Naujieji metai žygyje
Paklaustas, kodėl ir kaip kyla tokios idėjos – Naujųjų Metų naktį tiesiog žygiuoti per šimtą kilometrų, V.Radajevas šypsosi, kad toks jo būdas. Jam patinka iššūkiai, naujos idėjos, po kiekvieno ėjimo jis galvoja – o kas toliau, ką dar galėtų padaryti, prie ko prisidėti.
Viktoras stengiasi aktyviai gyventi kasdien, į darbą ir iš jo eina pėsčiomis, tai kasdien sudaro apie 15 km, kas yra puiki treniruotė. Dažnai jungiasi ir prie „Trenkturo“ žygių. Vyras atvirauja, kad anksčiau buvo įsitraukęs į bėgimą, tačiau dėl kelio problemų teko su šiuo sportu atsisveikinti, o dabar pagrindiniu tapo ėjimas.
Nueiti šimtą kilometrų yra nemenkas darbas, šypsosi Viktoras, tam tikrai reikia pasirengti, tačiau jam tai ne pirmas kartas, jis jaučiasi pasirengęs. Ne pirmas toks žygis ir jo bičiuliui Vytautui.
Abu draugai ketina Naujųjų Metų naktį veikti tai, ką mėgsta labiausiai, o kartu persirengę Kalėdų Seneliais kurti šventinę nuotaiką mieste, sveikinti sutiktus ir drąsinti tuos, kurie ketins prisijungti prie jų – palydėti nuo vienos eglutės iki kitos ar bent kelis kilometrus.
Viktoras dalinosi preliminariu judviejų su Vytautu žygio grafiku, jei kas norėtų prisijungti, pasilabinti, einant kartu sutikti Naujuosius Metus:
Bičiulių kelionės startas įvyks gruodžio 31 d. prie Katedros Kalėdų eglės 13 val.
Kas mėnesį po šimtą
Vytautas Kažimekaitis atvirauja, kad kaip tik galvojo prisijungti prie kokios nors ėjimo iniciatyvus per Naujuosius, todėl Viktoro pasiūlymas buvo labai laiku. Sutiko daug nedvejodamas – ir smagu, ir malonu, ir naudinga.
Šimtas kilometrų – norma ar iššūkis? Vytautas pritaria kolegai Viktorui, kad šimtukas visada pareikalauja jėgų. Anot V. Kažimekaičio, dažnai net daugiau psichologinių, nei fizinių. Vis tik, anot pašnekovo, einant drauge, jei įsikalbi, lengviau: „Man tiesiog smalsu, labai patinka žygiuoti ilgus atstumus. Gal tikėjausi, kad prisijungs daugiau žmonių, bet gerai bus ir dviese“.
Ar planas įveikti 105 km per 23 valandas ambicingas, Vytautas atsako – vidutiniškai, mat pats yra šimtukus įveikęs ir lėčiau, ir greičiau.
Vytautas atvirauja, kad šiuo metu jis sąžiningai tęsia tradiciją, kurią pradėjo 2023 m. rugpjūtį – kas mėnesį nueiti mažiausiai bent vieną šimtuką ar dar už jį didesnį atstumą.
„Bendrai eiti pradėjau gal prieš septynis metus. Tiesiog buvo kompanija, su kuria žygiuodavome nedidelius 20-25 km atstumus. Po to man pabodo, tada pradėjau eiti su „Trenkturu“. O šimtukai prasidėjo pernai. Pirmas buvo paramos žygis Vilnius-Alytus, kitą mėnesį Latvijoje – 130 km, ir taip tęsėsi. Dabar esu užsibrėžęs kas mėnesį bent kartą nueiti po 100 km ar daugiau.“
Rekordas kol kas – 170k m
Viktoras pasakoja, kad iki šiol ilgiausia jo įveikta distancija – 170 km, kuomet pašnekovas pėsčiomis aplankė tris istorines šalies sostines ir dabartinę. 2023 vasarą Viktoras nustebino žygiu, kurį pradėjo prie Kauno pilies, siekdamas nueiti iki Vilniaus karaliaus Mindaugo skulptūros, bet pakeliui aplankydamas dar ir Kernavę bei Senuosius Trakus. Žygis buvo rimtas, tačiau Viktorias nusijuokia, kad tai jo rekordas tik kol kas.
Paklaustas, ar po tokių įspūdingų maršrutų 100-ukas savo kojomis jau juokai? V. Radajevas tikino, kad nors juodu su bičiuliu jau patyrę ėjikai – vis tiek pėstute įveikti šimtą kilometrų yra reikalų. Dviejų Kalėdų Senelių kelionė po Vilniaus eglutes tęsis apie 23 valandas, planuojama sustoti tris kartus ir skirti poilsiui po 20 min.
Ar grįžus namo po tokių žygių laukia gera para miego ir poilsio? Viktoras nusijuokia, kad galbūt ne para, bet tikrai nemažai – juk reikia pailsėti ir kūnui, ir kojoms. Vis dėlto, pašnekovas teigia, kad visa tai verta, nes ėjimas jam tapo aistra, jis tuo tiesiog gyvena.
