„Mama nuolatos priekaištauja, kad kol mokiausi, ji mane veltui šėrė. Bet tiesa ta, kad dar besimokydama namuose iki mirties slaugiau močiutę, na, ir dirbau kaip arklys lauko darbus: roviau krūmus, genėjau medžius, kasiau velėną, sėjau veją, sodinau augalus... Palikdama mamos namus palikau jai 2 tūkst Eur.
Daug metų gelbėdavome jai ir su vyru: kiemo darbai, garažas, parama pinigais už šildymą ir pan. Bet ji iki šiol mano, kad esu jai skolinga, nes gi dykai mane šėrė, kol mokiausi…
O visų priekaištų esmė, kad neturėjau teisės kurti savo gyvenimo, kol nesutvarkytas jos. Tikiu, kad yra ir daugiau žmonių, kurie bijo savo motinų ir jų nuolatinio ėdimo, nebežinau, kaip su tuo tvarkytis.“
15min redakcija paklausė psichoterapeuto Olego Lapino, ar moteris turėtų jausti skolą savo gimdytojai ir kaip jai su tuo tvarkytis? Kodėl suaugusi moteris manipuliuoja dukters jausmais ir neleidžia jai savo gyvenimo gyventi?
