Roberto į Lietuvą atvedė meilė. Prieš septynerius metus vaikinas išvyko į Edinburgą studijuoti magistrantūroje muzikos technologijos ir akustikos. Vėliau Britanijoje jis sutiko savo būsimą žmoną Liuciją. Pakeliavę po įvairias Europos šalis, kurį laiką pagyvenę Meksikoje, jie nusprendė pabandyti sukurti savo alternatyvų verslą Lietuvoje.
Liucija sako, kad idėja atvykti į Lietuvą buvo Roberto, o ji iš pradžių į tai žiūrėjo kiek skeptiškai: „Man patinka keliauti, pažinti kitas šalis ir jų žmones. Be to, nežinojau, kaip lietuviai priims Roberto. Čia buvo gana mažai užsieniečių, o jis nemokėjo lietuvių kalbos.“
Tačiau, pasak Roberto, integruotis Lietuvoje, užmegzti ryšius su įvairiais žmonėmis jam buvo visai nesunku. „Galbūt todėl, kad vietiniams atrodžiau įdomus užsienietis iš egzotiškos šalies, tačiau niekada tuo nepiktnaudžiavau. Renginiuose pamatęs įdomius žmones tiesiog prieidavau prie jų ir užkalbindavau. Manau, durys atsiveria ne dėl to, kad esi užsienietis, o dėl atviro bendravimo. Žinoma, kai kuriems žmonėms turbūt galiu pasirodyti kvailas ar naivus“, sako meksikietis. Jis prisimena, kaip pradėjęs dirbti vienoje įmonėje, jis nedvejodamas klausinėjo labiau patyrusių bendradarbių, ką ir kaip reikia daryti, kol vienas vaikinas jam prisipažino, kad jis pats neuždavinėja klausimų, nenorėdamas pasirodyti menkesnis už kitus. „Pastebėjau, jog Lietuvoje taip įprasta, ir aš iki galo nesuprantu tokios žmonių elgsenos priežasties. Galbūt tai kyla iš įsitikinimo, kad viską turite išsiaiškinti patys. Žinoma, galima viską išsiaiškinti ir patiems, bet juk daug greičiau paklausti žmogaus, kuris žino. Pavyzdžiui, ieškant prekės parduotuvėje, galima pasirinkti du būdus: apeiti visą parduotuvę arba tiesiog paklausti pardavėjo“, samprotauja vyras.
Roberto žmona Liucija mano, kad lietuviai galbūt taip elgiasi dėl baimės pasirodyti menkesniais, dėl mažos šalies komplekso. Tačiau Roberto nesutinka: nepaisant to, kad Meksika yra didžiulė (ten gyvena per 120 mln. gyventojų), meksikiečiams taip pat būdingas nevisavertiškumo kompleksas: jie mano, kad Meksikos kultūra yra žemesnė nei taip vadinamo „išsivysčiusio pasaulio“, kad jų vaikai nėra tokie sumanūs kaip vakariečiai, todėl deda visas pastangas tam, kad sau įrodytų esą sumanūs. Jo požiūriu taip yra visur: žmonės lygina save su kitais ir pagal tam tikrus požymius kategorizuoja.
Kūrybinę erdvę Vilniuje įkūrusi pora svajoja tą patį padaryti ir Meksikoje
Dar keliaudami Roberto ir Liucija svajojo sukurti atvirą erdvę, kurioje ir profesionalūs menininkai, ir amatininkai galėtų įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Apsvarstę įvairias galimybes, jie nusprendė savo sumanymą įgyvendinti Lietuvoje.
2016 metais jie įkūrė kūrybines dirbtuves „Ideas Block“ Vilniaus senamiestyje, kur kviečia žmonės keistis idėjomis, generuoti kūrybinius sprendimus ir juos įgyvendinti. Dirbtuvėse jie taip pat organizuoja įvairias menines ir socialines veiklas, kurių pasiūla iki šiol nėra pakankamai išplėtota Vilniuje, pavyzdžiui, filmų peržiūros ir diskusijos, meninės parodos, neformalios diskusijos, piešimo, tekstilės, fotografijos seminarai, eksperimentinės muzikos vakarai ir kt.
„Toliau vystome dirbtuvių koncepciją: ji priklauso nuo žmonių, su kuriais susitinkame. Kuo daugiau bendraujame su kūrybiškais žmonėmis, su menininkais, tuo geriau suprantame, kokias menines ir kūrybines idėjas verta įgyvendinti“, sako Roberto.
Pora svajoja plėtoti savo veiklą ir tokią pačią idėją įgyvendinti ir Meksikoje. „Pradėjome nuo Lietuvos, kadangi čia žmonės labiau domisi menais, jų paklausa - didesnė nei Meksikoje. Bet atvira erdvė ten padėtų keistis kūrybinėmis idėjomis, paskatintų tarpkultūrinius mainus, kurie generuotų naujus kūrybinius sumanymus“, samprotauja Roberto.
Daugiau apie jų kūrybinę erdvę „Ideas Block“ sužinoti galite http://ideas-block.com/
Lietuvių racionalumas padeda išgyventi, bet ar skatina kūrybiškumą?
Pats Roberto yra ir muzikantas, daugiausia grojantis elektroninę muziką. Pasak meksikiečio, Meksikos muzikos kultūra jam nedaro didelės įtakos, jo prieiga yra labiau universali. „Mane kaip inžinierių, labiau domina garso technologijų plėtra, būtent kūrybiškas technologijų naudojimas elektroninėje muzikoje. Manau, kad šioje kūryboje, tekstūroje ir spalvose iš tiesų atsiskleidžia kūrėjo filosofija, jo unikalumas“, sako Roberto.
Meksikiečio požiūriu lietuviškai muzikai, jos kūrėjams stinga sąveikos su kitomis kultūromis, kuri paskatintų proveržį. „Žinoma, Lietuvos muzikiniam gyvenimui daro įtaką Vakarų judėjimai. Vis dėlto, tai - maža šalis, todėl nepakanka ir idėjų mainų, kurie skatintų muzikinius virsmus ir inovacijas. Lietuvos menininkai yra puikūs ir profesionalūs, bet kartais pragmatizmas neleidžia jiems atskleisti savo išskirtinumo“, teigia jis.
Pasak jo, drąsos ir veržlumo lietuviams stinga ne tik muzikoje, bet ir kitose srityse: nematydami platesnės perspektyvos, veikiame apsišarvavę racionalumu. Šią savybę Roberto sieja su vėsiais šalies orais: „Kai šalta, turi kovoti už būvį ir rūpintis savimi. Tokiame klimate negali tiesiog pasikliauti kitais. Šiltesniuose kraštuose mums nereikia dėti tiek daug pastangų, kad išgyventume, todėl žmonės yra labiau atsipalaidavę, bendruomeniškesni, gali sau leisti pasiduoti emocijoms ir aistroms“, dalijasi mintimis Roberto.
O Liucija priduria juokaudama: „Kam gali rūpėti, kad prakiuro stogas, jei lyja vos porą kartų metuose! O jei čia dingsta elektra žiemą, imame panikuoti: negalime sėdėti sudėję rankų, juk sušalsime į ragą.“ Meksikiečio nuomone klimatas daro didelę įtaką nacionalinei savimonei ir kultūrai: nuo klimato priklauso visuomenės raida, kuri vėliau virsta istorija.
Artimiau su Roberto ir Liucija galite susipažinti socialiniuose tinkluose #BūkimPažįstami
Parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“.
