„Kiekvienam reikia pakeisti aplinką, išeiti iš namų, užsiimti kokia nors patinkančia veikla. Neįgaliam su neįgaliu – daug lengviau bendrauti, o būti bendraminčių rate – labai svarbu, labai svarbu būti su tokiais pačiais, kaip ir tu“, – tikina E.Adomaitienė.
Klubo vadovė ir pati turi negalią, kuri atsirado dėl onkologinių susirgimų. Tačiau tai jai netrukdo gyventi pilnavertiškai – 49-erių moteris ne tik aktyviai įsitraukia į sporto klubo veiklą, bet ir veda dramos būrelį.
Prie jos prisijungia ir kiti entuziastai: amatų būreliui vadovaujanti Vida Stulpinienė, dainų ansamblio vadovas Antanas Kavaliauskas –stengiamasi, kad „Atgaivos“ nariams netrūktų įvairių edukacinių užsiėmimų.
Tačiau čia svarbiausia – sportinė veikla. E.Adomaitienė reguliariai su klubo nariais dalyvauja ir įvairiose neįgaliųjų sporto varžybose, kuriose ne kartą yra užėmusi prizines vietas rankų lenkimo rungtyje.
Čia nepralenkiama ir klubo narė Angelė Lideikienė – Šiaulių rajono sportininkų apdovanojimuose tarp neįgaliųjų sportininkų ji buvo įvertinta pirma vieta.
„Su Angele visuomet važiuojame į Lietuvos nacionalinį rankų lenkimo čempionatą ir visuomet kokį apdovanojimą parsivežame. Būna ir neįgaliųjų olimpiados Kaune kasmet, kuriose ne vienas klubo narys laimi prizinę vietą, tarp jų – aš, Angelė, šaškėmis žaidžiantys Birutė Bekerienė ir Valdemaras Ališauskas. Jis, beje, yra visiškai aklas, tačiau puikiai orientuojasi ir nurungia net tuos, kurie puikiai mato“, – kalbėjo ji.
Pasak E.Adomaitienės, V.Ališauskas baltas šaškes nuo juodų atskiria pagal kiekvienos jų viršuje esančias skirtingas rieves. Nėra lygi ir pati šaškių lenta – specialiai silpnaregiams čia pritaikyti išskobti langeliai.
„Vieno, ko paprašome teisėjų – kad varžybų metu Valdemarui skirtų daugiau laiko pamąstymui – juk jam reikia visą lentą apčiupinėti, viską rankomis patikrinti, jis negali akimis peržvelgti. Tačiau jei pavyksta susitarti – jis gali aplošti matančius, Valdemaras labai šaškininkas. Nors apskritai – net jei esame neįgalūs, esame galingi“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak E.Adomaitienės, sporto klubas „Atgaiva“ – tai Romualdo Makausko įkurtas, o vėliau Zinos Tverijonienės atkurtas klubas, kur neįgalieji ne tik žaidžia žaidimus ir užsiima įvairia patinkančia veikla, labai svarbu, kad jie turi progą pabendrauti vieni su kitais, pasidalinti mintimis, problemomis, džiaugsmais.
„Mes visi, turėdami vienokią ar kitokią negalią, labiau suprantame vieni kitus. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi suprastas, išgirstas. Kai aš susirgau, manęs daugelis ėmė gailėti – kad, va, tokia jauna, o turi negalią. Tačiau tiek man, tiek kitiems nereikia gailesio, daug svarbiau, kad mus visuomenė laikytų pilnaverčiais. O jei jau reikės kokios pagalbos, paprašysime, sakysime, na, negalim šito, nepavyksta, padėkit“, – mintimis dalijosi E.Adomaitienė.
Pagalbos, o tiksliau – paramos ji kreipiasi į „Norfos“ labdaros ir paramos fondą bei jo vadovą Joną Dundulį. Jau kelerius metus „Atgaiva“ gauna simbolinę paramą, siekiančią 120–150 eurų, kurią išleidžia įvairių sporto klubo rengiamų renginių organizavimui.
Kasmet gruodžio 3 dieną klubas mini Tarptautinę neįgaliųjų dieną, ta proga kasmet organizuoja įvairias sportines, edukacines veiklas. Ne išimtis ir pastarieji metai, todėl 2018-ųjų pabaigoje „Atgaiva“ gavo „Norfos mažmenos“ suteiktą finansinę paramą – galimybę už minėtą sumą apsipirkti viename iš „Norfos“ prekybos centrų.
E.Adomaitienė pasakoja, kad gautas lėšas klubas išleidžia simbolinėms vaišėms renginiuose, taip pat už jas perka dovanėles varžybų nugalėtojams. O ir pinigų esą užtenka keliems renginiams – kartais pavyksta gautą sumą išdalinti net kelioms klubo organizuojamoms šventėms rengti.
„Iš paramos galime paminėti net kelias progas: ir neįgaliųjų dieną, ir sporto renginius, surengiame šaškių, smiginio ir rankų lenkimo čempionatus. O ir rezultatų pasiekusius sportininkus apdovanojame – tai kokį puodelį šalia medalio padovanojame, sąsiuvinių vaikams nuperkame – vis smagiau. O juk viskas kainuoja, net kava ar sausainis prie jos. Mums 120 eurų, kuriuos pastarąjį kartą gavome iš „Norfos“ labdaros ir paramos fondo, – nemaži pinigai“, – kalbėjo E.Adomaitienė.
Nors klubo vadovė pripažįsta – pastaruoju metu rėmėjų rasti tampa vis sunkiau, neretai neįgaliųjų klubas teikiant paramas lieka už borto. O sykį teko išgirsti: „vėl tie neįgalieji atėjo prašyt paramos“ – tokie žodžiai esą žeidžia širdį.
„Man šie žodžiai labai įstrigo, labai nuliūdino. Šiaip paramos prašome porą kartų per metus ir net jei kas kokių 20 eurų prisidėti gali – labai džiaugiamės. Tačiau kai taip pasako, kad „vėl tie...“, svyra rankos, o „Norfa“ mums niekada „ne“ nepasakė, esame labai dėkingi“, – atviravo E.Adomaitienė.
Moteris ir pati ėmėsi iniciatyvos – džiaugiasi užmezgusi ryšius su latviais, o rugsėjo pradžioje planuoja Šiaulių apskrities sporto varžybas. Čia turėtų dalyvauti 6 iki 8 komandos, tarp kurių – ir Bauskės miesto neįgalieji.
„Stengiamės, kad ir esamiems klubo nariams būtų įdomu, o ir naujus pritraukti siekiame. Gaila, kad mūsų klubas įsikūręs antrame aukšte, todėl neturime galimybės priimti žmones neįgaliųjų vežimėliuose, kol kas neturi galimybės įrengti keltuvo.
Taip pat norime, kad daugiau jaunimo prisijungtų, kaip nors padrąsinti juos. Dabar jauniausiam klubo nariui 16 metų, o vyriausias jau po kelerių metų ir garbingą 90-metį minės. Tačiau visi čia – juda, visi stengiasi rasti patinkančią veiklą ir kaip nors save realizuoti.
„Daugelis mūsų sporto šakų nereikalauja didelių fizinių pastangų, jėgos, sporto šakos pritaikytos taip, kad kiekvienas atrastų, kuo užsiimti. Greitu metu planuojame ir pilateso mankštas, kurias ves jauna specialistė Juventa Katkutė. O jei nesinori užsiimti sportine veikla – čia veikia dramos būrelis, taip pat iš antrinių žaliavų gaminame visokias grožybes.
Į „Atgaivą“ atvyksta ne tik Kuršėnų, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai – ateina iš Micaičių, Daugėlių, kitų kaimų – mielai visus priimame“, – šypsosi E.Adomaitienė.