Kaip ji pati juokauja – važiuoji iš stovėjimo aikštelės, sugenda kelio užtvaras; darai pavedimą – pastringa bankų sistemos. Rodos, kas gali neveikti – tas neveiks.
Vis dėlto, būtent tokie nesusipratimai padėjo suprasti, kad egzistuoja specialybė, kuriai naudinga, kai yra pastebimi nesklandumai ar trūkumai.
Žingeidumas ir galimybė tobulėti nugalėjo, tad moteris įsidarbino programinės įrangos testuotoja, o vėliau tapo komandos vadove ir toliau sparčiai kyla karjeros laiptais.
Nuo šių metų pradžios R.Raulinaitė priėmė naują iššūkį ir tapo IT įmonės programuotojų departamento vadove. Apie savo karjeros kelią, iššūkius šiame sektoriuje ir kas stabdo moteris drąsiau žengti į technologijų sektorių – pranešime žiniasklaidai.
– Baigėte Fizikos studijas, tačiau galiausiai pasirinkote technologijų sektorių. Kas buvo lemiamas veiksnys, paskatinęs išbandyti IT ir siekti karjeros būtent šioje srityje?
– Galimybė mokytis ir nuolat tobulėti. Prieš tai teko išbandyti ne vieną vaidmenį radikaliai skirtingose sferose: straipsnių redaktorė naujienų portale, laborantė laboratorijoje, laboratorijos įrangos pardavimų vadybininkė – tokia patirtis padėjo išsigryninti, ko noriu ir ko tikrai nenoriu savo profesiniame kelyje. Supratau, kad man nuolat norėsis iššūkių, dinamikos, pasikeitimų. Pirmajame darbo pokalbyje IT įmonėje netgi pasakiau – „aš neturiu darbo patirties ir daug ko nežinau, bet moku greitai mokytis“. Džiaugiuosi, kad tada manimi patikėjo ir surizikavo.
– Jau šešerius metus darbuojatės IT įmonėje „Devbridge“, kur pradėjote nuo testuotojos pozicijos, tada tapote komandos vadove ir šiuo metu vadovaujate vienam iš įmonės IT departamentui. Kaip manote, kodėl tik 25 proc. moterų iš viso dirba technologijų sektoriuje ir dažnai nepasiryžta kilti karjeros laiptais šioje srityje?
Daugumoje STEM disciplinų moterų yra gerokai mažiau nei vyrų. Tokia tendencija egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Stereotipai apie moterų ir vyrų gebėjimų skirtumus, šališkumas, nuostatos, kurios prasideda dar šeimoje, darželyje ir mokykloje – visa tai susideda į vieną didelę priežastį, kodėl moterims šios sritys gali atrodyti nepatrauklios ar net bauginančios.
Dar viena dedamoji dalis, kurią labai ilgą laiką maniau esant nereikšminga, bet pradėjus eiti naujas pareigas nuomonę pakeičiau – moterų reprezentacija tiek bendrai IT srityje, tiek ir vadovų pareigose. Nuomonės pakeitimo priežastis buvo ne tik daugybė sveikinimo ir palaikymo žodžių iš kitų moterų.
Paskelbus šią naujieną kolegės taip pat pradėjo garsiau kalbėti apie savo norą kilti karjeros laiptais. Manau, kad būtent reprezentacija suteikė drąsos joms imtis iniciatyvos. Asmeniškai savęs nelaikau sektinu pavyzdžiu, nes žinau, kad esu, ten kur esu ne dėl lyties, o dėl savo įdėtų pastangų ir darbo rezultatų. Tačiau vertinu, jeigu mano asmeninis pavyzdys įkvepia kitus.
– Ar per tiek metų darbo technologijų srityje teko susidurti su stereotipu, kad geri IT specialistai – tik vyrai?
– Anksčiau nepažįstami žmonės labiau nustebdavo dėl karjeros srities pasirinkimo, tačiau manau, kad kuo toliau, tuo labiau stereotipai pradeda nykti. IT specialistų, o ypač moterų, kiekvienais metais daugėja, be to, komunikacijos apie šią specialybę yra tikrai daug.
Galbūt ir gyvenu „burbule“, bet labai neįprastos aplinkinių reakcijos jau nebesulaukiu. Su dideliais iššūkiais taip pat nesusidūriau, kaip tik, profesinėje srityje mane jau kelerius metus supa sąmoningi žmonės, kurie ne skirsto žmones pagal išvaizdą ar kitus aspektus, o atsižvelgia į kiekvieno žmogaus, specialisto rezultatus individualiai.
Daugiausia stereotipų turi žmonės, kurie patys šiame sektoriuje nedirba. Tikrai esu girdėjusi, komentarų tokių, kaip „oo, kaip čia taip moteris IT“, nors tai tikrai nėra kažkoks stebuklas. Taip, vyrų programuotojų yra kur kas daugiau, moterys istoriškai daugiau rinkosi testavimą tačiau situacija palaipsniui kinta. Juk ir universiteto technologijų studijose lyčių proporcijų skaičius tikrai nėra lygus, tad logiška, kad ir į verslą ateinančių moterų nebus ženkliai daugiau.
Kadangi su programavimu susijusiose užduotyse gebėjimai yra lengvai pamatuojami, niekas čia nežaidžia „gražių akių“ korta, ar nebando „praslysti“, nes visi rezultatai greitai paaiškėja. Skirtingose įmonėse dirba labai įvairūs žmonės, tad labai svarbu rasti tokią komandą, kurioje bus vertinamas talentas ir įdirbis, kur esi vertinamas išimtinai tik pagal savo atliekamą tiesioginį darbą.
– Kurie IT projektai ar iššūkiai jus labiausiai augino profesine prasme, prisidėjo prie sėkmės kylant karjeros laiptais?
– Kaip taisyklė – užaugina sunkios situacijos, iššūkiai projektuose, kažkokios akivaizdžios paties padarytos klaidos, kurias po to tenka taisyti ir iš jų mokytis. Tobulėti skatina ne tik jos, bet ir komandos ir vadovų požiūris į tokius iššūkius: ne „ką čia dabar padarei“, bet „kaip galime tai išspręsti, ką galime padaryti, kad tai nepasikartotų“ bei palaikymas ir pasitikėjimas. Mano nuomone, augimui labai svarbu ne tik spaudimas, bet ir aplinkos parama.
Sunku būtų išskirti kažkurį vieną projektą, nes jie visi buvo unikalūs – nuo autorizacijos sistemų unifikavimo, kliento kuriamų simuliacijų atvaizdavimo – iki visiškai tik vartotojų sąsają atnaujinančių projektų. Kiekviename jų reikėjo mokytis arba gilinti technines žinias, susipažinti su skirtingais įrankiais ir prisitaikyti prie kliento procesų, verslo modelio. Su naujais projektais keitėsi ir mano rolės bei atsakomybės, todėl kas buvo technologiškai nesudėtinga iniciatyva, man tai galėjo būti vienas didesnių asmeninių iššūkių. Tačiau vadovavimas – komandai, projektui, departamentui – daugiausiai iššūkių, bet kartu ir asmeninio pasitenkinimo atnešantis projektas.
– Kokio žmogaus nesamdytumėte?
– Sau keliu labai aukštus reikalavimus, tai dažnu atveju ir kitiems taip pat. Nesamdyčiau konfliktiškų žmonių ir tų, kurie linkę dirbti tik pasitelkus vieną teisingą būdą. Man labai svarbu, kad žmogus būtų motyvuotas, orientuotas į tikslą bei norėtų augti.
Be to, kolega turi būti komandiškas. Mūsų tikslai ir darbai komandiniai, nes suglaudus galvas galima pasiekti žymiai daugiau nei vienam. Jei nori nueiti greitai – eik vienas, jei nori eiti toli – turi eiti kartu.
Vertinu komandų autonomiją – jos nebūtinai turi dirbti taip, kaip aš įsivaizduoju – jos turi dirbti taip, kad tikslas būtų pasiektas. Jeigu komandoje žmonės jaučiasi gerai ir tikslas pasiektas – nereikia taisyti to, kas nėra sugedę.
Į komandą svarbu atrinkti skirtingų tipų žmones bei neturėti išankstinių nuostatų. Svarbu atrasti balansą, sąstatą, kuris veiktų optimaliausiai.
– Kaip dar atitrūkstate nuo minčių apie darbą?
– Šuo, kaip šeimos narys, man anksčiau atrodė tolima, bet kai įsigijau samojedo veislės šunį, vardu Cloud’as, supratau, ką reiškia turėti dar vieną šeimos narį, kuris negali kalbėti, bet ryšys dėl to ne silpnesnis, o atvirkščiai.
Sprendimas auginti šunį į gyvenimą įnešė labai daug pasitenkinimo ir džiaugsmo. Jį suteikia net tokios kasdienės akimirkos, kaip šuns kailio šukavimas. Galima sakyti, kad jį padėjo užauginti kolegos – kartas nuo karto pasiimu jį į biurą, tad nieko keista, kad šuo turi ir savo atskirą kanalą įmonės vidinėje sistemoje.
Nors laisvalaikiu mėgstu ekstremalius dalykus, noriu pabrėžti, kad esu balanso žmogus –taip pat ir siuvinėju, verdu uogienes, darau kalėdinius žaisliukus. Laisvalaikis yra apie tai, ko tau reikia tuo metu, kad jaustumeis gerai tam tikru gyvenimo etapu.
O ekstremalus sportas padeda tapti atsparesnei stresui. Kai, pavyzdžiui, čiuoži nuo didžiulio kalno ir tik galvoji, kaip nenumirti, į iškilusias sudėtingesnes situacijas darbe pradedi žiūrėti visai kitaip.
– Ko palinkėtumėte moterims, norinčioms savo jėgas išbandyti IT srityje, tačiau tam vis dar nesiryžtančioms?
– Tikriausiai reiktų įsivardyti priežastį – kodėl nedrąsu sukti į šią sritį? Jeigu tai baimė dėl techninių žinių ar gebėjimų trūkumo – tai galiu pažadėti, kad turint daug motyvacijos ir įdėjus nemažai nuoširdaus darbo – viskas yra išmokstama. Jeigu tai nerimas dėl aplinkinių požiūrio ar nuostatų, su kuriomis susidurs įsidarbinusios – rekomenduočiau rinktis tokias įmones, kurių vertybės sutampa su jūsiškėmis. Nepamirškite, kad ne tik darbdavys renkasi darbuotoją, bet ir atvirkščiai. Linkiu ieškoti brandaus ir sąmoningo kolektyvo, kuriame būtų saugu tobulėti ir augti.
