Apie tai, ar sunku ir kodėl verta nerti į vaisingumo pažinimo paieškas, ką tai keičia moters ir poros santykiuose, o taip pat – kaip padeda įveikti net ir nevaisingumo iššūkius ji kalbėjo tinklalaidėje „Kalba mamos“.
Nuo 2014 m. ji moko poras pažinti savo vaisingumą ir to yra išmokiusi jau daugiau nei 800 porų Lietuvoje. Į ją kreipiasi norintys išmokti natūraliai atidėti nėštumą, norintys pastoti, taip pat susiduriantys su nevaisingumu. Vaisingumo tema prasideda nuo paauglystės – šia tema Ingrida taip pat veda edukacinius užsiėmimus, skirtus mamoms ir dukroms.
Svarbiausios straipsnio temos
- Kaip ekologija susijusi su natūraliu šeimos planavimu;
- Kas yra natūralus šeimos planavimo metodas ir kaip jis keičia poros gyvenimą;
- Kaip pažinti vaisingas ir nevaisingas dienas;
- Kokie ženklai rodo, kad moteris ovuliuoja;
- Ingrida Vuosaitytė yra KrMS, FEMM ir teenFEMM vaisingumo pažinimo metodų mokytoja, socialinė darbuotoja, pastoracinės teologijos licenciatė ir 5 vaikų mama.
Į pokyčius miegamajame – dėl ekologijos
„Visi dalykai į mūsų gyvenimą ateina ieškant. Taip man nutiko (su KrMS, FEMM ir teenFEMM vaisingumo pažinimo metodų pažinimu – 15min past.). Man svarbu ekologija – ką valgome, norisi mažinti šiukšles, vartojimą. Todėl natūraliai tai atėjo ir į mūsų, kaip poros, miegamąjį. Aš labai pradėjau jaudintis, kad mes šiukšliname gamtą prezervatyvais. Tai buvo prieš 12 metų. Tuo metu auginome tris vaikus“, – pasakojo Ingrida.
Apie natūralaus šeimos planavimo metodus jai papasakojo draugė.
„Pradžioje jai kartodavau, kad seksas pagal grafiką yra visiška nesąmonė. Tačiau viduje jaučiau, kad pirmiausia turiu susipažinti tam, kad galėčiau paneigti. Todėl nuėjau į paskaitą. Ir tada, o vaikeli, supratau, kad kažkas mane apvogė intelektualiai! Pamenu, grįžau namo, papasakojau vyrui ir pasakiau, kad eisime mokytis“, – prisiminė moteris, neslėpusi, jog vyras tuo metu galvojo, kad šis susidomėjimas praeis. Vis dėlto nuėjus mokytis jų poros gyvenimas, pasak Ingridos, visiškai pasikeitė.
„Esminis momentas buvo tas, kad keitėsi mūsų poros kultūra, kalbėjomės apie lūkesčius mūsų lytiniam gyvenimui, apie poreikius, apskritai kam skirti lytiniai santykiai. Atsirado toks terminas, kaip susivaldymas, lytinio akto atidėjimas, nes, jei norėjome atidėti nėštumą, tų dalykų reikėjo išmokti, nes neturėjome įgūdžių. Apskritai neturėjome gilaus įgūdžio kalbėtis šitomis temomis“, – pasakojo Ingrida.
Ji neslėpė, kad abiems su vyru pradžia nebuvo lengva, nes daug kas keitėsi: „Kai tu esi įpratęs pasiimti „pyragą“ kada nori, kaip nori, sunku keistis. Tačiau galiausiai ateina sąmoningumas. Klausi savęs ir vyro: „Ar mes pasiruošę priimti vaiką?“ Jeigu norime atidėti nėštumą, tai suprantame vaisingas dienas, vadinasi, atidedame lytinius santykius. Ir visame tame norisi jausti ne kančią, bet išgyventi džiaugsmą. Tenka ieškoti kitų meilės išraiškos formų – kaip aš galiu parodyti, kad aš tave ir toliau myliu. Mes atidedame lytinį malonumą, nes norime atidėti nėštumą, bet neatidedame kitų meilės išraiškos formų. Buvo ieškojimo, kada aš jaučiuosi mylima ir mylimas, kokios formos parodo, kad aš vis dar rūpiu <...>“.
Kodėl verta išmokti suprasti „hormonų kalbą“?
Pradėjusi nuo asmeninės patirties, vėliau Ingrida suprato, jog nori savo žiniomis dalintis – šiuo metu ji yra vaisingumo pažinimo metodų mokytoja. Apie juos tinklalaidėje „Kalba mamos“ ji papasakojo plačiau.
„Atsakykite sau į klausimą: ar dabar norite gerti arba nueiti į tualetą? Tam, kad suprastum signalus, kuriuos siunčia kūnas, nebūtina baigti specialių mokslų. Vaisingumas, kaip funkcija, lygiai taip pat kalba per mūsų kūną ir tai daro per hormonus. Iš mokslo mes žinome, kad vyrai visada yra vaisingi. O moters kūnas yra kintantis, ji gyvena cikliškai – yra etapas, kada ji nevaisinga, o kada – vaisinga. Moteris gali stebėti šitą „hormonų kalbą“ ir apie vaisingumą sužinoti, stebėdama gimdos kaklelio gleives arba sekdama bazinę kūno temperatūrą. Vaisingumo pažinimo metodai duoda tuos įrankius – vienas iš jų yra Kreitono modelis ir kt.“, – kalbėjo vaisingumo metodų pažinimo mokytoja, pridūrusi, kad tų metodų yra daug; visi jie naudojasi mokslo žiniomis apie kūno ženklus, rodančius moters vaisingumą, paaiškina, kaip tai daryti, nurodo taisykles, kaip atpažinti, kada pora vaisinga ir gali pastoti, o kada – nevaisingi.
Ar tai sudėtinga? Atsakydama į šį klausimą Ingrida pasirėmė savo, kaip lektorės, patirtimi.
„Šioje srityje dirbu jau 9-erius metus ir esu išmokiusi daugiau nei 800 porų. Ką aš matau? Ateina pora ir pirmą ciklą moters akys tikrai būna didelės. „Nieko nesuprantu“, „ką čia reikia daryti?“ – daug nepasitikėjimo. Antrame cikle lyg pagauna mintį, trečiame cikle įvyksta „klikt“ – viskas tampa aišku. Vadinasi, bent trijų ciklų reikia, kad moteris pradėtų suprasti, kas su ja vyksta“, – pasakojo pašnekovė.
Pradėjusi mokytis pažinti savo vaisingumą pora (arba tik moteris) su mokytoja konsultuojasi kas dvi savaites du mėnesius. Vėliau susitikimai retesni – kas tris mėnesius. Per metus išeina maždaug 8 konsultacijos.
„Per metus gali atsitikti įvairių dalykų – ir stresas, ir ligos. Tačiau per tiek laiko, kol lydi porą pažinimo kelyje, jie gali susigaudyti, kaip ligos ar streso atveju reaguoja ciklas (ir kūnas). Dar ir dar kartą pora įsitikina, kad jie gali suprasti. Kad gyvenimas gali išmušti ciklą, bet supratimo – ne ir bet kokiose situacijose mes galime pasakyti, ar mes šiandien vaisingi, ar ne“, – kalbėjo vaisingumo pažinimo metodų mokytoja.
Vaisingumą veikia daug skirtingų dalykų
Kas veikia ciklą? Pasak Ingridos, žmogaus organizmas individualus.
„Yra moterų, apie kurias juokais sakome, kad gali ir tankas važiuoti, jos ciklas nereaguoja ir nesikeičia. Bet yra nemaža dalis moterų, kurių ciklas reaguoja į daugelį dalykų. Ir tai natūralu: pvz., streso atveju išsiskiria streso hormonai ir jie veikia visą mūsų kūną“, – kalbėjo pašnekovė.
Vaisingumą veikia ir vartojami medikamentai, žindymas ir kiti veiksniai – į juos reikia atsižvelgti, taikant natūralaus šeimos planavimo metodus.
Nors netrūksta skeptikų, manančių, jog tokie metodai – neveiksmingi, Ingrida turi tvirtą priešingą nuomonę. „Man turbūt tvirčiausiai jaustis advokate šito dalyko leidžia mano dukros. Vienai yra 16 metų, kitai 13 metų. Jos visiškai pažįsta savo hormonus ir jų žodyne natūralūs žodžiai progesteronas ir estrogenai. Mūsų 9-metė dukra jau vartoja šiuos žodžius. Jeigu jau paauglės pilnai supranta savo ciklus, žino, kada laukti menstruacijų, supranta savo kūną, nuotaikas ir yra tikrai raštingos šitoje srityje, galiu drąsiai sakyti – kiekviena suaugusi moteris gali pažinti savo vaisingumą“, – įsitikinusi 5 vaikų mama.
Kokie ženklai rodo vaisingas dienas?
Normalaus moters ciklo trukmė gali varijuoti nuo 24 iki 38 dienų. Pasak Ingridos, daugiausia vaisingų dienų moters cikle bus 11. „Dažniausiai jų būna 8-9 dienos, jeigu turime sveiką moterį“, – sakė Ingrida.
Ji pasakojo, kad natūraliai vaisingumą planuojanti pora, turi nusistatyti maksimalų vaisingų dienų skaičių. „Pirmieji požymiai – negausios gimdos kaklelio gleivės. Vėliau su kiekviena vaisinga diena jų daugėja. Tai – pirmasis požymis, kad spermatozoidai jau gali išgyventi moters kūne“, – pasakojo Ingrida, pridūrusi, jog tinkamoje terpėje spermatozoidai gali išgyventi 6 paras.
Pasak jos, gleivių piką rodo ne tik gleivių gausa, bet ir jų kokybė – paprastai jos būna skaidrios, valantis vulvą yra slydimo jausmas. Po to paprastai gleivių nebebūna.
„Iš mokslinės literatūros žinome, kad vėliausiai ovuliacija gali įvykti 3 dienos po gleivių piko. Kada ovuliacija tiksliai įvyksta, mes nežinome. Tą gali parodyti tik ultragarsas... Būtent todėl reikia nusistatyti maksimalų vaisingų dienų skaičių – kada anksčiausiai ir vėliausiai gali įvykti ovuliacija. Šis laikas – didelė tikimybė pastoti“, – paaiškino vaisingumo pažinimo mokytoja.
Jos teigimu, gleivių stebėjimas porai suteikia tiksliausią informaciją apie ovuliaciją ir vaisingumą. Tyrimai rodo, kad maždaug 30 proc. moterų jaučia ovuliaciją – tam tikrus kūno pojūčius (skausmą, pilvo tempimą ir pan.). 70 proc. moterų jaučia ovuliacinį procesą, bet ne pačią ovuliaciją.
„Ovuliacijos procesas – kai folikulas plyšta, kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės ir nukeliauja į kiaušintakį. Šis procesas trunka maždaug 15 minučių. Bet pati ląstelė būna gyvybinga iki paros“, – aiškino pašnekovė.
Šešerius metus „nepataikė“ mylėtis vaisingiausiomis dienomis
Nuotaikų kaita, krūtų jautrumas, apetito pokyčiai, anot Ingridos, yra antriniai požymiai ir pagalba prie pagrindinio vaisingumo stebėjimo mato – gimdos kaklelio gleivių ir bazinės kūno temperatūros.
Ji atkreipė dėmesį, jog kartais pasitaiko, kad ovuliacija vyksta pirmomis ciklo dienomis, t.y. iškart po menstruacijų. Taip dažniausiai pasitaiko moterims, kurių ciklas yra trumpas – 20-23 d.
Apie tai Ingrida papasakojo istoriją: „Į mane kreipėsi pora, kuri šešerius metus buvo nevaisinga. Pirmą ciklą stebime, sakau: „Žiūrėkit, pas jus tikrai ankstyva ovuliacija.“ Moteris paaiškino, kad jie didelio lytinio apetito neturėjo, o kažkas buvo pasakęs, kad norint pastoti, reikia mylėtis 14-15 ciklo dieną, tai jie taip ir elgėsi. Jie buvo nustebę, kad nepataikė į vaisingas dienas. Trečiame cikle jie pastojo ir taip įveikė savo 6-erių metų nevaisingumą, nes pas moterį visuomet vyko ankstyvoji ovuliacija. Man regis, dabar jie jau trečią vaiką augina.“
Bendraudama su daug skirtingų porų, Ingrida sako pastebėjusi, jog nemažai daliai tarsi įkalta į galvą, jog vaisingumas – baisus dalykas, kurio reikia saugoti, malšinti medikamentais.
„Iš tiesų tai yra dovana, kurią pažinus gali tapti sąmoningesnis. Tai yra kalba, kurią reikia išmokti“, – savo nuomonę išsakė Ingrida.
Savo veikloje Ingrida taiko du vaisingumo pažinimo metodus – Kreitono ir FEEM. Abu šie metodai daugiausia remiasi gimdos kaklelio gleivių stebėjimu, o ne bazinės kūno temperatūros stebėjimu.
„Aš nesu ta mokytoja, kuri moko matuoti temperatūrą, bet galiu apie tai papasakoti. Temperatūra turėtų būti matuojama gleivinėje: burnoje, makštyje arba išangėje. Vaisingumui suprasti turi būti matuojama ramybės būsenoje, t.y. turi būti miegojęs be pertraukos bent 3 val. ir matuojama tuo pačiu paros laiku. Pvz., 6 val. ryte. Matuoti reikia kasdien. Kai įvyksta ovuliacija, bazinė kūno temperatūra pakyla. Stebint ją kasdien, matomas pakilimas per 0,2-0,4. Tai yra įrodymas, kad ovuliacija įvykusi. Pakilusi temperatūra įrodo, kad mes tampame nebevaisingi. Turėdami lytinius santykius, nebepastosime“, – papasakojo lektorė.
Kasdien stebint savo bazinę kūno temperatūrą, gali matyti, kaip tave veikia išoriniai veiksniai – išgertas alkoholis, nemiga, stresas ir kt.
Ingridos teigimu, pasirinkus natūralū šeimos planavimą, pora turi suprasti, kad turės skirti laiko savo kūno stebėjimui, nesvarbu – ar tik gleivių pokyčiui, ar ir bazinės kūno temperatūros matavimui. Visgi, daug laiko sąnaudų tam nereikia.
„Aš apie save pagalvoju: auginame 5 vaikus, aš nuolatos studijuoju, dirbu, savanoriaujam. Bet savęs stebėjimas neatima daug laiko. Batus užsirišti man tikrai trunka ilgiau“, – juokėsi Ingrida.
Visą pokalbį galima išgirsti tapus „Kalba mamos“ bendruomenės nare arba „Spotify“ prenumeratore. Pokalbio ištraukos publikuojamos įvairiose tinklalaidžių platformose.
„Kalba mamos“ – tai laimingų mamų bendruomenė, kurią prieš penkerius metus pradėjo kurti žurnalistė ir dviejų vaikų mama Marija Keršanskienė.
