Praeivių žvilgsnius traukianti šiaulietė mielai sutiko pavartyti praeities puslapius, kuriuose gyvena jos įdomios istorijos apie meilę muzikai ir svajonę dainuoti „Eurovizijoje“, apie drąsą siekti ir norą atrasti, rašoma Šiaulių turizmo informacijos centro pranešime žiniasklaidai.
Muziką mylėjo nuo mažens
Mažoji Džordana – taip vaikystėje Laurą vadindavo draugai ir aplinkiniai, nes ji mėgdavo dainuoti šios garsios atlikėjos repertuarą, buvo be galo drąsi ir smalsi.
„Muzika, menas – didelė ir svarbi mano gyvenimo dalis. Mokykloje dainavau, buvau solistė. Ir studijoms pasirinkau pedagoginį su menais, tuometiniame Šiaulių universitete. Besimokydama aukštojoje mokykloje, lankiau chorą „Pavasaris“, su kuriuo daug keliaudavome po Lietuvą, dalyvaudavome Dainų šventėse. Taip pat grojau akordeonu, kanklėmis, dūdele, pianinu.
Ne tik dainavau ir grojau, bet ir kūriau tekstus, į kuriuos sudėjau savo išgyvenimus, patirtis ir emocijas“, – pasakoja šiaulietė, kurios didžiulę meilę muzikai taip pat liudija ant rankos įamžintos natos.
Gyvendama užsienyje, šalia įprasto darbo mergina visuomet atrasdavo laiko muzikai, profesionaliam dainavimui, įvairiems pasirodymams, konkursams, tarp kurių buvo ir 2016-ųjų ir 2017-ųjų metų „Eurovizijos" atrankos Lietuvoje. Ryškiam dainininkės įvaizdžiui Laura pasirinko Lawreigna vardą (angl. „law“ reiškia įstatymą, o „reign“ – karaliavimą), kuris tam tikra prasme atspindi jos asmenybę ir ją tebelydi iki šiol.
„Londonas buvo man sielos namai“
Dar studijų metais, keletą kartų pabuvojusi užsienyje, mergina nusprendė ilgesniam laikui išvykti svetur, kur jos laukė naujos patirtys, netikėti iššūkiai ir nesuvaržyti žmonės.
„Tuo metu Londonas buvo man sielos namai, atradimas, kažkas tokio, kur galiu save realizuoti, išbandyti, išsilaisvinti“, – prisiminimais dalijasi šiaulietė, dvidešimt metų praleidusi užsienyje: aštuoniolika iš jų Anglijoje, o du – Ispanijoje.
Nuvykusi į Londoną, Laura įsidarbino padavėja. Tačiau jau po pusantrų metų ji suprato, kad nori ir gali nuveikti kažką daugiau. Visada jautusi potraukį grožio industrijai, mergina po kurio laiko įsidarbino administratore vienoje estetikos klinikoje itin prabangiame prekybos centre „Selfridges“. Čia buvo atliekamos įvairios injekcijos, lazerio procedūros, randų šalinimas.
Vedama motyvacijos ir asmeninių ambicijų, po kelerių metų atsakingo administratorės darbo, šiaulietė tapo naujai atidaryto skyriaus vadove. „Po devynerių metų įdomaus ir produktyvaus daro šioje kompanijoje supratau, kad jau viską čia išmokau, išsisėmiau ir noriu eiti toliau“, – pasakoja pašnekovė.
Tada Laura sėkmingai pravėrė vienos Naujosios Zelandijos kompanijos duris. Abonentines grožio paslaugas siūlančioje įstaigoje ji tapo vadove, atsakinga už sklandžią įmonės veiklos pradžią Anglijos rinkoje.
Daugiau nei metus laiko Laura ne tik mėgavosi iššūkių kupinu darbu, bet ir mokėsi ispanų kalbos, nes jau kurį laiką svajojo apie kitą šalį, kur daugiau saulės ir šilumos.
Pilnatvę atrado jogoje
Visgi drąsios raudonplaukės gyvenimas užsienyje – tai ne tik gražios ir sėkmingos akimirkos. Išgyvenusi skyrybas su sutuoktiniu ir tėčio netektį, Laura patyrė didelį sukrėtimą: „Kritau į tokią didelę duobę, ieškojau pagalbos...“.
Ieškodama išeities, mergina nusprendė pakeisti aplinką ir išvykti į kitą šalį, kur kartu su savo grupe tęsė muzikinę veiklą. Didelių pokyčių sūkuryje ji taip pat sutiko ir savo dabartinį gyvenimo draugą, sutuoktinį, su kuriuo ir apsigyveno Ispanijoje, Malagos mieste. Tačiau po kelių metų pora vėl grįžo į Angliją: „Mūsų nesužavėjo saulė, smėlis ir jūra – pasiilgome keturių sezonų, lietaus ir žaliuojančių medžių“.
Po kurio laiko Lauros kasdienybę vėl aptemdė neigiamos emocijos ir sunkios mintys: ji patyrė du persileidimus, pašlijo santykiai su vyru. „Man negalėjo padėti niekas: nei artimi žmonės, nei draugai, nei psichologai. Net muzika tuo metu dingo iš mano gyvenimo.
Tada aš atradau jogos studiją, o kartu ir gyvenimo džiaugsmą, ryšį su visata ir pilnatvę; paleidau visas savo baimes, pykčius“, – prisimena šiaulietė.
Netrukus ji pradėjo joga domėtis daugiau bei giliau: baigė jogos mokytojo kursus, išmoko keletą jogos stilių (Rocket, Mandala, Yin, Vinyasa), pasinėrė į meditaciją ir pradėjo mokyti kitus. Kartu į jogos pasaulį atėjo ir Lauros vyras, kuris taip pat atrado džiaugsmą ir harmoniją. Dabar ugningai merginai nereikia kažką parodyti ar kažkam įrodyti, nebūtinos didelės sėkmės ir šlovės kupinos akimirkos.
Šiauliuose džiaugiasi ramybe
„Čia gera mėgautis ramybe ir lėtesnio laiko akimirkomis. Atsisėdu prie Talkšos ežero, žvelgiu tolyn į mišką, plūduriuojančią valtį ir pagaunu mintį – kiek nedaug reikia žmogui iki pilnos laimės ir kokia aš esu laiminga turėdama tiek mažai“, – atvirauja gyvenimu besimėgaujanti šiaulietė.
Grįžusi į Lietuvą, Laura dalyvauja įvairiuose jogą reprezentuojančiuose renginiuose bei festivaliuose, o Šiauliuose veda intensyviąsias, dinamines vinjasas paremtas pagal Aštanga jogos eigas, kurių metu sveiksta ir siela, ir kūnas.
Visgi gimtieji Šiauliai merginai nėra paskutinė stotelė: netrukus ji planuoja kelti sparnus į Klaipėdą, kur kartu su savo vyru planuoja apsistoti ilgesniam laikui. Būtent pajūryje esantis miestas atitiko merginos lūkesčius: tai labai tinkama vieta jogos sesijoms bei jogos stovykloms.
„Bet Šiauliai dabar toks šiltas ir gyvas miestas ir čia tiek daug nuostabių, išlaisvėjusių, jogą mylinčių žmonių, jog aš negaliu patikėti, kad aš iš jo išvažiuoju...“, – besišypsodama baigia Laura.