Ir ne tik – miškuose klestintys augalai, grybai, vabzdžiai, paukščiai, samanos ir kerpės yra milžiniškas potencialas įvairiausiam pritaikymui žmogaus labui: nuo natūralių fermentų iki medikamentų gamybos. Tad ir pasirūpinti jo apsauga turime kiekvienas.
Klimato kaita – iššūkis žmonijai
Pastaruosius 200 metų vidutinė pasaulinė temperatūra kyla beprecedenčiu tempu, o viena pagrindinių priežasčių – žmogaus veiklos išskiriamas anglies dvideginis (CO2).
Bendrovės „Ekonovus“ Tvarumo akademijos organizuotoje nuotolinėje pamokoje savo įžvalgomis dalinęsis miškininkas Raimundas Ereminas primena – miškai ne tik suteikia prieglobstį įvairiai gyvūnijai, bet ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, mažinant CO2 kiekį atmosferoje.
Šių dujų perteklius atsiranda dėl transporto, pramonės ir šildymo sistemų, taip pat dėl miškų gaisrų. CO2 kaupiasi atmosferoje, kur sudaro savotišką „plėvelę“, sulaikančią šilumą.
„CO2 turėtų būti užrakintas giliai po žeme – anglies, naftos ar gamtinių dujų pavidalu. Tačiau mes išmetame šias medžiagas į atmosferą, suardydami natūralią pusiausvyrą“, – sako miškininkas.
Miškai – natūralūs klimato gynėjai
Vienas efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita – auginti miškus. Medžiai sugeria atmosferos CO2 ir kaupia jį savo kamienuose anglies pavidalu. Todėl tinkama miškų priežiūra yra būtina siekiant stabdyti klimato kaitą.
„Miškų priežiūra nėra vien medžių kirtimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis atsakomybės. Miškininkų uždavinys – užtikrinti, kad miškai būtų prižiūrimi taip, jog nepakenktų gamtai. O miškų atsinaujinimas yra būtinas – tai gamtos dėsnis“, – pabrėžia specialistas.
Miško nauda žmogui ir aplinkai
Miškai ne tik saugo stabilesnį klimatą, bet ir padeda apsaugoti miestus nuo potvynių. Miško šaknys veikia kaip natūralios kempinės, gebančios sugerti didelį vandens kiekį. Miestai, įsikūrę greta miškų ar šlapynių, kaip Šiaurės Amerikoje, dažnai yra apsaugoti nuo užtvindymo – perteklinis vanduo įsigeria į dirvožemį, taip sumažindamas žalos riziką. Be to, miškai padeda sušvelninti karščio bangas.
„Miškai vėsina miestų orą, todėl gyvenimas greta miškų tampa patogesnis, ypač vasarą“, – teigia R. Ereminas. Miškai taip pat yra svarbus gamtos turtų šaltinis – čia randame uogų, grybų, vaistažolių.
Rūpintis gali kiekvienas
Bendrovėje „Ekonovus“ dirbantis miškininkas Tomas Valiauskas sako, kad mišku rūpintis ne tik gali, bet ir turėtų kiekvienas. „Miškai, parkai – mūsų džiaugsmas, tačiau svarbu, kad jais pasirūpintume. Pirmiausia, svarbus mūsų elgesys – čia negalime palikti šiukšlių, saugodami gamtą turime ypač atsargiai elgtis su ugnimi.
Beje, miške reikėtų būti atidiems ir dairytis ne tik aplink, bet ir į viršų, nes jūsų kelyje gali pasitaikyti vėjo nulaužtų kabančių medžių šakų, apie jas reikėtų įspėti teritoriją prižiūrinčias institucijas“, – pataria miškininkas.
Šaltuoju sezonu, iškritus dideliam kiekiui sniego, primena T. Valiauskas, kiekvienas galime „padaryti paslaugą“ medžiams, nupurtydami nuo jų šią storą antklodę, nes užsibuvęs sniegas savo svoriu gali išlaužyti šakas ar net išversti medį iš šaknų.
2017 m. duomenimis, miškai dengia daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Dauguma Lietuvos miškų yra spygliuočiai. Beveik trečdalis visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.
Norintys daugiau sužinoti apie gamtą ir tvarumą, kviečiami prisijungti prie kitos nemokamos nuotolinės edukacijos, apie ją sužinoti galima bendrovės soc. tinkluose.
