Ant dviračio – miesto teatro laiptais
„Būna, kad vaikams tenka realizuoti tėvų svajones, – šypsosi Mantas. – Neslėpsiu – man labai artimos techninės sporto šakos, pats gana sėkmingai varžiausi mėgėjiško ralio disciplinoje, ir man labai smagu, kad techninės sporto šakos patinka ir Germanui. Bet viskas susiklostė natūraliai – kai pamačiau, kad jam tiesiog duoti gebėjimai, yra didžiulis noras ir, suteikus reikiamas priemones, Germanas tiesiog lekia.“
Kai mažasis Germanas įgudo važinėtis paspirtuku, tėvai nupirko elektrinį motociklą – ne tokį, kokiais trimečiai suka ratus prekybos centruose, bet išvystantį daugiau nei 30 km/val. greitį. Tai buvo jo pirmoji dviratė transporto priemonė. Nei triratuko, nei dviračio su papildomais ratukais jam nebeprireikė.
Vėliau tėvai nupirko vaikišką elektromobilį, o prieš trečiąjį gimtadienį iš Vokietijos jam užsakė Lietuvoje tuo metu dar nepardavinėtą „Early Rider“ dviratį – ilgai ieškoję ir įvertinę tai, kad tai pats lengviausias dviratis rinkoje ir tuo pačiu labai tvirtas. Lengvumo paslaptis jo diržinėje pavaroje (ji ne įprasta metalinė, o guminė). Tuo metu tai buvo vienintelis gamintojas, pasiūlęs tokią opciją. „Kaip žinia, dviračių sporte svoris labai svarbi savybė. Su išties lengvu dviračiu vaikai išmoksta važiuoti dar parduotuvės teritorijoje“, – komentuoja Mantas.
Germanas buvo ketverių, kai jo gimtajame Alytuje vyko didelė sporto šventė – Lietuvos plento dviračių čempionato etapas. Jaunasis dviratininkas į varžybas, žinoma, atvyko irgi su dviračiu ir nebuvo linkęs nuobodžiauti.
Taisyklė nr. 1 – kokybiškos apsaugos
Pirmuoju Germano dviračiu dabar jau važinėja trimetis brolis Hubertas Grantas, o šešiametis mina didesnį ir labiau pritaikytą sportinėms trasoms dviratį– standartiškai vaikai dviratį išauga per dvejus metus.
„Pasirinkti gerą dviratį labai svarbu, jis turi būti lengvas, bet kartu ir tvirtas, o tai reiškia, kad nesubyrės atliekant triukus, kas irgi nepaprastai svarbu saugumui. Ir čia mano pagrindinė žinutė kitiems ekstremalius sportus bandančių vaikų tėvams – netaupykite jokioms apsaugoms bei inventoriui“, – pabrėžia Mantas.
Neseniai pats suskaičiavo, kad Germanas turi septynis ar aštuonis šalmus, apsaugų keliams, alkūnėms ir stuburui, o kur dar speciali apranga, skirta važiavimui kartingu. „Apsaugos jo sporto inventoriuje yra brangiausias dalykas. Germanas turi tikrai pačias pačiausias apsaugas, kokias gali pasiūlyti mūsų planeta. Viena vertus, tai yra vaiko sveikatos klausimas, kita vertus – ir tobulėjimo užtikrinimas: vaikai nieko neišmoks, neturėdami gerų apsaugų – kartą susižeidę jau bijos kartoti ką nors panašaus.“
Germanas ir jo tėtis savo pavyzdžiu gali priminti ir tai, kad traumos dažnai nutinka po treniruočių ar varžybų, kai apsaugos jau padėtos į šalį, o sportininkas mėgaujasi sėkme, nori pasipuikuoti prieš draugus arba tiesiog praradęs koncentraciją.
Mantas ne šiaip sau formuluoja patarimus. Jau kuris laikas šeima pastebėjo, kad jų pavyzdys ne vieną vaiką ir tėvą motyvuoja laisvalaikį leisti aktyviau, o kartu su naujom veiklom atsiranda ir neatsakytų klausimų. „Sulaukiame galybės klausimų – kaip darome tam tikrus triukus, ką naudojame (apsaugas ir kt.) ir kokiose trasose laviname įgūdžius, – pasakoja Germano tėtis. – Dėl tos priežasties sukūrėme ir „Youtube“ paskyrą, kurios mėgėjišku turiniu noriai dalinamės. Tad dauguma ten ir randa atsakymus į savo klausimus.“
Sportuoti skatina abu tėvai
Važinėjimas MTB trasomis yra tik vienas iš daugybės Germanui patikusių ir pritikusių sportų. Palaikyti gerą fizinę formą jam padeda dziudo bei futbolo treniruotės. Daugiausia apdovanojimų jis turi iš kartingo varžybų, kur dalyvauti pradėjo vos trejų. Germanas yra pats jauniausias Lietuvos istorijoje kartingų čempionatų dalyvis, jo konkurentai „baby“ klasėje buvo 4–7 metų vaikai. Mažasis naujokas labai greitai ėmė visus lenkti. „Aš neatleidinėjau gazo“, – rimtai savo pergales aiškina Germanas.
„Germanas tikrai nėra bebaimis, kaip kartais sako stebintieji jo sportinį kelią, – iškart patikslina tėtis. – Turi jis ne tik fizinius duomenis ir tinkamą charakterį, bet ir baimės, ir atsargumo. Tiesiog iškart „pagauna“ viską, kas jam pasiūloma. Pasiūliau riedučius – važiuoja, pastačiau ant riedlentės – važiuoja, ant snieglentės – čiuožia, ant banglentės – plaukia... Mes niekada neslopinome jo noro kažką išmokti-įvaldyti. Germano mama Eglė irgi nebuvo iš tų mamų, kurios sako, kad mano vaikams negalima pirmo, penkto, šešto. Mes stebim vaikus, žinom ribas, ir kai jau matom, kad jie jas tuoj peržengs, pristabdom. Bet dažniausiai sakydavome tik: „Vaikeli, palauk, uždėsime apsaugas!“.
„Kartais surizikuoju – reikia aplenkti ir laimėti“, – sako Germanas. Tėtis papildo – sūnus verkia tik po finišo – jei nelaimi. Bet žinoma – kaip ir bet kuriam tokio amžiaus sportininkui, būna ir „juodų“ dienų. Kada nuotaika bloga ir niekas nesiseka.
Vis dėlto tėvai neabejoja – aktyvia sportine veikla užsiimantis vaikas gauna neįkainojamų patirčių, kurios palengvins siekiant užsibrėžtų tikslų ateityje. „Sporte reikalingos tos pačios savybės, kaip ir daug kur gyvenime: susikaupimas, drąsa, šaltas protas, savitvarda, užsispyrimas. Visas šias savybes puikiai stimuliuoja sportinė veikla ankstyvame amžiuje....O kur dar platus draugų ir bendraminčių ratas – vieni privalumai“, – dėsto M. Gudžiauskas.
Nedidelio miesto pranašumai – į treniruotes 6-metis keliauja savarankiškai
Dvejus metus kartingų trasose „baby“ klasėje „karaliavęs“ Germanas konkurentus lenkė net ne metrais, o ratais. Pernai tėvai nusprendė, kad laikas pertraukai, iki kol sūnus paaugs tiek, kad bus saugu leisti jam varžytis rimtesnio fizinio pasiruošimo reikalaujančią klasėje, kur greitis jau siekia 100 km/val.
Prie to, kad vaikas čia, kaip ir visuose sporto būreliuose ir komandose, yra jauniausias, tėvai jau įpratę.
Šalia dviračių ir kartingų dar yra dziudo, snieglentės ir šiandien mėgstamiausia Germano sporto šaka – futbolas. Dziudo ir futbolas atsirado rūpinantis, kad vaikas sutvirtėtų fiziškai – jėgos reikia ir dviračiams, ir kartingams. Kaip šešiametis viską suspėja? „Germanas turi jaunesnę seserį ir brolį, namuose visą laiką kažkas yra, tad su žmona turim galimybę ir prabangą daugiau dėmesio skirti Germano būreliams. Ir tą tikrai pasišventusiai darome. Mūsų vaikai nepaliekami su planšetėmis. Televizorius šeimos namuose atsirado tik šiais metais ir tai gavome dovanų, patys sąmoningai jo nepirkome“, – sako Mantas.
Tėvai džiaugiasi ir nedidelio miesto teikiamais privalumais – gyvendami šalia Alytaus sporto mokyklos ir kitos sporto infrastruktūros, gali leisti jam savarankiškai keliauti į visus sportus. Viskas turbūt pasikeis Germanui rudenį išėjus į pirmą klasę. „Teks siaurinti sporto lauką, išsikristalizuoti, kas svarbiausia, – sako Mantas. – Norėtųsi vadovautis žydišku pavyzdžiu – lavinti tai, kas sekasi vaikui geriausiai, o ne tai, kur reikia vaikui pasitempti.“
Tolimos karjeros sūnui tėvai neplanuoja
Pirmose solidžiose MTB varžybose „Jonavos Downhill taurė 2024“ balandžio paskutinį savaitgalį sudalyvavęs vos prieš kelias savaites 6-ąjį gimtadienį atšventęs Germanas eilinį kartą buvo jauniausias dalyvis. „Germanas labai norėjo dalyvauti, nes čia buvo varžomasi mėgstamiausioje jo rungtyje – nusileidime nuo kalno, kas jam ypač tinka, nes kojos dar nėra labai stiprios minti lygumose ir jo tempas nėra konkurencingas varžantis su gerokai vyresniais dalyviais“, – aiškina Mantas, kol kas esantis vieninteliu sūnaus treneriu MTB trasose. Lietuvoje, pasak jo, trūksta ne tik legalios infrastruktūros, bet ir instruktorių. Galbūt jau šią vasarą šeima keliaus į Lenkiją, kur yra plati pasiūla ir trasų, ir instruktorių.
„Pats mokau taip, kaip suprantu, ir ką suprantu iš bendro išsilavinimo, bet jau tikrai laikas parodyti Germaną profesionalams – „kreivi“ įgūdžiai sunkiai pakeičiami, – sako M. Gudžiauskas. – Būdamas savo vaiko treneriu, nesunkiai gali “susigadinti” ir tėvo-vaiko santykį. Treneris proceso metu ne visada tik komplimentus žarsto, o aš kaip tėtis norėčiau būti tuo, kuris padrąsina ir paguodžia nesėkmėms užklupus. O tai sunkiai suderinama“.
„Youtube“ Mantas pasižiūri ir kitų panašaus amžiaus vaikų sportinių įrašų. „Manau, kad savo amžiaus grupėje Germanas patektų į penketuką, o gal ir trejetuką, – atsargiai vertina galimybes. – Tai nemažas pasiekimas, turint omenyje, kad mūsų valstybėje nėra didelių kalnų, infrastruktūra šiam sportui tinkama labai kukli ir visos treniruotės pasibaigia su pirmomis snaigėmis. Uždarų trasų mes praktiškai neturime.“
Visgi labai toli Germano karjeros tėvai neprojektuoja. „Ką gali planuoti apie šešerių metų vaiką? Su žmona Egle palaikom, skatinam ir padrąsinam sūnų, bet žinom ir tai, kad tik nedidelė dalis vaikų, kurie nuo tokių mažų dienų išsiskiria gebėjimais, išauga į labai sėkmingus atletus. Paauglystėje dažnas atšąla, atitolsta nuo sporto. Jei taip nutiks ir Germanui – neliūdėsim, darysim kažką kita. Taip, man patiktų, jei jis sportuotų ir toliau, bet jis mums tikrai nieko neskolingas ! Aš visada sakau – bus gerai ir tuo atveju, jei taps puikiu mezgėju“, – patikina M. Gudžiauskas.
Bet Germanas turi planų: „Aš skrisiu į kosmosą! Pilotuosiu lėktuvą ir lėksiu su vandens mocu...“
