Marijampoliečiams ji geriau pažįstama kaip „Maxima XXX“ prekybos centro V.Kudirkos gatvėje „šypsenėlė“.
„Netgi kai darbe sunkesnė diena, vis tiek randu kuo pasidžiaugti ir ką gražaus išpešti iš kiekvienos situacijos. Už darbo ribų – lygiai taip pat. Tarkime, sugalvojai pasivaikščioti, išėjai pro duris, ir, kaip tyčia, prasidėjo liūtis. Mano pirma mintis: „Viktorija, pasidžiauk drėgme, grynu oru, jis atgaivina ir jaunina tavo odą!“. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – pabrėžia V.Falčik.
Emigracijoje atrastas pašaukimas
Pastaroji frazė prekybos tinklo „Maxima“ konditerijos skyriaus pardavėją lydi visą gyvenimą. Drabužių konstravimo-modeliavimo specialybę Vilniuje įgijusi moteris nuo mažens užsiėmė kūrybiškumo reikalaujančiais reikalais, tačiau tikrąjį pašaukimą atrado tik prieš aštuonerius metus.
„Viskas, kas susiję su kūryba – visiškai mano. Mezgiau, siuvau, piešiau, karpiau. Galiu ir aprengti žmogų gražiai, ir makiažą proginį padaryti, ir dar prieš išleisdama į šventę skaniai pamaitinti“, – juokiasi V.Falčik.
Drabužių kūrimą pasirinkusi ypatingu kruopštumu ir kantrybe pasižyminti moteris ilgai mėgavosi veikla pagal išsilavinimą, tačiau išaušo diena, atnešusi šūsnį dvejonių.
Pervargau. Priėmiau sprendimą išvykti į Daniją. Štai čia vėl atsitiko tas pats: nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
„Būta daugybė įdomių užduočių, kol vieną dieną šiame darbe visko pasidarė per daug. Pervargau. Priėmiau sprendimą išvykti į Daniją. Štai čia vėl atsitiko tas pats: nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – pastebi V.Falčik, emigracijoje praleidusi dešimtmetį.
Dienomis 15min pašnekovė darbavosi keliose įmonėse, o vakarais namuose atsipalaiduodavo eksperimentuodama su konditeriniais gaminiais.
„Lygiagrečiai šalia kitų veiklų visada domėjausi konditerija. Iki šiol laikau savo sukauptą žurnaliukų „Kepimo paslaptys“ kolekciją. Danijoje mėgėjiškas domėjimasis peraugo į naują lygį – aptikau daug įdomių kulinarinių knygų, kokių nebuvau mačiusi Lietuvoje. Daug skaičiau ir paromis žiūrėjau viską „YouTube“ platformoje. Galiausiai ši sritis man apsuko galvą“, – pasakoja profesionali konditerė.
Po kursų – šuolis į profesionalų gretas
Grįžusi į Lietuvą 2016 m., marijampolietė apsisprendė investuoti į save. Paniro į konditerijos mokymus „Baker Street“, „Red Velvet“, vėliau sekė kursai Ukrainoje bei Rusijoje pas žymias konditeres Aleksandrą Filatenką ir Aną Gordejevą.
Natūralu, kad vis stiprėjant moters konditerijos žinioms, akys ėmė kryptį ir į darbą šioje srityje.
„Mano gyvenimo aprašymo pirmosios konditerinės eilutės priklauso darbui „Ali Šokoladinėje“, o persikėlus gyventi į Marijampolės rajoną – šio Suvalkijos miesto kepyklėlei. Vienu metu darbdaviui tapo per brangu mane išlaikyti. Ir čia likimas man atsiuntė draugę Rasą Vosylę, dabar jau ir pamainos kolegę. Ir vėl nėra to blogo“, – šypsosi V.Falčik.
Bičiulės pasiūlyta, 15min pašnekovė prieš dvejus metus pravėrė „Maxima XXX“ prekybos centro Marijampolėje gamybos cecho duris.
Profesionali konditerė pasakoja, kad pradžioje viena didžiausių staigmenų buvo griūvantys išankstiniai įsitikinimai apie didžiausio prekybos tinklo griežtas taisykles ir nelankstumą.
„Susipažinau su tešlomis, kaip kas kepama, keldinama, išmokau visus šio prekybos tinklo konditerijos procesus nuo A iki Ž. Neilgai trukus tapau konditerijos skyriaus pardavėja. Ir šiandien negaliu atsakyti, kas maloniau – darbuotis ceche ar tiesiogiai su žmonėmis, – svarsto V.Falčik. – Malonu kurti meną maiste, bet nepaprasta palaima apima ir kai sugrįžęs žmogus padėkoja už tavo užvakar parekomenduotą gaminėlį.“
Empatiško lyderio ir improvizacijoms atrištų rankų svarba
Profesionali konditerė pasakoja, kad pradžioje viena didžiausių staigmenų buvo griūvantys išankstiniai įsitikinimai apie didžiausio prekybos tinklo griežtas taisykles ir nelankstumą:
„Galvojau, kad reikės būti įspraustai griežtuose rėmuose, tačiau priešingai. Improvizacijai buvo atrištos rankos: ar tai vitrina, kurią galiu papuošti kaip geidžia širdis, ar kolegių ceche pagal užsakymą gaminami gimtadienio tortai, kuriems merginos atveria savo fantaziją. Pastarieji, žinokite, būna patys dailiausi visame prekystalyje.“
Užsivedusi degančiomis akimis, kokiomis žiūri netgi į pasivaikščiojimą liūties metu, ir apie savo kolektyvą kalba V.Falčik:
„Mūsų direktorė Loreta Goberienė – ypatinga moteris ir kaip lyderė, ir kaip asmenybė. Loretos ramumas ir racionalus mąstymas, lankstumas sprendimuose, veiksmuose ir nuomonėje, empatija lemia tai, kad šalia jos itin gera dirbti. Visada jauti pagarbą. Ir, žinoma, kiekvieną dieną regi įjungtą žalią šviesą improvizacijoms.“
„Žalia šviesa“ įjungta visai konditerės pamainai, kurioje, pasak V.Falčik, dirba fantastiški kolegos:
„Tiek mano ilgametė draugė R.Vosylė, tiek kita puiki specialistė Laura Brazinskienė, tiek kiekvienas likęs pamainos žmogus ką nors padaryti sugeba idealiai. Laurytė labai pozityvi, nuotaikinga ir žaisminga, todėl tarpusavyje ją vadiname „smurfyte“.
Jeigu šalia pastatytume du identiškus plokštainius – pas mus atvežtą ir „smurfytės“ pagamintą, žmonės vis tiek rinksis tą, kuris nuo Lauros rankų.
Skanėstus ji ruošia su tokia gera nuotaika, kad, vos jiems patekus į vitriną, pirkėjai tuoj pat išgraibsto. Jeigu šalia pastatytume du identiškus plokštainius – pas mus atvežtą ir „smurfytės“ pagamintą, žmonės vis tiek rinksis tą, kuris nuo Lauros rankų“, – stebisi 15min pašnekovė.
Viktorijos prekystalis tapo parduotuvės traukos centru
V.Falčik į savo rankas perėmus prekystalį, šis tapo parduotuvės V.Kudirkos gatvėje traukos centru.
Konditerės energiją ir atsidavimą įvertino ir klientai, dėl kurių komplimentų moteris gavo ir prekybos tinklo „Herojaus“ titulą.
„Kartais žmogus prie prekystalio sukinėjasi, žiūri. Sakau: „Šiandien kažko skaniau norisi?“. Ir ieškom kartu tol, kol jis išeina laimingas. Esu sukūrusi savo sistemą: viena grupė klientų mėgsta šokoladą, antra – klasikinius gaminius, o trečia dažniausiai nori ko nors lengvo.
Jeigu labai sudėtinga išsirinkti, galioja kita auksinė taisyklė: lengvesnių skonių mėgėjams siūlau jogurtinius tortukus su vaisiais, maskarpone ar rikota. „Klasikams“ labai tinka medaus tortukas ar Napoleonas, kurio pas mus keli variantai. Na o „šokoladinius“ visada pradžiugins triufelinis tortukas, iškeltas ne su grietinėle, o kiaušinio baltymais – tai reiškia, jog gaminyje mažiau riebumo“, – net ir vidurnaktį prabudinta receptūras išvardinti galėtų V.Falčik.
Užsieniečiams amą atima pasiūla vitrinoje
Parduotuvės Marijampolėje „šypsenėlės“ teigimu, būtų nuodėmė neišbandyti dar dviejų vietoje gaminamų saldėsių – gaivaus „Mochito“ torto su mėtomis ir žaliųjų citrinų sultimis bei torto su „Džiugu“.
Pastarasis – vienas iš V.Falčik favoritų suaugusiems žmonėms, sūrio gurmanams, mat pasižymi tobulu minkštumu ir švelniu skoniu.
„Neretai su klientais pasikalbame ir apie gudrybes, pavyzdžiui, imbierinių sausainių tepimą glajumi namų sąlygomis: kaip tai atlikti dailiai, prie kokios temperatūros šildyti, džiovinti, kad blizgėtų. Arba kokie skanėstai kelionėse švieži išsilaikytų ilgiausiai“, – dėsto V.Falčik.
Šiuos pasiūlymus konditerei žarstyti tenka įvairiomis kalbomis – ne vien lietuvių, bet ir lenkų, rusų bei anglų. Moteris pastebi, kad Marijampolėje sparčiai gausėja užsieniečių:
„Klausia kartais juokais kolegės, kiek kalbų moku. Ogi kai ateina žmogus ir godžiai žvelgia į mūsų skanėstus, prisimeni, ką moki, ir dar randi būdų susikalbėti su, pavyzdžiui, ispanais iš Valencijos.
Ogi kai ateina žmogus ir godžiai žvelgia į mūsų skanėstus, prisimeni, ką moki, ir dar randi būdų susikalbėti su, pavyzdžiui, ispanais iš Valencijos.
Beje, ispanai apsipirkinėjo kelias dienas iš eilės, buvo šokiruoti, gerąja prasme, kiek daug šviežios ir įvairios produkcijos mes turime vietoje gamintos ir kad ją galima atsipjauti gabaliukais, pasidarant savotišką asorti. Beveik viską išragavo.“
Odė moterims: ant pjedestalo – moteriškumas ir meilė sau
Profesionali konditerė pasakoja, kad labiausiai ją džiugina bendravimas su klientėmis moterimis.
Pagalvokite, kokia palaima yra kiekvienas meilės sau kąsnelis, koks džiaugsmas, koks gėris ir vaistas.
.Falčik pastebi, kad skanumynus moterys vis dažniau perka ne šeimos ar draugų susibūrimui, bet tam, kad pasilepintų save.
„Ilgai skaniausio kąsnelio ieškome kartu, nes jeigu moteris tą kąsnelį perka sau pačiai, sau mylimai, parinksiu dailiausią gabalėlį, surasiu nuostabiausią dėžutę, perrišiu gražiausiu kaspinėliu. Pagalvokite, kokia palaima yra kiekvienas meilės sau kąsnelis, koks džiaugsmas, koks gėris ir vaistas, – akcentuoja sausainių su moters siluetu kolekciją sudaryti svajojanti marijampolietė. – Moteris yra gėlė, ji – visko pradžia, meilė, švelnumas.
Ji gali būti draugė, mama, sesuo, bet kas. Moteris iš tikrųjų yra grožis su nuostabia širdimi. Joje prasideda gyvybė. Gėlės dėl moters žydi ir saulė dėl jos šviečia. Todėl, mano akimis, labai svarbu pirmiausia mylėti save, nes tik tada seksis paskirstyti tolygiai visą savo meilę kitiems.“
Barjerai prasideda mūsų pačių galvose
Laisvu laiku profesionali konditerė ne vien eksperimentuoja su kepiniais, bet ir šoka pilvo šokius bei domisi psichologija.
Sau sakant, kad tas kąsnelis nuteiks emocijai, džiaugsmui, suteiks energijos – būtent taip atsitiks. Ir tikrai tas kąsnelis nenusės ant šono.
Savo įžvalgomis V.Falčik atvirai dalijasi ir su klientais – ypač tais, kurie dėl griežto mitybos plano dvejoja dėl gardaus kąsnelio iš konditerijos skyriaus.
„Mano įsitikinimu, viskas yra požiūrio reikalas. Jeigu sakysite, kad dėl to gabalėlio pasijusite blogai, sustorėsite – taip ir bus. Tačiau sau sakant, kad tas kąsnelis nuteiks emocijai, džiaugsmui, suteiks energijos – būtent taip atsitiks. Ir tikrai tas kąsnelis nenusės ant šono.
Netgi vanduo veikia taip pat. Jeigu atsistoję prie šaltinėlio gamtoje sakysime, kad šis vanduo yra nefiltruotas, nešvarus – atsigėrus susuks pilvą. Bet pabandykite įteigti sau, kad vanduo prisotintas saulės spinduliais, žemės energija – atsigėręs būsi kaip naujai gimęs“, – neabejoja prekybos tinklo „Maxima“ darbuotoja.
