03 27

Paaiškino, kaip elgtis patekus į pelkės „spąstus“: ištrūkti galima net įklimpus iki kaklo

Pabradės poligone, Švenčionių rajone įvykus nelaimei, per kurią pelkėtoje vietovėje nuskendo šarvuotis, o jame buvusių 4 JAV karių likimas dar nežinomas, kyla natūralus klausimas – ar mokame elgtis pelkėse.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Dr. Jūratė Sendžikaitė / Kaip išsivaduoti iš pelkės
Dr. Jūratė Sendžikaitė / Kaip išsivaduoti iš pelkės / Asmeninės nuotr./ 15min koliažas

Apie tai portalas 15min pasikalbėjo su botanike, Pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos eksperte, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo atstove dr. Jūrate Sendžikaite.

Asmeninio arch. nuotr./Dr. Jūratė Sendžikaitė
Dr. Jūratė Sendžikaitė / Asmeninio arch. nuotr.

– Ar Lietuvoje daug pelkių?

– Priklauso nuo to, ką mes vadinsime pelkėmis. Lietuvoje durpynai, t.y. vietos, kuriose durpinis dirvožemis yra bent 30 cm, užima 6–10 proc. visos šalies teritorijos. Kalbant konkrečiai apie pelkes, duomenys kiti. Pelkės yra buveinės, kuriose yra ir durpės, ir vanduo, ir paviršiuje esanti pelkėms būdinga augalija ir gyvūnija. Nes, pvz., durpynas gali būti ir ariama žemė. Tiesa, du trečdaliai Lietuvoje buvusių pelkių nusausinta, o likusių grynų kiminingų pelkių yra labai nedaug. Ir tai, jos gana „sergančios“ – dėl sausinimo sistemų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos
Reklama
6 Juodkalnijos perlai – kurį kurortą rinksitės jūs?
Reklama
Geras regėjimas be akinių ir kontaktinių lęšių – tik 699 Eur abiems akims, operaciją atliekant Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“
Reklama
Gyvenimas ant upės kranto – Nemuno vingyje iškilo 38 sklypų kvartalas „Druskininkų slėnis“