Pernai Paulius su Justina, pardavę būstą Vilniuje, nusipirko kemperį ir, kartu su dviem vaikais ir gitara, išvažiavo. Be aiškaus plano ir be didelių lūkesčių, tačiau kiekvienas – su pasikeitusiu savo gyvenimu. Visų pirma, jame neliko alkoholio.
15min GYVENIMO pokalbis su Pauliumi ir Justina – apie fizinę ir vidinę kelionę bei gyvenimą kemperyje.
– Apie judu, tiesą sakant, žinau labai nedaug. Tad gal ir paklausiu, nuo ko ir kaip viskas prasidėjo?
Justina: Penkiolika metų dirbau reklamos agentūroje, paskutinius metus jai vadovavau. Tačiau pajutau asmeninę krizę. Išėjau iš darbo, į niekur. Išvažiavau į mūsų sodybą Molėtų rajone.
Netrukus nutiko taip, kad atsidūriau Nacionaliniame operos ir baleto teatre, rinkodaros departamente ir pradėjau dirbti. Man atrodė, kad jei grįžčiau į rinkodarą, tai vienintelė vieta kur būtų įdomu – ši, nes tai didžiausia kultūrinė įstaiga Lietuvoje. Tapau reklamos vadove, o tada prasidėjo karantinas, kartu su juo – darbas nuotoliu. Ir tai, kas atrodė neįmanoma, tapo įmanoma. Supratome, kad galima dirbti ir taip, ir net dirbti gerai.
Per karantiną padarėme, sakyčiau, įspūdingų darbų, mūsų vaizdo siužetas platformoje „TikTok“ surinko milijonus peržiūrų, o kai filmavome antrąjį siužetą, agentūra „Reuters“ apie tai parengė reportažą.
