Kiekvienam – savo pareigos
Kapų tvarkytoja Audronė Janulevičienė tvirtino, kad jų šeimoje kiekvienas turi savo atskiras pareigas. „Dirbame aš, vyras ir sūnus. Vyras – direktorius, aš atsakinga už buhalteriją, bet taip pat esu floristė ir pardavėja, o sūnus daugiausia užsiima kapinių tvarkymu – betonavimu, paminklų statymu ir t. t.“, – sakė ji.
Daugiausia šeima dirba Šilaičių kapinėse, nes čia, pasak jų, darbo sočiai. Dar tenka vykti ir į kitas aplink miestą esančias kapines. Ir, iš tiesų, bevaikštant Šilaičių kapinėse galima pamatyti vis besiplečiančią kapų teritoriją ir naujus žemės kauburėlius senosiose kapinėse.
„Nors didžiausi žmonių srautai keliauja per Motinos, Tėvo dienas bei Vėlines, vis dėlto darbas vyksta ištisus metus be perstojo“, – atviravo A.Janulevičienė.
Besikeičiančios tendencijos
Šiame versle šeima dirba jau dešimtmetį ir A.Janulevičienė pripažino, kad per tiek metų matė įvairiausių vyravusių kapų tvarkymo tendencijų.
„Anksčiau žmonės ant kapų dėdavo itin paprastas skaldas, o dabar yra atvežama gražesnių dangų, pavyzdžiui, marmuro. Taip pat vis įdomiau sukomponuojamos skaldelės. Juodasis žėrutis tapo itin populiarus prieš kelerius metus. Jis išties labai papuošia kapą, suteikia prabangos jausmą. Kas nori turėti mažiausiai vargo su kapų tvarkymu, tai yra emigrantai ir tolėliau gyvenantys artimieji, kapą dengia plokštėmis, deda trinkeles. Tokiu būdu priežiūra lieka minimali“, – pasakojo moteris.
Verslininkė pabrėžė, kad pastebimas ir gėlynų mažinimas. „Vis dažniau pasirenkamos gėlės, kurioms reikia mažiau priežiūros, pavyzdžiui, serenčiukai. Viena iš naujesnių gėlių rūšių kapuose – sundavilė, kuri puikiai žydi mūsų klimate“, – atskleidė ji.
Jau ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje vis labiau populiarėja kolumbariumai. Tačiau moteris pripažįsta, kad čia kapų tvarkytojams visai nėra ką veikti, nes ten artimieji įprastai palieka dirbtinių gėlių vazonėlį ir žvakelę, mat tik tiek telpa kolumbariumo „balkonėlyje“.
Tvarko kaimynų kapus
Naujamiesčio kapinių prižiūrėtojas Virginijus Grakauskas pasakojo, kad bent šiose kapinėse niekas nesamdo pašalinių kapų prižiūrėtojų. „Mūsų kapinėse tokių nėra. Tačiau pastebiu, kad yra tokių senyvo amžiaus gyventojų, kurie patvarko ne tik savo artimųjų kapus, bet ir kaimynų, jei pamato, kad nesutvarkytas“, – sakė V.Grakauskas.
Vyras tvirtino, kad vietoje to, jog artimieji samdytų kapų prižiūrėtojus, jie mieliau renkasi kapą uždengti plokštėmis ar plytelėmis. „Kas nebegali prižiūrėti kapų, tie dengia kapą plokštėmis. Tuomet rami galva. Na, o apleistus kapus, kurie visiškai neprižiūrimi, stengiamės aptvarkyti mes“, – pripažino V.Grakauskas.
Pasak Naujamiesčio kapinių prižiūrėtojo, kol kas kapinių lankymas dar nėra intensyvus. „Tačiau, manau, savaitgalį jau prasidės didesni lankytojų srautai. Ypač, jei džiugins gražus oras.“
