Čia persikraustyti ji visada svajojo, bet netikėjo, kad norą taip greit išpildys patirta sunki nugaros trauma. Tačiau visuomet buvusi be galo aktyvi, sportiška ir veikli „Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ herojė, atsisėdusi į neįgaliojo vežimėlį, ne tik nesusitelkė į skaudų išbandymą, bet iš jo sėmėsi stiprybės versti kalnus. A. Krušinskaitė užsiima rankdarbių verslu, vaidina, dalyvauja motyvaciniuose projektuose, žiba humoro pasirodymų scenoje ir sako vieną – gyvenimas po traumos tapo prasmingesnis.
Išbandymas, su kuriuo nesistengia susitaikyti
Kalbėdama apie savo vaikystę, istorijos herojė prisimena, visada buvusi judri ir išdykusi. A. Krušinskaitė mėgo karstytis medžiais, maudytis vandens telkiniuose. Sportą ji atrado nuo mažumės, todėl vakarus leisdavo su broliu stadione. Kai pašnekovei buvo vos 5–6 metai, tėtis nusivedė į krepšinio salę. Ten ji praleido visą vaikystę.
Veiklos ir energijos istorijos herojei netrūko niekada. A. Krušinskaitė studijavo magistrantūrą, dirbo tėvų versle, su tiesioginiais pardavimais.
„Atstovavau dviem krepšinio komandoms keliose lygose. Laiką leisdavau su draugais, vairavau motociklą, bėgiojau, važinėjau dviračiu, riedučiais. Visada rasdavau laiko ir paskaityti, ir išsimiegoti”, – prisimena pašnekovė.
Tačiau visas merginos gyvenimas apsivertė per vieną akimirką. Istorijos herojė patyrė sunkią nugaros traumą, likimą pakeitusią iš esmės.
„Tai įvyko prieš kiek daugiau nei penkerius metus, kai man buvo 25-eri. Stuburą susilaužiau krisdama nuo poros metrų aukštyje buvusio turėklo. Mėginau daryti atsilenkimus ekstremaliomis sąlygomis, panašu, kad jos buvo per daug ekstremalios. Su šiuo įvykiu niekada nemėginau susitaikyti. Tai padaryti neįmanoma ir atimtų daug energijos bei motyvacijos”, – pasakoja A. Krušinskaitė.
Pradžioje mergina susitelkė į sveikimą bei gijimą, stengėsi galvoti tik apie tai, kaip greičiau grįžti į normalų, visavertį gyvenimą: „Teko daug dirbti su savimi, kad nenuklysčiau į liūdnas mintis. Dariau viską, kad nepanirčiau į savęs gailėjimą, pasyvumą. Tiesiog be galo daug sportavau ir mąsčiau tik apie tikslą, kurio siekiu. Vėliau, sustiprėjus kūnui, ėmiau svarstyti apie savo padėtį visuomenėje, kaip mane žmonės priims pasikeitusią, kaip aš prisitaikysiu aplinkoje, kaip dirbsiu ir užsiimsiu įprasta veikla.
Daugiausiai stiprybės – iš savęs
Istorijos herojė šiandien sako – grįžimas po reabilitacijos namo tapo vienu didžiausių iššūkių jos gyvenime: „Ligoninėje aš buvau viena iš daugelio, o namuose, gatvėje, parduotuvėje – bet kur – būsiu tokia vienintelė. Todėl mokiausi save pamilti, priimti tokią, kokia esu, stengiausi kitus žavėti, o ne kelti gailestį. Visiškai sugrįžti į gyvenimą man prireikė apie pusantrų metų, nors vairuoti automobilį pradėjau po traumos nepraėjus nei metams. Po metų grįžau į buvusį darbą”.
Dabar galima sakyti, kad tikslas žavėti kitus pasiektas su kaupu. A. Krušinskaitė galėtų tapti žodžio „įkvėpimas“ sinonimu, nes likimo išbandymą pavertė savo asmenine pergale.
„Stiprybės visada suteikdavo mintys apie artimuosius, draugus. Jų palaikymas ir žinojimas, kad manęs labai laukia. Be galo padėjo Kauno klinikose ir Palangos reabilitacijos ligoninėje supęs personalas. Manau, kol žmogus žmogui gali būti toks geras ir rūpestingas, tol nėra ko liūdėti ir verkšlenti. Taip pat jėgų sėmiausi iš knygų, muzikos, o, daugiausiai – iš savęs. Atradau begalę naujų tikslų bei gražių vizijų, kurių troškimas mane vedė ir veda pirmyn”, – ryžtingai kalba A. Krušinskaitė.
Istorijos herojės teigimu, po traumos jos veikla tapo prasmingesnė. Pašnekovė sukūrė „Wild&Woolly Leather“ rankdarbių prekinį ženklą, pardavinėja pačios pagamintus produktus. Taip pat dalyvauja motyvaciniuose projektuose, patirtimis dalinasi ne tik konferencijose, bet ir naujai pasirodžiusiame edukaciniame spektaklyje „Supergalios“. Istorijos herojės darbai, kaip pati sako, papildo prie jų prisilietusį žmogų – jei ne nauju, sveikesniu požiūriu į gyvenimą, tai bent stilinga odine apyranke.
„Huawei“ vykdomas projektas „Svarbiausia istorija – tavo“ kviečia ir kitus dalintis savo istorijomis apie vidinę stiprybę, jėgą bei motyvaciją įveikti net didžiausius išbandymus.
„Iš Aistės galbūt buvo atimta laisvė judėti, tačiau laisvės kurti, siekti tikslo ir stiprybės nugalėti save jai galėtų pavydėti daugelis. Išbandymai ne tik nesustabdė istorijos herojės, bet tik dar labiau sutvirtino. To siekiame ir šiuo projektu: įrodyti, kad vidinė stiprybė yra neišsemiama”, – sako „Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Justė Karpavičiūtė.
Galia įkvėpti kitus ir save
Šiandien A. Krušinskaitė gyvena prie jūros, kur apsistoti visada svajojo. Čia vyko jos reabilitacija ir, pasak pašnekovės, noras išsipildė greičiau, nei tikėjosi. Prie visų istorijos herojės darbų galima pridėti ir visuomenišką veiklą – ji rūpinasi patogaus judėjimo poreikiais, miesto infrastruktūros aktualumu. Tačiau yra vienas išskirtinis A. Krušinskaitės hobis, stipriai prisidėjęs prie grįžimo po traumos – ji pasirodo ir „Humoro klubo“ scenoje.
„Pirmąkart sudalyvavau praėjus pusei metų po įvykio. Dar tuo metu, kai bijojau visuomenės reakcijos. Tai buvo tarsi išbandymas ir savęs, ir publikos. Supratau – kol esu žmogiškąja prasme įdomi, niekam nerūpės, ar sėdžiu vežimėlyje. Pasirodymas daug ką pakeitė. Sulaukiau didžiulio palaikymo, kvietimų dalyvauti renginiuose, televizijos laidose, mane pastebėjo žurnalistai, prodiuseriai ir daugybė kitų žmonių. Atsivėrė ir durys į projektus, ir akys – pamačiau, kad galiu būti naudinga. Galiu motyvuoti ir įkvėpti kitus. Galiu keisti jų požiūrį į neįgaliuosius. Galiu prisidėti prie atskirties mažinimo. Visa šia veikla užsiimu iki šiol”, – sako A. Krušinskaitė.
Todėl į klausimą, kaip, motyvuojant aplinkinius, įkvėpti save, istorijos herojė atsako paprastai – kasdien svarbu prisiminti kelią iki žmogaus, kuriuo esi dabar.
„Kaskart, pradėjus trūkti jėgų ar įkvėpimo, aš garsiai sau išvardinu dalykus, dėl kurių esu laiminga. Prisimenu mylimus žmones ir džiaugiuosi galimybėmis. Labai dažnai užsirašau savo gyvenimo tikslus ir, juos perskaičiusi, darau viską, kad to pasiekčiau. Stiprybės nereikia semtis, o atrasti ir auginti darbu. Kiekvienas yra patyręs vienokią ar kitokią traumą. Vienos palieka gilesnius pėdsakus, kitos ne tokius ryškius, tačiau jos nelyginamos. Taigi labiausiai, ko norėčiau paprašyti visų – nepamiršti rūpintis kiekvienu. Ne tik vizualiai silpnesniu, bet ir su plačiausia šypsena bei sveikiausiu kūnu. Ne visi randai yra matomi, o geras darbas ar žodis visada gydo”, – dalinasi istorijos herojė.
Savo unikalia istorija iki sausio 15 d. galite pasidalinti „Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ svetainėje. Kiekvienas dalyvis dovanų gaus kvietimą į motyvacinį internetinį seminarą, vedamą Michal Woroch – keliautojo, nuotykių ieškotojo, kuris visą tai daro sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje. Jis papasakos, kaip siekti savo tikslų nepaisant visų lydinčių iššūkių.
