Kaip „Verywell Mind“ rašo psichoterapeutė Julia Childs Heyl, vyrauja klaidinga nuomonė, kad pagrindinė vaikystės amnezijos priežastis yra trauma.
Pasak jos, tai logiška prielaida, tačiau visiškai nepagrįsta. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmogus gali neprisiminti vaikystės, pradedant smegenų vystymosi sudėtingumu ir baigiant socialinės patirties stoka.
Jei nerimaujate dėl to, kad neprisimenate savo vaikystės ir kas galbūt tai lėmė, skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie vaikystės amneziją, kaip vaikystėje vystosi atmintis, kas lemia šiuos sunkumus su atmintimi ir kaip susidoroti su prarastais prisiminimais.
Kas ta vaikystės amnezija?
Vaikystės amnezija, dar vadinama kūdikystės amnezija, reiškia suaugusiųjų nesugebėjimą atgaminti ankstyvosios vaikystės prisiminimų. Visiškai normalu neprisiminti epizodinių išgyvenimų, patirtų nuo 0 iki 3 metų amžiaus, ir turėti retus prisiminimus, patirtus iki 10 metų amžiaus. Skirtingai nuo „normalaus“ suaugusiųjų atminties praradimo, kai laikui bėgant pamirštamos smulkios detalės, tokio atminties prisiminimo negalima sieti su laiko tėkme.
Tyrimai rodo, kad vaikams būdinga neteisingai įvertinti savo prisiminimų amžių, kai jie užauga. Pavyzdžiui, jie gali prisiminti tam tikrą pasimatymą, bet teigti, kad jis įvyko daugiau nei metais vėliau.
Iš dalies įprastą atminties praradimą gali lemti hipokampo vystymasis. Hipokampas yra smegenų sritis, kuri yra ypač svarbi formuojant prisiminimus apie mums nutikusius įvykius. Be to, tai yra viena iš unikalių smegenų sričių, kurioje ir suaugus toliau gaminami nauji neuronai.
Viena iš hipotezių, kodėl ankstyvieji prisiminimai išsitrina arba išsikraipo, yra ta, kad šie vaikystėje sparčiai augantys nauji neuronai, integruodamiesi į smegenų grandines, sutrikdo ankstesnius prisiminimų tinklus.
Dar vienas veiksnys, kuris, kaip manoma, gali turėti įtakos kūdikių amnezijai, yra tas, kad ankstyvieji prisiminimai nėra visiškai išnykę, tačiau jie saugomi tokia forma, kurios vėliau gyvenime neįmanoma aiškiai atkurti.
Priežastys, kodėl galite neprisiminti savo vaikystės
Epizodiniai arba autobiografiniai prisiminimai paprastai saugomi nuo hipokampo priklausančioje mokymosi ir atminties sistemoje. Kitaip yra su tam tikrais trauminiais prisiminimais, kai hipokampas gali būti apeinamas, įtraukiant kitas smegenų sritis, todėl šiuos prisiminimus atkurti sunkiau.
Vaikų amneziją taip pat gali sukelti genetinės mutacijos, dėl kurių pablogėja hipokampo veikla. Tyrimai rodo, kad genų mutacija arba ląstelių pokyčiai gali sutrikdyti hipokampo vystymąsi ir lemti greitą atminties praradimą.
Psichoterapeutai pastebi, kad kai kuriems žmonėms negalėjimas prisiminti vaikystėsgali kelti nerimą. Jei tai jums kelia labai didelį nerimą, galbūt vertėtų kreiptis į psichoterapeutą. Terapeutas gali padėti jums geriau suprasti, ką tai gali reikšti ir kodėl jums tai svarbu.
Jei tam tikri aspektai yra susiję su ankstyvąja trauma, yra terapijų, galinčių padėti tai apdoroti, pavyzdžiui, akių judesių ir desensibilizacijos perdirbimas (EMDR) ir kitos į traumą orientuotos psichoterapijos.
Labai svarbu gebėti įvertinti, jog tai, kas nutiko praeityje (net jei gerai neprisimenate arba išvis nepamenate) jau įvyko. Svarbu susitelkti į dabartį ir įamžinti dabartinius džiaugsmus.
