„Žvilgsnyje“ draugijos nariai įsitraukia į įvairias veiklas, užsiima vaikų ugdymu, teikia pagalbą šeimoms, auginančioms neregius ir silpnaregius, bendradarbiauja su mokyklomis, kuriose šie vaikai mokosi.
Ir nors atskiros mokyklos akliesiems ir silpnaregiams čia nėra, S.Tamoliūnienė džiaugiasi, kad neregiai vis geriau adaptuojasi įprastose mokyklose, juos lengviau priima ir pati mokykla.
„Iki 1993 metų vaikai iš Panevėžio turėdavo važiuoti mokytis į kitą rajoną, turėjo palikti tėvus, buvo išvežami į internatą. Dabar jie lanko įprastas mokyklas. Mokytojai suprato, kad šie vaikai – tokie patys, kaip ir visi kiti, tik nelabai gerai mato. Juk jei vaikas lentelėje mato tris eilutes su akiniais, jis jau mūsų narys, jau silpnaregis. Su aklaisiais mokyklose kiek sunkiau, tačiau stengiamės, kad jie išmoktų brailio raštą, tai palengvina mokymąsi“, – pasakojo S.Tamoliūnienė.
Šiandien vaikų globos draugijai priklauso maždaug 70 narių, tačiau ji jungia ne tik nepilnamečius, bet ir jų tėvus, kurie neretai akliems ar silpnai matantiems vaikams tampa nepamainomi palydovai. Tai ypač aktualu išvykstant į ekskursijas, dalyvaujant įvairiuose renginiuose – kai yra, kas šalia visuomet gali ištiesti pagalbos ranką, visuomet drąsiau.
„Kai kurie draugijos nariais tampa praktiškai nuo gimimo – deja, bet gimsta akli. Tuomet kol užauga, kol mokosi mokykloje, mes draugaujame, o vėliau jau kas kur išsivažinėja, į kitus miestus išvyksta mokytis. Nors jei kas nenori atsiriboti nuo draugijos veiklos net ir būdami pilnamečiai – mielai priimame. Net pastebėjome, kad vaikai mieliau prie draugijos renginių prisijungia, o organizuojami mokykloje jiems patinka mažiau“, – kalbėjo S.Tamoliūnienė.
Pasak jos, taip yra todėl, kad nepaisant visko, neregiai ir silpnai matantys geriausiai jaučiasi tarp savų – juos jungia bendruomeniškumo jausmas, bendros problemos, bendri norai, siekiai.
Per pastaruosius du dešimtmečius, draugija surengė daugybę renginių – ji stengiasi vaikus ir jaunuolius įtraukti į įdomias veiklas, praplėsti jų akiratį, sudominti naujomis veiklomis, lavinti socialinius įgūdžius.
Kasmet „Žvilgsnio“ nariai vasarą vyksta į stovyklą prie jūros – gyvena Šventojoje, patys gaminasi maistą, užsiima įvairiomis edukacinėmis veiklomis, nestokoja smagių žaidimų. Išskirtinai mini ir Naujuosius metus – kasmet visi drauge pasirenka vis kitą vietą, aplanko ne tik netikėtas erdves Panevėžyje, bet ir išvyksta paviešėti į kitus Lietuvos miestus. 2019-uosius draugija sutiko Pakruojyje, kur vyko specialus naujametę programą turėjęs vakarėlis.
„Pernai ir Kauną aplankėme, ir Krekenavoje buvome su edukacine programa „Duonos kelias“. Esame ir Lenkijoje buvę, druskų kasyklose, Latvijoje, Estijoje, Palangoje. Neseniai, va, ir jūrų muziejų aplankėme“, – džiaugėsi draugijos vadovė.
„Žvilgsnyje“ vaikai ir jaunimas turi galimybę užsiimti ir įvairia sportine veikla – draugija turi sporto salę, vasarą organizuoja stovyklas prie ežero, kur rengia įvairius žaidimus.
Prie visų šių veiklų organizavimo jau dešimtmetį prisideda ir „Norfos labdaros ir paramos fondas“, draugija kasmet gauna „Norfos“ paramą, už kurią turi galimybę įvairių renginių, stovyklų metu vaikus pamaitinti – fondas pasirūpina reikalingais maisto produktais.
„Visuomet prašome paramos vasaros stovyklai Šventojoje. Būna, gauname tam tikrą pinigų sumą, kurią galime išleisti „Norfoje“. Nuvykstame į Kretingą, nusiperkame reikalingų produktų ir patys prie jūros gaminame, patys serviruojame stalus“, – 15min kalbėjo S.Tamoliūnienė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
