– Bet juk tai netruks amžinai. Turite minčių apie ateitį?
– Oksana: Mes ją kuriame dabar. Susituokėme, turime nekilnojamojo turto Lietuvoje, investuojame. Dennis svajoja išeiti į pensiją, kai jam bus keturiasdešimt metų. Kartą jis pasiūlė (man, mergaitei iš Šalčininkų, tokia mintis nebūtų kilusi): „O gal nusipirkime salą?“ – „Ką?! Juokauji?“, bet paskui pradėjau domėtis salų kainomis, ir išaiškėjo, kad jos nėra beprotiškai didelės.
– Vaikams toje ateityje yra vietos?
– Dennis: Aišku, svajojame apie vaikus, bet – vėliau. Oksanai dabar per daug gerai sekasi, sustoti būtų neprotinga. Čia visi skundžiasi dėl darbo, visi nori jo kuo daugiau. Todėl jei to darbo yra, reikia jį išsaugoti. Tokį šansą, kokį dabar turi Oksana, gyvenimas duoda tik kartą. Kaip tik vakar IMG agentūra paskelbė, kad ji – daugiausia dirbantis Niujorko modelis. Nesistebiu. Oksana – miela, atvira, visada šypsosi. Su ja jautiesi laimingas. Klientai, dirbę su ja, nori dirbti vėl ir vėl. „Kodėl?“ – „Nes su ja linksma.“
– Oksana, nenorite kartais sau įsignybti, pasitikrinti, ar nesapnuojate?
Kiekvieną dieną stengiuosi prisiminti, kad priklausau vienam procentui žmonių: pagal tai, ką turiu, ką galiu sau leisti.
– Oksana: Buvo toks momentas – kažką plepame su Alicia Keys, ji laiko mano ranką ir staiga tarsi pamatau save iš šalies: „Negi tai tu?! Negali būti!“ Aš tikrai nemanau, kad tai, kas vyksta su manimi, – savaime suprantama, bet kartais būna sunku suvokti savo padėtį. Dėl to kiekvieną dieną stengiuosi prisiminti, kad priklausau vienam procentui žmonių: pagal tai, ką turiu, ką galiu sau leisti. Ir dėkoju Dievui už savo veidą, savo proporcijas, už tai, kad tinkamu laiku atsiradau tinkamoje vietoje... Man tenka skraidyti kartą ar du per savaitę. Būna, kad ir lagaminai pasimeta, ir skrydžiai vėluoja, bet pamanai: „Ar dėl to verta pykti? Galvok apie tai, kad ne kiekvienas gali nuskristi ten, kur tu skrendi, ar porai dienų parsirasti namo tada, kada nori.“
– Negi per tiek kelionių baisiausia, kas nutiko, – pradingę lagaminai?
– Oksana: Kartais ir tai būna nemalonu. Dabar, kai skridome į Lietuvą, lagaminas irgi dingo. O jame buvo mano vestuvinė suknelė! Kai dažnai skraidai, būtinai turi kas nors atsitikti. Nors man net patinka, kai skrydį ilgai atideda: išeini į miestą, pasinaudoji galimybe jį pamatyti. Nes būna ir taip, kad nieko nepažiūri. Neseniai dariau kremo „Shiseido Future Solution LX“ reklamą: dėl vienos nuotraukos atskridau į Londoną, atvykau į studiją, padirbėjome ir iškart išskridau atgal... O baisiausia, kas man nutiko, buvo tornadas Dalase. Aš ir taip bijau audros, o tada už lango buvo visiškai juoda. Slėpėmės dvi ar tris valandas ir buvo labai šiurpu. Naktį skambino mama, klausė, ar viskas gerai. Pasirodo, tai buvo vos ne baisiausia amžiaus audra.
– Kuo modeliai pranašesni už kitas merginas?
– Oksana: Mes kartais pajuokaujame: „Ką duoda modelio darbas? Reziumė skamba maždaug taip: aš galiu per rekordinį laiką nusirengti ir apsivilkti, galiu be niekieno pagalbos išnirti net iš ankščiausios suknelės, galiu viena užsibraukti ir atsibraukti nugaros užtrauktuką. Nes darau tai keliasdešimt kartų per dieną. „Bandom šitą suknelę. Ne, ne – blogai! Dabar vilkis šitą. O dabar viską nusirenk.“ Bet man patinka.
– Yra kas nepatinka?
– Dennis: Laukimas. Kastingai. Tu kelias valandas lauki ir gauni kelias sekundes, kad parodytum save.
– Oksana: Kastingai niekam nepatinka, bet visada tenka pradėti nuo mažiausių darbų. Gauni porą minučių, kad parodytum savo portfolio, apžavėtum, sublizgėtum. Paskui, dar prieš podiumą, mergaitės matuojasi drabužius, yra stebimos, kuri atrodo geriau, kai kurios iš jų atrenkamos. Taip man buvo su „Burberry Exclusive“. Likau vienintelė, dešimt dienų jiems dirbau, dariau visus look’us jų katalogui, o paskui – šou. Tapau „Burberry“ veidu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mados maniakė Anna Dello Russo
– Tradicinis klausimas: būna keistų darbų?
– Oksana: Jie visi keisti, nes mados savaitės vyksta iš anksto ir kailinius dažniausiai fotografuojame vasarą. Dabar dirbau Alexos Chung katalogui, nors kolekcija pasirodys tik rugpjūtį. Prieš mėnesį fotografavome „Michael Kors“ laikrodžius: lauke snigo, o aš vilkėjau bikinį ir vaidinau, kad sėdžiu kurorte. Paskui per sniegą turėjau eiti į vakarėlį su pilvą atidengiančia palaidinuke ir apsimesti, kaip man gera. Bet toks mano darbas, už tai man mokama...
– Jau supratau, kad judviem gera visada. Vis dėlto, kokį vakarą, kokią akimirką pavadintumėte geresniais už kitus?
– Oksana: Koks ten yra labai gražus posakis? „Svarbu ne tai, kiek kartų tu įkvepi, bet kiek kartų tau užgniaužia kvapą...“ Mudu su Denniu mėgstame pažaisti. Ir Valentino dieną žaidėme. Regis, bbc.com radau 36 klausimų testą, kurį atlikę kartu įsimyli net visai nepažįstami žmonės. Ten buvo klausimas: „Koks atsiminimas man gražiausias?“ Pagalvojau, kad tai buvo vestuvės. Ne vedybų faktas ir ne suknelė, bet mūsų šventinė vakarienė. Susirinkome visi kartu, mūsų šeima, artimiausi žmonės, mano angelas sargas, „Baltic Model Management“ direktorius Massimo Parisi, visada mane gelbėjęs ir vedžiojęs už rankos (per jį net mečiau Mykolo Romerio universitetą, nors, kas žino, gal dar jį baigsiu?). Visą vakarą juokėmės, visi buvome laimingi. Todėl ir į klausimą apie tą gerą akimirką atsakyčiau taip: tai vakaras, kai gali su kuo nors pasidalyti savo laime.
– Dennis: Laimei nereikia nei Niujorko, nei Maldyvų. Tai gali būti vakaras su draugais ant mūsų sofos ar mes kokioje nors užkandinėje. Nes geras akimirkas kuri pats.
– Ką ten savo bendroje „Instagram“ paskyroje oksanadennis parašėte apie šampaną?
– Oksana: „Visada turėkite šaldytuve butelį šampano ypatingai progai, net jei ta ypatinga proga yra tai, kad turite butelį šampano.“ Reikia nepamiršti džiaugtis mažais dalykais, dėkoti už juos, už visas galimybes, kurios mums duodamos. Mes nuolat skubame, amžinai esame nepatenkinti, norime ką nors keisti. O kartais tiesiog galima atšvęsti, kad viskas yra kaip yra.
