti paaiškinti Maltos fenomeno priežastis? Kaip Maltai pavyko taip greitai atsidurti pirmoje tarptautinės LGBTI organizacijos „ILGA-Europe“ Vaivorykštės žemėlapio“ vietoje?

– LGBTI teisės yra žmogaus teisių klausimas. Kai tik tapau Socialinio dialogo, vartotojų reikalų ir pilietinių laisvių ministre 2013 metais, pradėjau siekti, kad žmogaus teisės būtų įtvirtintos visapusiškai. Teisėkūros ir politikos pasiūlymams rengti įkūriau LGBTI konsultacinę tarybą, sudarytą iš visų LGBTI organizacijų atstovų. Kartu savo sekretoriate įdarbinau šios srities ekspertus ir atkreipiau dėmesį į Joanne Cassar situaciją – dėl jos translytės tapatybės Europos žmogaus teisių teisme Joanne teko kovoti dėl teisės susituokti su savo partneriu.

Tiek rinkimuose 2013 metais, tiek 2017 metais LGBTI lygybė buvo aiški Vyriausybės rinkimų programos dalis, ir abiejų rinkimų metu rinkėjai mums skyrė tvirtą daugumą.

Vyriausybės partnerystė su pilietine visuomene atsipirko – vieną po kito pristatėme įstatymus, skirtus LGBTI asmenų ir jų artimųjų teisinei diskriminacijai panaikinti. Mes taip pat priėmėme veiksmų planą LGBTI klausimais ir su aiškiais tikslais bei praėjusiais metais Žmogaus teisių ir integracijos direktorate įsteigėme Seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lytinės raiškos ir lytinės charakteristikos (angl. Sexual Orientation, Gender Identity, Gender Expression and Sex Characteristics – SOGIGESC) skyrių. Viso šio proceso metu turėjau visapusišką ministro pirmininko paramą – jis parodė pavyzdį viešai pareikšdamas, kad visus asmenis reikia gerbti vienodai, nepaisant jų asmeninių savybių.

– Kaip ir Lietuvoje, Maltoje Katalikų bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį. Kokiais argumentais galima bandyti paskatinti dialogą su konservatyviąja visuomenės dalimi, siekiant užtikrinti LGBTI žmogaus teises?

– Ir rinkimuose 2013 metais, ir 2017 metais LGBTI lygybė buvo aiški Vyriausybės rinkimų programos dalis, ir per abejus rinkimus rinkėjai mums skyrė tvirtą daugumą. Bendraudama su vyskupais ir Bažnyčia paprastai kalbu apie pagrindinius katalikų mokymo principus – pavyzdžiui, kad Dievas visus mus sukūrė pagal savo paveikslą ir kad mes visi turėtume mylėti vieni kitus, kaip mylime save patį. Visuomet atkreipiu dėmesį į tai, kad šie principai apima visus žmones, o ne tik vieną ar kitą žmonių grupę.

Turiu pasakyti, kad pastaraisiais metais vyskupai patys randa būdų paraginti žmones priimti kitus. Pavyzdžiui, Maltos arkivyskupas, aukodamas mišias, išreiškė paramą krikščioniškoms LGBTI organizacijoms „Drachma“ ir „Drachma“ tėvų grupei bei, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją, nacionalinės televizijos eteryje paprašė tėvų mylėti savo vaikus, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės. Arkivyskupas taip pat nupirko „Drachma“ tėvų grupės išleistas knygas, kuriose kalbama apie tai, kaip tėvai priima savo LGBTI vaikus, ir išplatino jas visose Maltos parapijose.

LGL nuotr./Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli (trečia iš kairės) ir Kanados Ministras Pirmiminkas Justinas Trudeau (ketvirtas iš dešinės)
LGL nuotr./Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli (trečia iš kairės) ir Kanados Ministras Pirmiminkas Justinas Trudeau (ketvirtas iš dešinės)

– Norėtume pasveikinti Maltos Vyriausybę dėl nuoseklios lyderystės įgyvendinant žmogaus teises. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie savo bendradarbiavimą su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant bendrų tikslų?

– Kaip jau minėjau, 2013 metų pradžioje įsteigėme LGBTI konsultacinę Tarybą būtent tam, kad užtikrintume, jog visi veiksmai, kurių imamės šioje srityje, yra teisingi. Taryba parengė įstatymų projektus, teikė politikos gaires, pakvietė Vyriausybę į bendruomenės renginius ir apskritai palengvino pokyčių procesą.

Šios Tarybos nariai neretai rašo man tiesiogiai, kviesdami į savo organizacijos renginius ar prašydami vienaip ar kitaip prisidėti. Tvirtai tikiu, kad toks Vyriausybės ir pilietinės visuomenės atvirumas buvo esminis veiksnys Maltos transformacijoje.

– Maltos Vyriausybė pademonstravo lyderystę ne tik nacionaliniu bei Europos, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Kurias gerąsias Maltos praktikas pristatėte tarptautinėje Lygių teisių koalicijos konferencijoje Kanados uostamiestyje Vankuveryje?

– Buvau pakviesta kalbėti apie Maltos sukauptą patirtį ir LGBTI lygybės politikos pokyčius. Esminiai mano veiklos principai buvo žmogiškumas ir užuojauta. Teigiau, kad net jei įstatymai, kuriuos priėmėme, pagerintų tik vieno žmogaus gyvenimą, mūsų dėtos pastangos nenueitų veltui – juk taip užtikrintume to žmogaus pelnytą gerovę.

Siekiau įrodyti, kad lygybė nėra ribotas išteklius, tad nėra būtinybės dėl jos stoti į eilę ar turėti prioritetinį pirmiau sprendžiamų klausimų sąrašą. Užuot taip galvoję, turime užtikrinti, kad visų poreikiai būtų patenkinti, ir imtis veiksmų, kad mūsų kalbos neliktų tik tušti žodžiai. Galiausiai, lygybė atsiperka, nes ją įgyvendinus visuomenė funkcionuoja geriau.

– Neseniai Maltos Vyriausybė paruošė bendrą dokumentą, pasirašytą 19-os Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, raginantį ES šalis užtikrinti visapusišką LGBTI teisių apsaugą. Kokie yra tolesni veiksmai, kurių ketina imtis Maltos Vyriausybė, siekdama formuoti Europos LGBTI politiką?

– Panašios iniciatyvos 2013 metais ėmėsi Nyderlandai. Ji davė rezultatų, nes ES priėmė Veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti. Malta prisijungė prie šio proceso, ir su malonumu prisimenu pirmąjį Tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją forumą, vykusį Hagoje, kur Maltos Vyriausybės vardu pasirašiau Nyderlandų kvietimą.

LGL nuotr./ES šalis užtikrinti visapusišką LGBTI teisių apsaugą raginančio dokumento pasirašymo akimirka
LGL nuotr./ES šalis užtikrinti visapusišką LGBTI teisių apsaugą raginančio dokumento pasirašymo akimirka

Šįkart mes ėmėmės iniciatyvos ir artimai dirbome su kitomis valstybėmis narėmis tam, kad pateiktume aiškų raginimą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Veiksmų planu LGBTI asmenų lygybei skatinti. Šie veiksmai privalo būti ambicingesni ir reikšmingesni nei anksčiau. Akivaizdu, kad tai, jog buvo sudarytas ir pasirašytas bendras dokumentas, yra tik proceso pradžia. Žinoma, mes imsimės tolesnių veiksmų ir bendradarbiausime su naujai paskirta Komisija.

– Šiuo metu Lietuvoje teisiškai nepripažįstama nei lytinė tapatybė, nei tos pačios lyties santykiai. Ką galėtumėte patarti LGBTI žmogaus teisių užtikrinimo srityje atsiliekančiai Lietuvos Vyriausybei?

– Visame pasaulyje Maltos gyventojai buvo laikomi konservatyviais. Niekas nesitikėjo, kad taip stipriai susitelksime už lygybę tos pačios lyties poroms bei lytinės tapatybės pripažinimą. Tačiau tai tebuvo stereotipinis mąstymas. Malta išlieka katalikiška, nors visi jos piliečiai yra laisvi sekti savo įsitikinimais. Nepaisant to, mes ėmėmės pokyčių, nes visų asmenų pagrindinės laisvės ir teisės privalo būti gerbiamos. Progresas Maltoje buvo sutiktas su džiaugsmu, nes gyventojai suprato, kad visa tai daroma dėl piliečių laisvių, ir palaikė šiuos pokyčius.

– Neseniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, teigiantį, kad atsisakymas išduoti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju negali būti grindžiamas vien užsieniečio lytine tapatybe ir (ar) seksualine orientacija. Ar galėtumėte mums plačiau papasakoti apie tos pačios lyties santykių teisinį pripažinimą Maltoje? Ar daug žmonių kreipiasi dėl teisinio lyties pripažinimo bei tos pačios lyties santykių įteisinimo jūsų šalyje?

– Net prieš Maltai įteisinant civilinę sąjungą ir – kiek vėliau – santuokos lygybę, mes pakeitėme savo nacionalinius įstatymus, kad pripažintume visas partnerystes ir santuokas net tuo atveju, jei žmonės nori persikelti gyventi į Maltą. 2014 metais įteisinome santuokoms lygiavertes civilines sąjungas. Teisiniuose dokumentuose buvo išsamiai aprašytos visos užsienyje sudarytos partnerystės formos, taip palengvinant atvykimą ir apsigyvenimą Maltoje. Tai gali padaryti visos poros, nepriklausomai nuo lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos.

2015 metais priėmėme įstatymą dėl lytinės tapatybės pripažinimo, pagrįsto asmens apsisprendimo teise bei kiekvieno asmens lytinių požymių apsauga nuo nepageidaujamų intervencijų. Tai išplėtė 2014 metais Civilinių sąjungų įstatymo garantuotas teises, nes visuose translyčių asmenų dokumentuose, įskaitant jų ankstesnius santuokos ar civilinės sąjungos pažymėjimus, jų vaikų gimimo liudijimus bei kitus dokumentus, tapo įmanoma teisiškai įtvirtinti savo lytinę tapatybę.

Kalbant apie tos pačios lyties santykių pripažinimą, skaičiai yra net didesni nei kai kuriose didesnėse ES valstybėse narėse.

2017 metais santuokos įstatymas tapo neutralus lyties požiūriu. Visuose oficialiuose dokumentuose buvo pašalintos nuorodos į asmens lytį. Tai užtikrina, kad su visais asmenimis būtų elgiamasi lygiai ir kad seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimai taptų nereikšmingi, nes valstybės pareigūnai apie tai nebesiteirauja.

Dėl lytinės tapatybės pripažinimo stipriai išaugo prašymų skaičius. Labiausiai todėl, kad nemažai asmenų negalėjo teisiškai pakeisti savo lyties pagal anksčiau taikytą varžančią sistemą. Kalbant apie tos pačios lyties santykių pripažinimą, skaičiai yra net didesni nei kai kuriose didesnėse ES valstybėse narėse. Vėlgi, taip yra dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, vis labiau matomos LGBTI bendruomenės ir tarptautinių santuokų, kurios įregistruojamos Maltoje.

LGL nuotr./Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli
LGL nuotr./Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli

– Ar jus domintų dalyvavimas dvišaliuose susitikimuose su Lietuvos Vyriausybės atstovais? Kokiomis gerosiomis Maltos praktikomis skatinant LGBTI žmogaus teises norėtumėte pasidalyti per tokius susitikimus?

– Taip, žinoma. Pabrėžčiau pilietinės visuomenės svarbą ir konstruktyvaus dialogo su ja būtinybę. Tai savaime yra pasiekimas. Kai šis dialogas bus sklandus, klausimas jau bus nebe „ar“, o „kada“. Esu gerai susipažinusi su ilgamečiu LGL darbu šioje srityje ir esu tikra, kad tokioje diskusijoje tikrai galėtumėte pasiūlyti nemažai egzistuojančių problemų sprendimo būdų.

– Kokią pagrindinę žinią norėtumėte perduoti Lietuvos LGBTI bendruomenei savo vizito Lietuvoje metu?

– Nepasiduokite. Jūs nesate vieni. Maltos LGBTI bendruomenei buvo sunku įtikinti ankstesnes vyriausybes, kad yra būtinybė spręsti lygybės klausimus. Keletą metų nepasiekėme daug pažangos. Nepaisant to, Maltos LGBTI žmogaus teisių judėjimas nuolat tęsė spaudimą ir kaupė patirtį Europoje. Šiandien LGBTI aktyvistai ir LGBTI bendruomenė Maltoje raško savo darbo ir stiprybės vaisius.

Maltos Europos reikalų ir lygybės ministrė Helena Dalli dalyvaus tarptautinėje „Baltic Pride“ 2019 žmogaus teisių konferencijoje, kuri vyks 2019 m. birželio 6 d. „Tolerancijos centre“ Vilniuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?