„Daug pavienių žmonių kreipėsi su prašymais aplankyti mano sodą, o kiekvieną jų atskirai priimti – prabanga taip greitai lekiančiame laike.
Kaskart reikėtų valandos sodo apžiūrai. Kadangi užsienyje pakankamai populiaru atverti sodo duris jo mylėtojams, nusprendžiau pabandyti", – sakė I.Šidliauskienė, daugeliui žinoma kaip nuostabių rožynų puoselėtoja.
„Šiame skubėjimo ir didelės pasiūlos laike, kur leisti vasaros savaitgalius, tai labai malonus įvertinimas“, – jos sodu susidomėjusiųjų gausa džiūgavo I.Šidliauskienė.
Ji neslėpė, kad sodo atvėrimas visuomenei, bendravimas su augalų augintojais ir entuziastais labai malonus ir jai pačiai.
Rožininkė tikina niekada nekėlusi sau tikslo auginti sode kuo daugiau skirtingų rūšių augalų. Jai sode svarbu tai, kaip jame pati jaučiasi, na, ir kad akiai gražu ir miela būtų.
„Matyt, augalai čia taip vienas kitą ir pritraukė“, – juokėsi daugiau nei 400 rūšių augalų Ignalinoje puoselėjanti rožininkė.
Visai kaip stebuklinėje pasakoje, taip ir I.Šidliauskienės sode, galima girdėti tilindžiuojant varpelius, o šviesą čia gaudo ir atspindi maži veidrodėliai. Dar sode esama mažų inkilėlių, užsukusiems sparnuotiems svečiams.
Daugiausiai pilnatvės ir šviesos sode, kai rožių laikas, t. y. birželio ir liepos mėnesiais.
Rudenį padaugėja ryškių spalvų, vynvytis džiugina lapų raudona, palengva daugėja geltonos, o pavasarį gaivos ir švaros dovanoja sode klestintys svogūniniai augalai.
Paklausta, ko reikia, kad puoselėjamas sodas suklestėtų, pašnekovė mini meilę: sodas gyvas organizmas, juo reikia rūpintis, bet kai myli, viskas vyksta labai organiškai.
„Daugelis šiuolaikinių žmonių nori grožio, bet skirti laiko jo puoselėjimui nelinkę. Deja, grožis savaime neatsiranda ir neišsilaiko.
Kuo daugiau individualumo į sodą sudėta, tuo jis patrauklesnis.
Palyginčiau jį su žmogaus sielos veidrodžiu. Nieko jame nepaslėpsi. Pagal tai, kaip puoselėjamas sodas, labai daug galima pasakyti ir apie patį sodininką", – tikino pokalbininkė.
Paklausta, ką patartų norintiems susikurti svajonių sodą, I.Šidliauskienė siūlo pasverti finansines ir laiko galimybes.
Jei abiejų į valias, nuveikti galima ir vienu kartu labai daug, kitu atveju augalų rojų galima kurtis palengva.
Žinant, kad pagal išsilavinimą Inga ekonomistė ir ilgą laiką dirba tarptautinių projektų įgyvendinimo srityje, jos pomėgis puoselėti sodus, atrodo daugiau nei nuostabą keliantis.
Ji pati sako esanti apdovanota vidiniu pajautimu, kaip tą daryti, kad visi augalai tarpusavyje derėtų, tad kažkokių ypatingų floristikos mokslų baigusi nėra.
Pati silpnybę jaučia viduramžių gėlynams, kur panaudojamas ir metalas, ir akmuo, gal todėl šių detalių esama ir jos sode.
Atrodytų, pats taip nesugalvotum, bet I.Šidliauskienės sode šalia gėlių dera ir krapai, kopūstai ir česnakai, obelys čia tarnauja kaip tvorelės, stiebiasi ir valgomi nasturtų ir kitų augalų žiedai.
Visi jie darniai sutaria, nes šiam chorui vadovauja talentinga ir intuityviai augalus girdinti ir matanti chorvedė.
Jokių madų nepaisanti ir sodinanti tik tai, kas randa atgarsį jos pačios širdyje, pašnekovė sako kurianti ilgalaikį, ne kasmet kintantį, sodo veidą.
Į klausimą, ar visi šeimos nariai įdarbinti jos puoselėjamame sode, pašnekovė sako neprimetusi jiems savo norų ir pareigų.
Bet neslepia džiugesio, kad vyras ją palaiko ir vaikų kantrybė dar laiko: „Jei jau išėjo į sodą mama, gal ir gardesnio kąsnio nepagamins, gal mažiau ir šalia pabus.
Bet visiems mums patinka kuistis namuose. Atrodo, visi savo erdvėje įsitelpame ir vienas kitam netrukdome."
