Nuo astronomijos iki statybų
37-erių Asta vaikystėje svajojo būti astronaute: „Kažkiek ta svajonė gal buvo gyva ir vėliau, ne veltui svarsčiau studijuoti fiziką, – juokiasi moteris, – man visada labai patiko gamtos mokslai. Dabar mąstau, kad šiuo metu kremtami astronomijos mokslai taip pat tampriai susiję su vaikystės svajone“.
Kita vertus, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad jai visą laiką labai rūpėjo tvarumas, aplinkos pokyčiai, virsmai, aplinkosauga, todėl nustūmusi į šalį fiziką stojo į aplinkosaugos inžineriją. „Baigiau mokslus ir taip susiklostė aplinkybės, kad grįžau į Panevėžį. Gimtajame mieste netikėtai gavau pasiūlymą prisijungti prie vienos didžiausių Lietuvoje statybų įmonės. Tai buvo darbas visiškai ne pagal mano specialybę, gal iš pažiūros ir ne tokios tolimos sritys, bet naujo buvo labai daug. Darbo sąlygos, draugiškas kolektyvas, atlygis buvo išties geri, todėl dirbau. Man ir sekėsi gerai, tik laikas po laiko vis smarkiau ėmiau jausti, kad tai tiesiog ne mano vieta“, – pasakoja Asta.
Rimtesnės mintys, jog vis tik reikės ieškoti kitos krypties, ėmė lankyti pradirbus statybų įmonėje apie 3 metus. „Bet tada išėjau motinystės atostogų. Atėjus laikui grįžti atgal, supratau, kad gal geresnes sąlygas Panevėžyje jau vargu ar rasiu, todėl tęsiau darbą statybų įmonėje. Pradėjus lauktis antro vaikelio labai tvirtai sau ir vyrui išsakiau, jog iš komforto zonos visada sunku išeiti, pokyčių imtis reikia drąsos, bet atgal į tą pačią darbo vietą negrįšiu ir ieškosiu to, ką iš tiesų noriu daryti“, – prisiminimais dalijasi Asta.
Moteris šypsosi, kad tai priėmė kaip dar vieną iššūkį – kiek tu esi pasiryžęs dėl savo svajonės, dėl savo idėjos padaryti?
Tiesa, pašnekovė neslepia, kad labai didelio aplinkos palaikymo šiuo klausimu ji nesulaukė. Bet moteris šypsosi, kad tai priėmė kaip dar vieną iššūkį – kiek tu esi pasiryžęs dėl savo svajonės, dėl savo idėjos padaryti? Ji labai aiškiai jautė, kad yra ne savo vietoje ir buvo pasirengusi sprendimams.
„Man visuomet patiko psichologija, holistinis požiūris į žmogų, psichosomatika, aš labai norėjau gilintis į tai. Dabar aiškiai matau, kad nuo to, jog žmogus užsiima ne ta veikla, kankinasi dėl vienų ar kitų priežasčių, kenčia ne tik jo psichologinė būklė, bet ir fizinė, ką jau kalbėti apie dvasinę. Žmogų pradeda kamuoti slogi būsena, nerimas, įvairūs sutrikimai, ligos, alergijos, nugaros skausmai ir visa kita... Tada supranti, kad tiesiog gyveni ne taip kaip norėtų tavo širdis. Aš tai sakau iš patirties, nes tai patyriau savo kailiu“, – atvirauja moteris.
Po mergyčių gimimo – savęs paieškos
Pagimdžiusi ir kiek paauginusi dvi mergaites, Asta pradėjo galvoti apie savirealizaciją, naują veiklą ir darbą. Kaip pati sako, prasidėjo tikrieji žingsniai savęs atradimo link: „Vis dažniau užduodavau sau klausimus, kas aš, kokia mano gyvenimo prasmė, kokį pėdsaką po savęs noriu palikti, kas man pačiai, o ne kitiems patinka ir kaip aš save regiu po keleto metų. Tai tikrai nebuvo lengva, bet jaučiau, kad būtent tai buvo metas išsigryninti, metas pokyčiams ir grįžti atgalios nebėra prasmės.“
Nuo to, jog žmogus užsiima ne ta veikla, kankinasi dėl vienų ar kitų priežasčių, kenčia ne tik jo psichologinė būklė, bet ir fizinė, ką jau kalbėti apie dvasinę.
Kai Asta išėjo iš darbo tiesiog atvėrusi gyvenimą naujiems potyriams, paieškoms, jai buvo 28-eri. Moteris sako, kad būtent tai buvo geriausias jos sprendimas. „Aš visada tikėjau, kad jeigu vienos durys užsidaro, atsiveria kitos. Jei ne durys, tai langinės, stoginės ar maži plyšeliai. Visada yra kertelė, pro kurią rasi išėjimą.“, – tikina pašnekovė.
Reikiamu laiku, reikiamoje vietoje
Kaip tik tuo metu, kai norėjo imtis veiklos, kuri džiugintų širdį ar bent žengti žingsnius link to, Asta naršydama internete perskaitė apie nemokamus specialistų vedamas konsultacijas ir grupinius užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravo ir nuvyko su kaimyne. Būtent ten ji sužinojo apie Europos socialinio fondo lėšomis finansuotą projektą „Galiu mokytis – galiu dirbti“, kurį įgyvendino VŠĮ „Septynios akimirkos“.
„Mums taip gerai susidėliojo likimas, kad mes su kaimyne gavome paskutines dvi vietas į šį projektą. Tikriausiai, ne veltui“, – svarsto Asta. – Mes turėjome psichologo konsultacijas, asmeninius ir grupinius neuroedukacijos užsiėmimus, dar dirbome ir su mentoriumi. Ieškojome ne problemų sprendimo būdų, o kaip žmogui surasti savo gyvenimo kryptį“.
Pašnekovė tikina, kad minėti mokymai, o ypatingai neuropraktiko konsultacijos, padėjo jai į esamą situaciją pažvelgti plačiau ir suvokti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias yra tarsi kelionė, kurioje stoteles renkiesi tu pats. Taip viena iš Astos stotelių ir tapo neuroedukacija. Po projekto moteris užsirašė į neuroedukacijos mokymus, kuriuos sėkmingai baigė. Tada ir suprato, kad nori savo patirtimi, žiniomis dalintis su kitais.
Ieškojome ne problemų sprendimo būdų, o kaip žmogui surasti savo gyvenimo kryptį.
„Man iš viso patinka labai daug dalykų – nuo kvantinės fizikos iki astronomijos, nuo fitoterapijos iki mineralų, nuo meno iki tvarumo, bet šis projektas būtent ir padėjo išsigryninti, kad viskas yra labai susiję ir viską galima apjungti, – kalba moteris. – Juokiuosi, kad ant mano darbo stalo guli ir neuromoksliniai straipsniai, ir dailės terapijos bei astronomijos vadovėliai, o šalia dar ir džiovinu įvairias vaistažoles bei hidrolatus distiliuoju. Jau daugiau nei dešimtmetį pažindinuosi su įvairiomis vaistažolėmis bei hidrolatais. Tai tarsi mano meditacija“.
„Kai pradėjau veiklą, man didžiausias iššūkis buvo viešinimasis, fotografavimas, socialiniai tinklų administravimas. Labai nemėgstu tokių dalykų, kaskart atlikdama šiuos veiksmus turiu tarsi perlipti per save, bet taip pat suvokiu, kad tai yra ir būtinoji darbo dalis. Galbūt kada nors prisijaukinsiu tai“, – tikina moteris.
Nors palyginti ilgai Astos sprendimo artimieji nesuprato, moteris šypsosi, kad šiandien šeima jau nebesistebi dėl jos naujo kelio, kuriuo ketina eiti toliau. Kovą moteris atsidarė savo studiją „Spalvota Be(Galybė)“, kurioje veda neuroedukacinius užsiėmimus, organizuoja įvairius renginius, stovyklas vaikams, tačiau turi ir didesnių planų, bet apie juos kol kas garsiai kalbėti nenori.
Kalbėdama apie tuos žmones, kuriems kirba mintys, jog reikėtų kažką pakeisti gyvenime, Asta siūlo nebijoti žengti pirmojo žingsnio. Viskas nuo jo ir prasideda. Ir nebūtina viską keisti nuo pamatų, imtis drastiškų sprendimų, pokyčiai vyksta žengiant ir labai mažais žingsniukais, tereikia tik išdrįsti pakelti pėdą nuo žemės tam žingsniui žengti ir tikėti savimi.
Asta Kadienė dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuotamo projekto „Alternatyvių Investicijų Detektorius“ projektinėje idėjoje „Galiu mokytis – galiu dirbti“, kurią įgyvendino VšĮ „Septynios akimirkos“.
