„Nuo pat vaikystės svajojau tapti pareigūne, tačiau į Pasieniečių mokyklą įstojau kiek vyresnė nei mano kursiokai – būdama dvidešimt ketverių. Tuo metu jau buvau sukūrusi šeimą, tad nenuostabu, kad iš aplinkinių sulaukiau klausimų Kur čia eini? Juk turi vyrą ir vaikų, o darbas pavojingas. Vis tik žinojau, kad pasukau teisinga kryptimi – man labai patiko ir mokslai, ir dar labiau patinka tarnyba. O šeima ir artimiausi žmonės nuo pat pirmos dienos suteikia daugiausiai motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų“, – teigia Diana.
Stereotipiškai, anot jos, darbas pasienyje suvokiamas kaip vyriška veikla. Suprantama, yra moters ir vyro fizinio pasirengimo skirtumai, tačiau neverta sureikšminti fizinių jėgų.
„Mūsų tarnyboje itin svarbu intelektualiniai pajėgumai, ištvermė, ryžtas prisiimti atsakomybę už klaidas, o tai nuo lyties tikrai nepriklauso. Tiesą sakant, mano laidoje studijas metė vien vyrai. Visos moterys, kurios pradėjo mokslus Pasieniečių mokykloje, juos ir baigė. Patarimas, kurį galėčiau duoti norinčioms čia studijuoti merginoms – ateidamos žinokite, kad lengva nebus. Nei mokslų, nei tarnybos metu lengvatų moterims nereikėtų tikėtis. Pasitikime vienas kito jėgomis, nepaisydami lyties“, – užtikrino Diana.
Tarnybą ji pradėjo Šalčininkų rajone, sieną su Baltarusija saugančioje Tribonių užkardoje, kurioje konkurencija – tikrai nemaža.
„Ten dirba nemažai išsilavinusių žmonių, atkakliai siekiančių aukštesnių pozicijų. Jei pati jausdavau, kad galiu išmėginti savo jėgas atrankose, rašydavau prašymą ir dalyvaudavau. Tai darydama niekada nesirėmiau akla sėkme – pasiekti rezultatai buvo nuolatinio pasiruošimo vaisius. Prieš kiekvieną komisijos posėdį ruošdavausi bent dvi savaites. Jam praėjus tiek pat laiko skirdavau analizei: ką padariau ne taip, kur reiktų pasistengti. Kai iš savęs reikalauji maksimumo, dirbi su savo silpnybėmis, ilgainiui stiprėji kaip pareigūnas. Visos įdėtos pastangos anksčiau ar vėliau atsiperka.
Dažnai girdime: gerai ten, kur manęs nėra. Manau, jog svarbiau yra daryti viską, kad sritis, kurioje esi, taptų geresne. Ne išimtis ir pasieniečio darbas – čia gali pasiekti ir padaryti tiek, kiek užsibrėži pats. Tačiau privalai dėti pastangas ir skiri tam laiko, o ne ieškoti kaltų.“, – įsitikinusi pasienietė.
