Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis mūsų susiduria su stresu ar nerimu bei ieško būdų, kaip įveikti nemalonias jausenas. Kaip atrasti sau tinkamiausią? Čia pasitarnauti gali ir mūsų smalsumas – juk kuo daugiau išmėginsime, tuo paprasčiau atrasime, kas mums padeda labiausiai jaustis gerai.
Patricija Kvaselytė, kuri užsiima išskirtine ir įdomia veikla, dalinasi, jog veda įvairias savęs pažinimo praktikas – nuo kvėpavimo, kakavos edukacijų, dėmesingo įsisąmoninimo bei nuolat tobulinasi savęs pažinimo srityse. Taip pat ji yra ir neuroterapijų edukatorė, veda ir terapijas SPA centruose su sakraliais garsais, kai žmonės gulasi plūduriuoti ant vandens, o ji groja plokščiaisiais varpais.
„Nors mano veikla man labai patinka, tačiau norėjosi kažko stabilesnio, juolab, kad prieš trejus metus susilaukiau dukros ir ją auginu viena. Ieškojau verslo, kuris būtų ir įdomus, ir terapijos krypties“, – prisimena Patricija.
Ir taip atsirado... viščiukai
Moteris dalinasi, kad būtent tada jos akį patraukė viščiukų terapija ir ji perpirko gana neįprastą verslą. „Viskas prasidėjo nuo to, kad viena moteris jau šešerius metus vykdė edukacijas su viščiukais. Jos tikslas buvo parodyti vaikams darželiuose ir mokyklose, kaip viščiukai išsirita iš kiaušinio, kuriuos mažieji dvi savaites augindavo. Ši veikla buvo daugiau iš ūkinės pusės. Kai perpirkau verslą, kelis mėnesius kartu važinėjome su viščiukais ir ilgainiui man kilo mintis viską išplėsti. Pradėjau skaityti, domėtis ir sužinojau, kad viščiukai gali būti terapiniai – JAV, Anglijoje, Ispanijoje tai yra tikrai populiaru“, – sako moteris.
Pasak Patricijos, maži, ką tik išsiritę viščiukai turi ypatingą terapinį poveikį ir gali pagelbėti tiek mažiems, tiek dideliems.
„Pavyzdžiui, mes su mažais viščiukais vykome į senelių globos namus ir jie buvo sužavėti, kilo iš lovų, kad pažiūrėtų, ar jau išsirito viščiukas, kaip jam sekasi augti. Antrą savaitę, kai jie jau būna paūgėję, juos galima paimti į rankas. Viščiukai skleidžia tam tikrus „dažnius“, tad žmogus, laikantis jį rankose, patiria labai stiprų ir gydantį poveikį. Tai ypač naudinga tiems, kurių nervinė sistema silpnesnė, dreba rankos, kamuoja stresas, jautrumas ir pan. Pabuvus su viščiukais 10-15 min. keičiasi savijauta ir ryšys su artimaisiais“, – pastebi moteris.
Ji priduria, kad vaikams tai taip pat labai įdomu ir aktualu, kadangi jie mokosi rūpintis gyvūnais, atitolsta nuo ekranų ir kitų įrenginių.
„Beje, viščiukų terapijas užsisako ir įmonės. Pavyzdžiui, darbuotojai patiria stresinius laikotarpius, o viščiukai gali padėti nusiraminti. Dvi savaites cypsintys jie skleidžia 24 skirtingus įvairių tonų garsus, kurie teigiamai ir pozityviai veikia mūsų foną, produktyvumą. Beje, dažnai žmonės įsivaizduoja, kad atvešim viščiukus ir po ofisą pradės lakstyti vištos. Tai taip tikrai nėra“, – dalinasi Patricija.
Po edukacijos viščiukai randa naujus namus
Daugeliui kyla klausimas, o iš kur gi atkeliauja viščiukai ir kur jie keliauja po edukacijos? Patricija sako, kad dažnai susiduria su tuo, kad žmonės pasidaro savo išvadas, o tiesa paprasta – net 90 proc. viščiukų toliau auginti pasiima patys edukacijų dalyviai, kurie spėja ir susidraugauti su viščiukais, ir net sugalvoti jiems vardus. Dauguma žmonių taip pamilsta viščiukus, kad jie tampa kone šeimos nariais.
„Mes imame kiaušinius iš ūkininkų, kurie augina veislines vištas ir viskas yra labai higieniška. Viščiukai nenešioja jokių ligų, kol prie jų neprisiliečia kitas paukštis ar sergantis žmogus, todėl tik išsiritęs jis negali sukelti net alergijos. Po edukacijos likę viščiukai, jeigu jų nepasiima edukacijų dalyviai, keliauja pas mūsų draugą ūkininką, gyvenantį labai gražioje vietovėje. Jis yra bitininkas ir mūsų prašymu įrengė vištides ir mėgaujasi vištų auginimu“, – sako Patricija.
Ji sako, kad nors užsiima įvairiomis terapijomis, tačiau visos jos apima tą patį – padėti pasijausti geriau: „Labai smagu, kad galiu pateikti žmogui tuos pagalbinius įrankius, iš kurių jis gali pasirinkti jam labiausiai patinkantį“.
Paklausta apie tai, ar artimųjų nenustebino jos pasirinkta veikla, Patricija juokiasi, kad iš pradžių sulaukė pastebėjimų, kad gal nebeturinti ką veikti, kad užsiima su vištomis. „Žmonės dažnai nesupranta, kad vištos reikalauja daug priežiūros, meilės, vitaminų, laiko, yra reiklios. Mes jomis labai rūpinamės ir jos visada randa namus, kur jos toliau laimingai gyvena, o ši veikla džiaugsmo suteikia visoms pusėms“, – dalinosi moteris.