Kultūros ir techniniai darbuotojai pradeda kalbėti viena kalba
Pasak Pauliaus Juočerio, prieš 5–10 metų prasidėjusi naujų technologijų revoliucija pakeitė pasaulį, šie procesai jau įsibėgėjo ir yra negrįžtami: „Kiekvienais metais stebime vis daugiau naujų reiškinių, kurių eksponentiškai daugėja, o procesai greitėja. Svarbiausia yra nebijoti kasdien tobulėjančių technologijų ir naudoti jas kūrybinėje veikloje. Skaitmeniniai sprendimai, dirbtinis intelektas (DI) ir robotai tikrai iš kūrėjų neatims darbo vietų. Technologijų bijoti nereikia, nes jos tik suteikia galimybę atrasti naujus meno raiškos būdus.“
„Iron Cat“ įmonės“ vadovas pasakoja, kad anksčiau programuotojas ar IT specialistas buvo laikomas techniniu darbuotoju, bet kuo toliau, tuo labiau matome, kad kinta požiūris į profesinius gebėjimus: „Negali būti įvaldęs vienos programavimo kalbos, turi išmanyti platesnę sferą, suprasti kultūrinius procesus, sekti madas, kad galėtum sukurti įdomų produktą. Dabar jungiasi daugybė procesų, stilių ir programų. Bendradarbiavimas tarp techninių ir kultūrinių darbuotojų tampa įmanomas, nes jie pradeda kalbėti viena kalba. Ir šį procesą labai paspartino naujausios technologijos.“
Jau šiandien turime galimybes padaryti tai, kas prieš 10 metų atrodė neįmanoma.
Nors vis dar menininkai, kultūros žmonės technologijų šiek tiek bijo ar vengia, bet procesas neišvengiamas – turi domėtis, bendradarbiauti, ieškoti ryšių su žmonėmis, kurie įvaldę technologijas.
„Iš to gimsta labai įdomūs dalykai. Jau šiandien turime galimybes padaryti tai, kas prieš 10 metų atrodė neįmanoma. Pavyzdžiui, galime centimetro tikslumu nuskenuoti pastatus ar net ištisus miestus ir paversti juos 3D modeliais, miniatiūrinius objektus paversti milžiniškomis skulptūromis, pasitelkdami virtualią realybę akimirksniu žmones perkelti į fantastinius pasaulius“, – teigia P.Juočeris.
Kompiuterio sugeneruotas unikalus meno kūrinys
Pastaruoju metu apie dirbtinį intelektą kalbama vis garsiau, vieni labai domisi, kiti baiminasi, kad taps nereikalingi kaip kūrėjai. „Ar kompiuteris iš žmogaus atims darbo vietas? Manau, kad DI daugiau sukurs naujų darbų vietų, nei sunaikins. Žinoma, DI darbo rinką pakoreguos, atsiras naujos specialybės, kurios dar net neegzistuoja. Bet tikrai reikės labai daug specialistų, kurie mokėtų „susikalbėti“ su DI – tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sako Paulius.
Dirbtinis intelektas yra tik kodas, be žmogaus įsikišimo negali generuoti kūrybinių sumanymų. Į tai, ką suprogramuoja kompiuteris, reikia įdėti dar daug žmogaus darbo, kad būtų sukurtas aukšto lygio produktas.
„Susikalbėti“ su DI – tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Daugelis bijo, kad DI suniveliuoja meno kūrinį, bet iš tiesų jis naudoja milijonų kūrinių duomenų bazę ir iš jų sugeneruoja naują vaizdinį. Taip, suniveliuoja, bet įdomu, kad DI gali maišyti skirtingus stilius, idėjas ir sukurti unikalų kūrinį. Menininkas lygiai taip pat gali pasinaudoti DI – pasitikrinti savo idėjas, ieškoti naujų, dar neatrastų stilių, eksperimentuoti, semtis įkvėpimo ir iš gautų rezultatų kurti savo unikalų kūrinį. Tai dar vienas puikus įrankis, leidžiantis menininkui kurti įdomiau ir tobuliau“, – pasakoja P.Juočeris.
Dirbtinis intelektas suteikia naujų impulsų
Rašytojai, kurdami literatūros kūrinius, taip pat gali naudotis dirbtinio intelekto įrankiais – suvesti duomenis apie personažus, siužetinę liniją ir programa sugeneruoja knygos struktūrą. „Tai tikrai nėra naujas dalykas. Neseniai net kilo skandalas, kai krizių valdymo centras pateikė pranešimą spaudai, kurį parašė dirbtinio intelekto programa“, – teigia įmonės vadovas.
P.Juočerio manymu, viskas yra gerai, kol kompiuteris atlieka tą darbo dalį, kuri žmogui yra nuobodi, monotoniška – tarkime surinkti tam tikrus faktinius duomenis, reikalingus būsimam kūriniui.
Kita vertus, DI galime vertinti ir iš kitos pusės. „Visais laikais menininkai ieškodavo impulsų, įkvėpimo vartodami alkoholį ar kitas svaiginimosi medžiagas ir patirtus naujus pojūčius sudėdavo į meno kūrinius, muziką, filmus. Iš DI gauname naujų impulsų be šių žalingų substancijų vartojimo“, – šypsosi Paulius.
Spektaklis ar paveikslas per virtualios realybės akinius
Naujosios technologijos keičia suvokimą kaip ir kur gali būti eksponuojamas meno kūrinys, spektaklis, paroda ar kitas kultūros projektas.
„Su virtualios realybės akiniais ir interneto galimybėmis žmogus tiesiogiai gali stebėti virtualų renginį iš bet kurios pasaulio vietos. Tai jau vyksta pasaulyje, yra įdomių eksperimentų. Spektakliai interaktyvūs, aktoriai vaidina įtraukdami kartu ir žiūrovus, kurie keičia siužetą“, – pasakoja P.Juočeris.
Virtuali realybė suteikia naujas galimybes atrasti ir vaizduojamojo meno pasaulį.
Virtuali realybė suteikia naujas galimybes atrasti ir vaizduojamojo meno pasaulį, tarsi patekti į paveikslo vidų ir patirti nerealiai stiprias emocijas, atrasti visiškai kitokį, asmeninį santykį su meno kūriniu.
Pavyzdžių yra daugybė: Lietuvoje įgyvendintas sėkmingas projektas – į virtualią realybę perkelti M.K.Čiurlionio paveikslai, Niujorke buvo eksponuojamos interaktyvūs Gustavo Klimto, Vincento Van Gogo kūriniai.
Nuostabus laikas: viskas kuriama čia ir dabar
„Manau, kad matome tik pirmuosius bandymus, šie procesai tik įsibėgėja, – tvirtina Paulius ir priduria, kad dabar yra nuostabus laikas viskuo domėtis ir kurti. – Tai tik pati pradžia, nėra jokių standartų, viskas kuriama čia ir dabar. Poreikis ir susidomėjimas yra labai didelis, o kokybiško turinio nėra daug. Mūsų įmonė bendradarbiauja su kūrėjais – eksperimentuojame, ieškome būdų, kaip papasakoti istoriją, naudojant naujausias technologijas. Neapsiribojame vien tik DI ar virtualios realybės įranga, jungiame įvairias technologijas ir bandome išgauti unikalius produktus. Technologijų yra labai daug ir įvairių.
Virtuali studija gali žiūrovą perkelti į vis kitas neįtikėtinas erdves ir visa tai daryti realiu laiku.
Įmonės vadovas pasakoja, kad šiuo metu kaip tik baigiamas virtualios realybės „Travel Lithuania“ projektas, kuriame bus persipynę 3D grafika, sferinė muzika ir garsas su realiais skenuotais objektais (IX fortas, šv.Onos bažnyčia, Trakų pilis ir kt.), folkloru ir įvairia simbolika.
P.Juočeris pažymi, kad animacijoje plačiai naudojamas judesio fiksavimas dabar perkeliamas į filmus ir interaktyvius meno objektus: „Virtuali studija gali žiūrovą perkelti į vis kitas neįtikėtinas erdves ir visa tai daryti realiu laiku.“
Technologijų yra, tik dar neatradome rakto, kaip jomis naudotis
Pasaulyje įsibėgėja naujas judėjimas, kuriantis skaitmeninius miestus dvynius – į realią vietovę įkeliamos virtualios skulptūros. Papildytos realybės technologiją išpopuliarino anksčiau sukurtas kompiuterinis žaidimas „Pokemon Go“. „Tačiau kaip ir su didžiąja dalimi technologijų, kurios jau egzistuoja, bet dar reikia išmokti jomis naudotis, taip ir ši technologija buvo pritaikyta vėliau. Technologijų yra, tik dar neatradome rakto, kaip jomis naudotis“, – teigia P.Juočeris.
Panaudojant papildytos realybės technologijas yra sukurta įspūdingų meno kūrinių, kurie egzistuoja skaitmeniniame pasaulyje. „Tik šiuo metu juos stebėti nėra patogu, nes reikia virtualios realybės akinių. Bet tai greitai gali pasikeisti – atsiras naujos technologijos ar akiniai bus visiems prieinami kaip įprastas įrankis, kaip atsitiko su mobiliaisiais telefonais. Tada atsivers nauji klodai. Iš tiesų, dabar vyksta labai įdomūs technologiniai dalykai. Viskas pasikeis daug greičiau, nei mes įsivaizduojame“, – mano Paulius.
Žmogus turi pranašumą prieš kompiuterį – vaizduotę
Menininkams, kūrėjams, kultūrininkams, kuriems įdomūs šie procesai, P.Juočeris pataria pirmiausia paanalizuoti, kaip tai padaryta, o tai sužadins smalsumą: „Tada geriausia susirasti žmones, kurie šią sritį išmano ir gali papasakoti plačiau. Konsultuojame visus, kurie nori išmokti naudotis naujais įrankiais. Mes ieškome naujų sąlyčio taškų tarp technologijų ir menininkų, mums patiems tai labai įdomu. Pasidalinsime viskuo, ką žinome, šioje srityje dirba tikri entuziastai.“
Atsiranda naujų iniciatyvų ir valstybiniu lygiu – Kultūros ministerija rengia pilotinį projektą: tai inkubatorius technologijų žmonėms ir menininkams, kuris padės bendradarbiauti ir kurti naujomis technologijomis paremtus meno kūrinius plačiąja prasme.
„Kompiuteris nepakeis žmogus, tik nuims monotoniškų darbų naštą. Mums liks daugiau laiko kūrybai, darykime tai, ko negali kompiuteris. Žmogus turi nenugalimą ginklą, kurio neturi kompiuteris – vaizduotę“, – tvirtina virtualios ir alternatyvios realybės sprendimus kuriančios įmonės „Iron Cat“ vadovas Paulius Juočeris.
