Metų metus Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ mirusius išlydintys Kęstutis ir Tadeuš dalinasi, kad dirbti šioje srityje neplanavo.
Jų abiejų keliai į tanatopraktiko specialybę panašūs – įsidarbino paskatinti pažįstamų, draugų.
Kęstutis buvo paprašytas draugo pabudėti teismo ekspertizėje, tai įvyko 1994 metais. Vienas prašymas virto 30 metų patirtimi, nes Kęstutis vėliau teismo eskpertizėje pradėjo dirbti sanitaru, asistavo teismo ekspertams. Na, o laidojimo rūmuose Kęstutis dirba jau daugiau kaip 10 metų.
Tadeuš istorija panaši, jis turėjo draugą, kuris tuo metu jau dirbo tanatopraktiku. Sulaukęs pasiūlymo prisijungti, sutiko ir dirba iki šiol. Taip pat kaip ir Kęstutis, jis dirba daugiau nei 10 metų.
Jie dalinasi, kad pagrindinė tanatopraktiko užduotis yra sutvarkyti kūną, kad jis atrodytų tvarkingai, pagarbiai, kad būtų matyti kaip įmanoma mažiau buvusios ligos ar kitų nelaimingų nutikimų požymių, kurie žeidžia artimuosius. Tanatopraktikas visuomet stengiasi, kad mirusiojo kūnas ir ypatingai veidas, neatspindėtų patirtos kančios, nes tai paskutinis vaizdas, kurį matys jo / jos artimieji.
Žinoma, yra standartinės procedūros, kūnų apžiūra, protokolavimas, užduočių atlikimas pagal sužymėtus punktus per patikras.
Taip pat yra svarbus niuansas – mirties priežastis. Būna atvejų, kai kūnas paruošiamas per 1,5 valandos, o kartais prireikia ir 5 valandų, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas ir unikalus.
Žinojo, ko tikėtis
Dažnai sakoma, kad reikia bijoti gyvųjų, o ne mirusiųjų, tačiau pradėjus šį darbą dirbt nebuvo nejauku? Kokios buvo jų pirmosios darbo dienos ir patirtys?
Tadeuš akcentuoja, kad jau iškart žinojo, ko tikėtis, nes ne kartą apie tai buvo girdėjęs iš šioje srityje dirbusio draugo. Žinoma, kai pradedi pats, patirtys tampa dar kitokios. Anot jo, labai svarbus yra komandos, kurioje dirbi, palaikymas, nes tik darniam kolektyve gali jaustis ramiai ir užtikrintai. Taip pat su kolegomis pasikalbant lengviau ir emociškai, nes jie geriausiai supranta, ką reiškia kasdien būti šalia mirties.
Ne ką mažiau svarbus ir artimų žmonių, šeimos palaikymas. Jei, tarkime, kažkas iš šeimos nepritartų ar nuolat kamantinėtų, akcentuotų šį darbą, automatiškai krūvis būtų tik sunkesnis emociškai, todėl svarbu, kad visi aplinkui į tai žvelgtų su pagarba ir supratimu.
Tuo pačiu tanatopraktikai sutinka, kad toks darbas – ne kiekvienam. „Nors darbas ne kiekvienam, bet labai svarbu, koks kolektyvas ir su kuo dirbi, nes visada svarbu palaikymas, supratimas. Taip pat ir ne darbo aplinkoje, jei nuolat sulauksi neigiamų komentarų, tai paveiks“.
Patirčių buvo visokių
Paklausti apie tai, kaip susidoroja su užplūdusiais jausmais, tanatopraktikai sako, kad paprastai stengiamasi atsiriboti ir save apsaugoti nuo neigiamų emocijų.
Per tiek metų darbo, abu – Kęstas ir Tadeuš turėjo įvairių patirčių, nes žmogus yra žmogus ir negali būti viskam abejingas: „Kai žmonėms nutinka skaudžios nelaimės, galvoji apie tai. Bet tuo pačiu ir stengiesi, kad mirusiojo kūnas, kurį paskutinį kartą matys artimi žmonės, būtų kaip įmanoma natūralesnis, be kančios.
Daugelio atvejų nesinori detalizuoti, nes tai labai asmeniška ir iš pagarbos mirusiems, tai lieka darbo etikos dalis, kurios laikomasi ir nepasakojama tiek detaliai“.
Kartais juk visi ateiname į darbus jau lydimi ne pačių geriausių emocijų, o darbe lygiai taip pat būna visko, įvairių situacijų, kurios gali būti labai jautrios ir reakcijos įvairios, tačiau tiek Tadeuš, tiek Kęstutis yra profesionalai, kurie geba valdyti emocijas ir nepaisant jų, savo darbą atlikti profesionaliai, pagarbiai.
Neišvengė technologijų ir šioje srityje
Per metų metus dirbant šį darbą, pokyčių niekaip neišvengsi. Kęstutis su Tadeuš dalinasi: „Galima sakyti, kad koja kojon žengiame su technologijomis, nes naudojame tik profesionalią medicininę įrangą, atsinaujiname pagal poreikius. Naudojami sertifikuoti balzamavimo skysčiai, kita profesionali įranga. Pjūviai atliekami tik minimalūs, kad intervencija būtų kuo mažesnė. Iš esmės – su kūnais elgiamasi itin pagarbiai, atsakingai“.
Kartais patiriama iššūkių, kai reikia daugiau grimuoti veidus. „Yra netgi buvę atvejų, kuomet sulaukiame prašymų daryti šukuosenas, dažyti plaukus, lakuoti nagus. Mūsų darbas kartais kaip kūryba, nors ir skamba neįprastai. Tačiau į visus tokius prašymus reaguojame ir stengiamės, kad jie būtų įgyvendinti. Sudėtingiau su labiau nukentėjusiais kūnais. Pavyzdžiui jei buvo didelė avarija, matoma daugybė sužalojimų veide, pirma reikia dengti specialiu vašku, tik tada dėti grimą, paslėpti tai, kas atrodytų neestetiškai“, – dalinasi tanatopraktikai.
