Iniciatyvos „Ispakuota.lt“ įkūrėjai Rugilė Matusevičiūtė ir Andrius Šatas susipažino dirbdami tekstų rašytojais toje pačioje įmonėje. Greitai jie pastebėjo, kad sutampa ne tik jų muzikos skonis ar humoro jausmas, bet ir požiūris į supančią aplinką. Abu domėjosi aplinkosaugos problemomis, norėjo kurti socialinių medijų projektus. Taip natūraliai ir gimė idėja pradėti kurti tinklalaidę internete apie ekologiją.
„Išpakuota“ – tai projektas apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją kasdien. Šiuo sakiniu pasisveikinome savo pirmojoje tinklalaidėje ir šis apibrėžimas išliko iki šių dienų tarsi mūsų moto ir projekto pagrindinė motyvacija. Vėliau projektas augo, pradėjome kurti edukacines iliustracijas, rašyti straipsnius, dalyvauti viešose diskusijose, festivaliuose ir aktyviau pasisakyti klimato kaitos klausimais. Nepaisant to, geriausiai jaučiamės dviese susėdę garso įrašų studijoje ir įrašinėdami laidas mums įdomiomis temomis“, – pasakoja R.Matusevičiūtė ir A.Šatas.
Paliečia įvairiausias temas
„Išpakuotoje“ aptariamos įvairiausios aplinkosauginės temos – rūšiavimas, plastiko tarša, gyvenimas be atliekų, veganizmas, transportas, pramonė ir daugelis kitų.
„Mūsų pagrindinis tikslas – edukacinį turinį paversti įdomiu, linksmu ir visiems aktualiu. Savo laidoms ruošiamės savaitėmis, renkame moksliniuose leidiniuose viešinamą informaciją, tada ją pabandome perteikti kasdieniškai ir visiems suprantamai.
„Išpakuotos“ formatas neformalus ir suprantamas bet kokiai amžiaus grupei. Tikim, kad tokiu būdu aplinkosauga domėtis galime paskatinti daugiau žmonių. „Išpakuotą“ galima priskirti infotainment kategorijai, tai edukacinio ir pramoginio turinio mišinys“, – kalba jaunuoliai.
Pagrindinė projekto idėja nuo pat pradžių buvo globalias problemas pavaizduoti per lietuvių patirtis ir asmeninius pavyzdžius.
„Klimato kaita ir ekologija yra neatsiejamos nuo didelių temų kaip konsumerizmas, transportas, greitos mados pramonė ir panašiai, tačiau kiekvienoje tokioje temoje ieškome žmogiško kampo: „kaip aš pats prie to prisidedu ir ką galiu padaryti?“.
Stengiamės naudoti kitų šalių praktiką, sulygindami ją su tuo, kas vyksta Lietuvoje. Informacijos apie klimato kaitą pasaulyje yra visai nemažai, tačiau pavyzdžių, kas vyksta Lietuvoje vis dar trūksta. Dėl to bandome aiškintis Lietuvos situaciją, rasti mūsų šalyje veikiančias iniciatyvas ir geruosius pavyzdžius, bei mums aktualiausias problemas ir iš jų kylančius iššūkius“, – teigia iniciatyvos sumanytojai.
Aplinkosaugos problemos – kompleksinės
Aplinkosaugos entuziastams svarbu paliesti visas aplinkosaugos sritis – klimato kaitą, perteklinę taršą, gyvūnų ir miškų naikinimą, taip pat ir labiau filosofines temas – tvarumo ir tikėjimo ryšį, klimato kaitos keliamą nerimą.
Nežinodami, kas iš tiesų yra tvarumas ir ekologija, negalime priimti tvaresnių sprendimų.
„Kartais juokaujame, kad galėtume laidą pervadinti į „Ne viskas taip paprasta“, nes laidų metu dažnai griauname nusistovėjusius mitus, pavyzdžiui, kad popierius yra tvariau už plastiką, kad perdirbti galime bemaž viską ar kad elektrinių automobilių baterijos neperdirbamos. Stengiamės į visas temas žiūrėti kompleksiškai.
Klimato kaita – kompleksinė problema, todėl ir sprendimas negali būti vienas. Egzistuoja daug sričių, kuriose galėtume gyventi tvariau – maistas, rūbai, transportas, namų buitis. Taip „Išpakuotoje“ ir narpliojame kiekvieną temą bei bandome atsakyti į klausimą – koks sprendimas šiuo metu būtų tvariausias.
Labai daug dėmesio skiriame dezinformacijai, žaliajam smegenų plovimui (greenwashing). Nežinodami, kas iš tiesų yra tvarumas ir ekologija, negalime priimti tvaresnių sprendimų. Mūsų tikslas – pakelti tą nežinios šydą dengiantį ekologines temas. Pagaliau norime ekologiją paversti ne tik moksline tema, bet ir filosofija, gyvenimo būdu.
Klimato kaitos problemos niekur nesitrauks ir tik intensyvės, tvarumas turės tapti mūsų kasdienybės dalimi, todėl „Išpakuotoje“ ir kviečiame visus ekologija pasidomėti atidžiau“, – pasakoja R.Matusevičiūtė ir A.Šatas.
Klimato kaita – ne „kitų šalių problema“
Pasak iniciatyvos įkūrėjų, Lietuvoje ekologijos judėjimas yra dar gana jaunas, todėl turime labai daug temų, kurios klausytojams yra girdimos pirmą kartą. Dar prieš porą metų terminai kaip greenwashingas ar minimalizmas buvo girdimi tik nišinėse ekologija besidominčiose grupėse.
Dažnai net kalbėdami apie tiesioginius klimato kaitos padarinius, vengiame juos taip ir įvardinti. Galbūt tai yra ir atsakomybės vengimas.
„Dabar apie tai kalba jau didesnė auditorija. Tačiau tvarumo idėjos Lietuvoje dar nėra universaliai priimtos. Labiausiai „akis bado“ visuomenės susipriešinimas šiomis temomis. Aplinkosauga ir klimato kaita Lietuvoje vis dar nėra prioritetas, o viešumą pasiekianti informacija apie klimato kaitą dažnai nesulaukia dėmesio arba yra pozicionuojama kaip „kitų šalių problema“. Dažnai net kalbėdami apie tiesioginius klimato kaitos padarinius, vengiame juos taip ir įvardinti. Galbūt tai yra ir atsakomybės vengimas“, – teigia „Išpakuota“ įkūrėjai.
Išskirti ką lietuviai apie ekologiją žino, o ko ne – sunku, nes ekologijos tema yra nuolat kintanti. Tačiau egzistuoja tendencijos – dažniausiai vadovaujamės keliais kažkur išgirstais principais ir nepasigiliname plačiau.
„Tam ir sukūrėme „Išpakuotą“, kad apie ekologiją nebūtų sudėtinga sužinoti ir daugiau. O šiaip, visame pasaulyje esame „žali“ ekologijos temose – juk tai ganėtinai neseniai iškilusi problema. Natūralu, kad tam tikrais klausimais žinome ne viską, pavyzdžiui, kaip taisyklingai rūšiuoti. Tačiau tobulėti pirmiausia turi aplinkosauginis diskursas politikoje, šiuo metu turime mažai politikų kalbančių šiomis temomis ir siekiančių konkrečių pokyčių, todėl ir žmonėms sunkiau tobulėti“, – pasakoja R.Matusevičiūtė ir A.Šatas.
Būti ekologiškiems apsimoka
Lietuvius yra už ką ir pagirti – atrodo, kad lietuviai yra natūraliai linkę į gamtos ir resursų tausojimą.
„Savo laidose ne kartą palietėme temą, kad Lietuvoje ekologija dažnai slypi po žodžiu taupumas. Esame dar pakankamai toli nuo „lyderių“ pagal savo vartojimo rodiklius. Lietuvoje taip pat sparčiai auga tvariai gyvenančios bendruomenės, kurios tiek gyvai, tiek ir internete keičiasi idėjomis ir savo patirtimis, kaip sumažinti savo taršos pėdsaką.
Kartais net patys nepastebime, kad aktyviai dalyvaujame ir žiedinėje ekonomikoje, pavyzdžiui pirkdami ar keisdamiesi dėvėtais rūbais ar daiktais. Lietuva turi kuo pasididžiuoti ir prieš kitas valstybes, dėl puikiai veikiančios taromatų sistemos, tokių iniciatyvų, kaip DĖK’ui stotelės, daiktų atiduotuvės ar vienas sėkmingiausių startuolių ir žiedinės ekonomikos pavyzdžių – „Vinted“. Svarbu pasidžiaugti, kad žengiame jau ne pirmus žingsnius link sumanesnio savo resursų ir finansų naudojimo, kuris turi reikšmingos įtakos ne tik Lietuvos gamtai, bet įsilieja ir į viso pasaulio ekosistemą“, – teigia jaunuoliai.
R.Matusevičiūtė ir A.Šatas pabrėžia, kad klimato kaita neveikia lokaliai – jei teršiama viename pasaulio gale, pasekmes jausime ir kitame. Taigi, teigti, kad nuo klimato kaitos viena ar kita šalis nenukentės – būtų neteisinga.
Geriau kalbėti ne kas nutiks, jei nesaugosime planetos, bet kas nutiks jei saugosime.
„Jau dabar Lietuvoje susiduriame su šiltomis žiemomis, vandens stygiumi vasara, užterštomis upėmis ir nykstančiomis gyvūnų rūšimis. Tokios klimato kaitos pasekmės tik intensyvės jei nesiimsime veiksmų. Dabar Europos Komisijos pristatytas Žaliasis Kursas yra puikus būdas įsilieti į aplinkosauginę veiklą, investuoti į atsinaujinančią energiją, efektyvią rūšiavimo sistemą, tvaraus verslo vystymą. Geriau kalbėti ne kas nutiks, jei nesaugosime planetos, bet kas nutiks jei saugosime – pasaulis juda tvarumo link, tai puiki galimybė įsilieti į tarptautinę rinką, pritraukti naujų investicijų, šviesti visuomenę. Būti ekologiškiems dar niekada taip neapsimokėjo“, – pasakoja „Išpakuota“ įkūrėjai.
