Patiko suvokti, kiek gali pakeisti viena kodo eilutė
Vaikystėje Elena leisdavo laiką prie kompiuterio iki pat išnaktų. Tiesa, iš pradžių tai darydavo smalsumo vedina, žaidimo forma.
„Iš tiesų visokias nesąmones darydavau — žaidžiau „Runescape“ ir naršiau forumuose, kurių jau nieks nebeprisimena. Man baisiai patiko būti prie kompiuterio. Buvau tas žmogus, kuris mokytojui padėdavo prisijungti prie interneto ar sutaisyti projektorių“, – pamena ji.
Pirmas prisilietimas prie programavimo įvyko internete, viename žaidime, aptikus, kaip „užsidirbti“ pinigų.
„Gal ir nelabai gražu, bet tuos žaidiminius pinigus parduodavau už tikrus, kol žaidimo kūrėjai pastebėjo. Man patiko tai, kiek daug keičia vos viena ar dvi kodo eilutės (ir neatidūs žaidimo programuotojai), todėl po truputį pradėjau mokytis programavimo pagrindų bei tinklalapių kūrimo“, – pasakoja Elena.
Praktika IT srityje tūkstantį kartų svarbesnė nei „popierius“
Mergina, nepamesdama šios mėgstamos krypties, pasirinko ir studijas – Artificial Intelligence and Computer Science (dirbtinis intelektas ir informatika – liet.) bakalaurą Edinburgo universitete, Škotijoje. Tačiau tuo metu ji tai padarė greičiau spaudžiama aplinkos – mat visi kažkur tuo metu stojo, tarsi taip reikėjo daryti. Po trečio kurso vis dėlto mergina studijas sustabdė.
„Akademija nėra nei stiprioji mano pusė, nei prioritetas, esu ir neišlaikius kelių egzaminų“, – prisipažįsta Elena.
Studijų metu beveik visą laiką ji skyrė programuotojos darbui, stažuotėms, tarptautiniams hakatonams – nuo Kanados iki Arabų Emyratų, dalyvavimui konferencijose.
„Plėčiau savo pažįstamų ratą. Universiteto tempas man per lėtas, jaučiau, kad tobulėti galiu greičiau, kai nereikia galvoti apie kursinius ir paskaitas. Praktika IT srityje kokį tūkstantį kartų svarbesnė nei popierius. Ir gerokai smagesnė“, – įsitikinusi lietuvė.
Technologijos kiekvienam žingsny
Elena stažavosi ir Silicio slėnyje. „San Fransisko slėnis sprogsta nuo beprotiškai protingų žmonių koncentracijos. Sėdi biure? Šalia tavęs kavą geria „Bootstrap“ kūrėjas. Apsipirkinėji parduotuvėje? Už tavęs maišą obuolių laiko multimilijoninio kanapių startuolio įkūrėjas. Technologijos čia kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, Berkeley mieste maistą į namus vežioja maži robotukai“, – įspūdžiais iš Silicio slėnio dalijasi mergina.
Elena turėjo galimybę atlikti stažuotę technologijų kompanijoje, kurios produktus ji labai mėgo iki ten atvykstant.
„Mūsų San Fransisko ofisas buvo labai sanfransiskiškas – be miego kambarių (nap room), mes turėjome didžiulį nemokamą barą, biblioteką, netgi masažuotojus. Nepaisant visų šitų vilionių, darbo standartai yra labai aukšti“, – sako ji.
Iš Silicio slėnio mergina pasisėmė įkvėpimo nebijoti rizikuoti ir išvažiavo užsidegusi pakeisti pasaulį. „Tai tą ir dabar darau“, – šypteli.
Šiuo metu ji dirba technologijų kompanijoje „GitHub“ bei turint asmeninių projektų.
Jei pradinėse klasėse mokoma, kad moterys yra namų šeimininkės, o vyrai uždirba pinigus, mes vaikams siunčiam žinią, kad moterų karjeros pasirinkimas yra gerokai apribotas.
Stereotipai į pasąmonę įsirėžia vaikystėje
Elena paliečia labai svarbią stereotipų temą, klausdama, „ar Lietuvos mokyklose tebevyksta tos idiotiškos darbelių pamokos, kur berniukus atskiria drožinėti medžio, o mergaites – siuvinėti?“
„Tokie dalykai yra stabdis numeris vienas. Stereotipai mūsų pasąmonėje giliausiai įsirėžia tada, kai jie suformuoti vaikystėje. Jei pradinėse klasėse mokoma, kad moterys yra namų šeimininkės, o vyrai uždirba pinigus, mes vaikams siunčiam žinią, kad moterų karjeros pasirinkimas yra gerokai apribotas, linkęs į menus ir socialinius mokslus“, – įsitikinusi ji.
Rinkdamasi mokslus universitete ji jautė, kad toli gražu ne visi šeimos nariai palaiko jos pasirinkimą. Merginai buvo peršama studijuoti teisę arba kokią meninę profesiją.
„Kaip gerai, kad tuo keliu nenuėjau! Turbūt net tų trijų metų nebūčiau ištempus“, – šiandien savo pasirinkimu, atsigręždama atgal, džiaugiasi pašnekovė.
Diskriminacijos nepatyrė
Pasak Elenos, IT sritis, kaip ir bet kuri kita, niekam nepriklauso – nei vyrams, nei moterims. Žmonės esą patys renkasi, ką nori veikti gyvenime.
„Galbūt dėl to, kad į IT įžengiau prieš penkerius-dešimt, o ne prieš penkiasdešimt metų, diskriminacijos nepatyriau. Atvirkščiai, bent jau užsienyje, apstu įvairių iniciatyvų bei organizacijų, skatinančių moteris bei binarinei lyčių sistemai nepriklausančius žmones mokytis programuoti — Women in STEM, Code First:Girls, Women who Code ir panašiai. Nesu šio tipo organizacijų narė, bet pažįstu daug puikių IT žmonių, kurie programavimą pamilo būtent per jas“, – atskleidžia ji.
Net ir „pozityvi“ diskriminacija, pasak Elenos, gali turėti neigiamą pusę: „Esu buvusi kviestiniuose renginiuose ir darbo pokalbiuose, kur galvojau — ar aš čia todėl, kad nusipelniau, ar todėl, kad esu mergina? Aš nenoriu gauti kokio nors darbo dėl to, kad ofise trūksta lyčių įvairovės. Aš nenoriu būti moteris specialistė. Aš noriu būti specialistė“, – teigia lietuvė.
Elena mano, kad moterys, dirbančios IT, yra tiesiog neįprasta, ypač Lietuvoje – panašiai, kaip kad užsienietis prabiltų puikia lietuvių kalba.
Aš nenoriu būti moteris specialistė. Aš noriu būti specialistė, – teigia lietuvė.
„Yra buvę daug situacijų, kai vyras (ar moteris) nesuprato, kad turiu programavimo patirties ar kad šiaip dirbu su technologijomis, bet tai nebuvo piktybiška diskriminacija“, – sako Elena.
Pasitaiko retų atvejų, kai, tarkime, bare, kalbant apie IT vyrai pradeda jai berti labai „mandrus“ žodžius ir žeminti, kai ji prisipažįsta kažko nežinanti. „Turbūt tam, kad parodytų, kokie jie patys dideli hakeriai. Tokiais atvejais duodu kvailiui kelią. Išties geri ekspertai savo kompetenciją rodo darbais bei nuoširdžiu noru padėti kitiems“, – numoja ranka ji.
Nusiteikite įvairovei
Elena turi savo viziją, ko reikia IT srityje dirbančiam žmogui, nepriklausomai nuo lyties. Anot jos, svarbu nepasitikėti aukštuoju IT mokslu.
„Iš patirties sakau: universitetas gali išmokyti puikios aukštosios matematikos, kartais reikalingos programoms, bet geriausi mano sutikti programuotojai visi turėjo savų neuniversitetinių darbų arba prisidėjo prie open-source projektų. Reikia norėti mokytis pačiam“, – įsitikinusi ji.
IT tendencijos keičiasi labai sparčiai, todėl, anot merginos, privalu sekti, ko dažniausiai reikalauja klientai bei darbdaviai. „Geri specialistai dalyvauja konferencijose, savaitgaliais mokosi naujų kalbų ar algoritmų. Man tai labai smagus užsiėmimas“, – sako lietuvė.
Geri ekspertai savo kompetenciją rodo darbais bei nuoširdžiu noru padėti kitiems, – tvirtina Elena.
Šios srities darbas nėra nuo 9 iki 17 valandos. Tad tokio siekiantiems vertėtų šią sritį pamiršti.
„Kartais prieš didelius pristatymus teks dirbti visą naktį ir savaitgalį. Kartais dvi dienas darbe sėdėsi instagrame ir gurkšnosi kavą, nes lauksi, kol kolega parašys likusią dalį kodo. Ne kartą esu kėlusis 5 ar 6 valandą ryto, kad susiskambinčiau su kolegom iš Indijos. Tad reikia pasiruošti įvairovei“, – nuteikia Elena.
Lietuvė perspėja nesirinkti IT srities vien todėl, kad trokštate puikaus atlyginimo.
„IT skėtis labai didelis, bet konkurencija dėl konkrečiai programuotojų talento – milžiniška. Kai studijų metu dirbau Python programuotoja, darbo pasiūlymus „LinkedIn“ gaudavau kone kasdien. Paprastai, kai tavo CV parodantis, kad mėgsti programuoti – ar tai būtų atviro kodo kontribucija, ar asmeniniai projektai, – bent jau sulaukti kvietimo į pirmąjį darbo pokalbį lengva.
Sunkiau tada, kai į IT sritį ėjai vien dėl to, kad prisiskaitei internetinių straipsnių, jog specialistai uždirba kosmines sumas dirbdami 30 minučių per dieną su pietų pertrauka“, – sako ji.
Merginos teigimu, atlyginimas moterims bei vyrams už tą pačią poziciją IT srityje siūlomas lygiai toks pat. „Skirtumas tas, kad moterys gerokai mažiau linkusios derėtis dėl didesnės algos, todėl finale jų skaičiai mažesni. Manau, kad visi turi nebijoti derėtis dėl didesnio įvertinimo. Jei manai, kad esi verta ar vertas daugiau, tai tikriausiai esi“, – teigia pašnekovė.
Kai esi mažiau patyręs, tavo lubos aukštesnės
Pačiai Elenai patinka darbas, nes jame kasdien kontaktuoja su žmonėmis, kaip ji pati sako, daug protingesniais ir labiau patyrusiais už ją pačią. „Bet kai esi mažiausiai pasiekęs žmogus kambaryje, tavo lubos augti kur kas aukštesnės, negu būtum pats sėkmingiausias. Man patinka jausti, kaip tobulėju“, – prisipažįsta ji.
O vienas geriausių dalykų lietuvės gyvenime tai, kad dirba nuotoliniu būdu – vadinasi, gali būti bet kurioje pasaulio šalyje, kur yra greitas internetas. „Šiuo metu gyvenu Panamoje. Gražu, geras oras, šilti žmonės. Reikia saugotis krokodilų, nuodingų gyvačių, bet ką jau padarysi“, – šypteli.
Galite pasiūlyti kitą projekto „Mes lygūs“ pašnekovą, nepaklūstantį standartams? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
