Ajurveda, arba kitaip – gyvenimo mokslas, skaičiuoja jau apie 5 tūkstančius metų. Vis dėlto Lietuvoje apie jį garsiau buvo pradėta kalbėti vos prieš 20-metį. Viena šio pokalbio iniciatorių buvo ajurvedos gyvenimo būdo ir kvėpavimo mokytoja, ajurvedos centrų „Spa Shanti“ vadovė Eglė Kauneckienė, kuri plačiau papasakoja apie tai, kaip gera kūno ir dvasios priežiūra gali žmones padaryti geriausia savo versija.
Kelias į laimę ir grožį
„Lietuvoje vieni pirmųjų pradėjome kalbėti, kad ajurvedos žinios yra labai reikalingos, norint gyventi gerą, darnų, sveiką gyvenimą sveikame kūne ir prote. Pagrindinė mūsų tema šiandien yra holistinis ir sąmoningas gyvenimo būdas, įkvėptas gamtos, senovės išminties, kurios turime gausiai iš senolių gautose tradicijose, ir to derinimas su vakarietišku gyvenimo būdu, ajurvedos išmintimis“, – paaiškina E.Kauneckienė.
Kaip paaiškina ajurvedos mokytoja, net pačiame žodyje „ajurveda“ „ajur“ reiškia gyvenimą, o „veda“ – žinias. Pati E.Kauneckienė tai daugiau apibūdintų kaip instrumentą, kuris padeda nesusirgti, o susirgus išgyti, galų gale – būti laimingam.
„Kartu yra sakoma, kad laimingas gali būti tada, jeigu esi absoliučiai sveikas, nes jeigu atsiranda negalavimų, laimės jau yra mažiau. Negalavimai gali būti ne tik fiziniai, bet ir protiniai, socialiniai“, – pasakoja moteris.
Kadangi ajurvedos mokymas akcentuoja pusiausvyrą, anot E.Kauneckienės, norint pasiekti pilnatvę, svarbu dėmesio skirti tiek fiziniam kūnui, tiek emocinei, dvasinei būklei. Šie du komponentai yra neatsiejamai svarbūs.
„Negalima tobulinti tik vienos srities, visiškai apleidus kitą, tarkim, per daug skirti dėmesio tik savo fiziniam kūnui, jo gražinimui, tobulinimui, figūros formavimui, bet nekreipti dėmesio į savo emocijas, jausmus, protą, dvasinį gyvenimą.
Ajurveda sako, kad gražus kūnas yra tas, kuris savo prigimtyje yra subalansuotas. Ne tas, kurį mums bruka reklama, kurį formuoja mados, bet tas, kuris yra sveikas savo prigimtyje“, – pabrėžia ji.
Vėjas, ugnis ir žemė
Beje, kaip pasakoja E.Kauneckienė, kai kurios šiais laikais ypač populiarios dietos ir mitybos planai veda į tą pačią ajurvedą. Tiesa, šis gyvenimo būdas jų nesiūlo visiems vienodų – būtent individualumo aspektas E.Kauneckienei ir yra žaviausias.
„Kadangi ajurvedai daugiau nei 5 tūkst. metų, visas mitybos madas randame ir čia. Bet visiems negali tikti tik viena mada – pavyzdžiui, žaliavalgystė, protarpinis badavimas ar ketogeninė dieta. Visa tai yra gerai, jeigu dietos yra teisingai parenkamos pagal prigimtį. Pasirinkus ne tą mitybos planą, galima labai susigadinti savo sveikatą“, – sako pašnekovė.
Tačiau kas yra ta prigimtis? Kaip žinoti, kas tinkama, o kas gali palikti neigiamus padarinius? Anot ajurvedos mokytojos, mūsų prigimties tipą gali sufleruoti tiek išvaizda, tiek charakterio savybės.
„Ajurveda žmones skirsto į 9-is tipus, tačiau trys iš jų yra ryškiausi: vėjas, ugnis ir žemė. Tie tipai pasižymi skirtinga kūno išvaizda, skirtingu charakteriu, elgsena, mityba, sveikatinimosi priemonėmis. Todėl siekiamybė yra būti darnoje pačiam su savimi – toje prigimtyje, kokioje gimei“, – sako moteris.
Štai ugnies tipo žmonėms, kaip tikina E.Kauneckienė, yra vidutinio kūno sudėjimo, turi gerą raumenyną. „Dažnai šiam žmonių tipui priklauso sportininkai, taip pat – mokslo žmonės, finansininkai, mokytojai, gydytojai. Jiems reikalingas punktualumas, griežta disciplina, sudėliotas gyvenimas. Jie – „neišsitaškę“, jais galima pasikliauti, dažnai yra linkę į darboholizmą“, – pasakoja ajurvedos mokytoja.
Tiesa, šis tipas turi ir probleminių zonų, viena jų – plaukai. E.Kauneckienė sako dažnai sulaukianti klausimų, kaip jų būklę pagerinti, tačiau pripažįsta šiam tipažui galinti padėti tik iki tam tikros ribos. „Ugnies tipas taip pat turi labai silpną virškinimą, jų vidaus organų veikimas gali būti problemiškas, turi daug alergijų, problemų su oda, bėrimų“, – priduria moteris.
Vėjo tipo žmonėms būdingos kitokios savybės – jie, kaip sako ajurvedos mokytoja, būna liekni, turi sausesnę odą, yra arba labai aukšti, arba labai mažo ūgio, turi neproporcingas galūnes.
„Jie greiti, labai kūrybiški, turintys labai daug idėjų, negalintys nustigti vietoje, greitai kalbantys, sprinteriai. Dažnai jie neištempia ilgesnių projektų – jiems viskas yra čia ir dabar. Jų silpnoji pusė yra labai silpna nervų sistema – tai labai jautrūs, ramybės neturintys žmonės“, – paaiškina ajurvedos mokytoja.
„Žemės tipo žmonės turi stambiausią kūno sudėjimą, yra stambesnių kaulų, dažnai turi antsvorio, yra linkę mažiau judėti, daugiau organizuoti, vadovauti kitiems, sakyti, kas ką turi padaryti, negu kad jie tai darytų patys. Jie gali optimizuoti resursus, ieškoti technologinių priemonių, kurios atliktų rankų, fizinį darbą, tarp jų būna gerų strategų. Beje, žemės tipo žmonės dažniausiai turi gražiausius, storiausius plaukus. Vis dėlto jiems yra būdingas vangumas, apatija“, – paskutinį žmogaus tipą apibrėžia pašnekovė.
Išvesti iš pusiausvyros gali ir nemėgstamas darbas
Anot E.Kauneckienės, savo tipą svarbu yra žinoti tam, kad žengiant laimės ir sveikatingumo keliu pritaikytum atitinkamas priemones, atsižvelgtum į savo jautrias zonas, jų neapleistum ir nenualintum.
„Kai buvau jauna, buvo madinga labai lieknos mergaitės – modeliai su berniukiškomis kūno formomis, o tai labiau atstovauja vėjo tipo prigimtinei žmogaus būsenai. Tarkim, jeigu mergaitės, kurios atstovautų žemei – stambesnių kaulų, stambesnio kūno sudėjimo – stengtųsi tapti tuo, ko nedavė gamta, dažniausiai eitų prieš savo sveikatą. Tada jos save luošintų metodais, kurie yra ne visai sveiki, nenaudingi jų būsenai.
Taip, mados ir požiūris į kūną keičiasi – tai viena moters figūra būna populiari, tai kita – visi stengiasi pasiekti tą rezultatą, kuris yra „ant bangos“. Bet būdami skirtingo tipažo, siekdami tam tikrų rezultatų, peržengiame savo sveikatos ribas. Dažnai tokie rezultatai būna labai trumpalaikiai.
O ajurveda moko priimti savo prigimtį ir joje būti balansuotam – ne visai neskirti dėmesio, sakant, kad yra, kaip yra, tačiau skirti jo nealinant savęs, nesikoncentruojant į tas vietas, kur savęs koreguoti negali. Kiekvienam tipui tas zonas galima subalansuoti maksimaliai tiek, kiek įmanoma tam tipui – ne pakeisti žmogų, o surasti jam gyvenimo būdą, maistą, sveikatinimosi priemones, kurios padėtų jaustis maksimaliai gerai savo kūne“, – dalijasi ajurvedos mokytoja.
Moteris pripažįsta, kad yra ir nenatūralių, intervencinių, chirurginių būdų pakeisti savo išvaizdą, tačiau čia kalbama tikrai ne apie juos: „Jeigu tokias procedūras besidarantis žmogus gerai dėl jų jaučiasi, viskas yra gerai, tačiau tai nėra ajurvedinis gyvenimo būdas.“
Įdomu tai, kad tos pačios taisyklės galioja ir dėl mūsų veiklų – taigi, kaip paaiškina E.Kauneckienė, jeigu versimės per galvą nemėgstamame darbe, bandysime pakeisti savo prigimtines savybes, galime smarkiai nudegti.
„Pavyzdžiui, jeigu vėjo tipo žmogų, kuris yra judrus, greitas, komunikabilus, mėgstantis bendrauti, tokį, kuriam reikia naujovių, naujų projektų, pasodini dirbti apskaitininku, jam gresia liga. Jis niekada nesijaus gerai, nepaisant to, kad kiti sakys, jog tokiu būdu jis uždirbs“, – sako E.Kauneckienė.
Tokių ir panašių problemų kankinami žmonės dažnai kreipiasi į ajurvedos ir kvėpavimo mokytoją, kuri tikina, kad sprendimams juos kankinančioms problemoms tikrai yra.
„Į mūsų kurtą viešbutį ir sveikatingumo kompleksą „Shanti Resort“ atvyksta labai daug žmonių, porų, įmonių kolektyvų ar sielos bičiulių, kurie vieni kitus palaiko gyvenimo kelionėje – mūsų organizuojamuose poilsio savaitgaliuose žmonės gali atrasti savo prigimtį, pašaukimą, suprasti tarpusavio psichologinį ir net dvasinį suderinamumą.
Kartais tai būna labai stipriai gyvenimą keičiančios patirtys, atsivėrimai ir patyrimai, žmonės iš naujo pamilsta savo turimą darbą, esantį žmogų šalia, atgaivina tarpusavio santykius ne tik su antra puse, bet ir artimaisiais, arba tai būna iš esmės keičiantys gyvenimo kelią atradimai ir žengiamas naujas žingsnis jau kitu sąmoningumo lygmeniu“, – užbaigia E.Kauneckienė.
Projektą #gražibefiltro inicijuoja maisto papildas „BioSil” .
