Psichiatrinis V.Putino sveikatos įvertinimas
„Norėčiau pradėti nuo gerosios naujienos, kad labai žmogiška ir teisinga emociškai reaguoti į tokius įvykius kaip karas. Tai labai rimtas įvykis visų mūsų gyvenime, nes, viena vertus, žūsta niekuo nekalti žmonės, beje, iš abiejų pusių, kita vertus, iš esmės keičiasi mūsų pasaulyje nusistovėjęs požiūris, kad egzistuoja tarptautinė teisė, kad viena valstybė negali taip imti ir be niekur nieko užpulti kitą, kad Europoje konfliktai jau seniai nesprendžiami pasitelkus karinę jėgą. Juolab kad mes galbūt esame kiti po Ukrainos, žinant, kad Baltarusija jau de facto okupuota“, – teigė pašnekovas.
Taigi reaguoti yra visiškai natūralu, tačiau mūsų jausmus ir reakcijas, pasak psichiatro, galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priskirtinas skausmas ir neteisybės pojūtis, kurį patiriame.
„Aš galiu drąsiai pasakyti – mano, kaip psichiatro, nuomone, V.Putino psichinė sveikata šiuo metu yra sutrikusi. Nesakau, kad jis buvo psichinis ligonis visą gyvenimą, bet šiuo metu jo visi veiksmai, ne tik Ukrainos puolimas, bet ir įvairios baimės apraiškos, tie sėdėjimai per penkis metrus nuo pašnekovo rodo, kad šiuo metu jo būklė yra bloga.
Mes nuo V.Putino ir visos nusikaltėlių grupuotės ir skiriamės tuo, kad išgyvename dėl žmonių netekčių ir jų patiriamo skausmo. Su šiuo jausmu nereikia kovoti, bet reikėtų jį išreikšti pozityviai.
Neišreikštas jausmas visada mus graužia iš vidaus, o išreikštas jausmas sukuria pozityvią varomąją jėgą. Todėl, jausdami nuoskaudą, solidarumą, pyktį, stenkimės juos išlieti taip, kaip galime, pavyzdžiui, pasiūlydami paramą, kviesdami ir priimdami pabėgėlius iš Ukrainos, kurių tikrai bus ir mes galėsime dėl jų padaryti labai daug. Juk daugelis žmonių turbūt atvyks taip, kaip stovi – jie nieko su savimi neturės. Pyktis, kuris šiuo metu natūraliai mumyse gimsta, susijęs su bejėgiškumu. Žmogus, kuris kažką daro, dažniausiai nepyksta“, – svarstė M.Marcinkevičius.
Vietoj piktinimosi – reali veikla
Tiek pandemijos, tiek dabartinėje situacijoje, pasak psichiatro, tinka garsusis Rytų išminties teiginys: „Suteik man, Dieve, jėgų pakeisti tai, ką galiu pakeisti, ramybės nesijaudinti dėl to, ko negaliu pakeisti, ir išminties atskirti viena nuo kito.“
Taigi mokykimės keisti tai, ką galime keisti. Jeigu mes tik plūsime V.Putiną socialiniuose tinkluose, nuo to jam tikrai nebus blogiau. Jeigu kažką padarysime realaus (skirsime finansinę auką, siųsime labdarą, priimsime pabėgėlius), tai bus realus veiksmas ir reali pagalba.
Tačiau pasigirstantį kvietimą vykti savanoriauti į Ukrainą jis vertina atsargiai. Pasak jo, būtina labai įvertinti situaciją ir savo galimybes – ar iš tiesų sugebėsiu ten nuvykęs kuo nors padėti. Šiuo atveju greičiausiai pačioje Ukrainoje atsiras pakankamai žmonių, galinčių savanoriauti, todėl verta susitelkti į tai, kuo mes realiai galime padėti.
Mano, kaip psichiatro, nuomone, V.Putino psichinė sveikata šiuo metu yra sutrikusi.
Gąsdinimai – psichologinio karo dalis
Antroji mūsų jausmų grupė susijusi su baime ir nesaugumu, nes katastrofiniai įvykiai, kurie keičia mūsų aplinką saugumo prasme, iš tiesų turi didelį poveikį psichikai.
„Natūralu, kad atsiranda nerimas, nesaugumo jausmas, tačiau čia jau reikėtų pasikliauti sveiku protu ir ekspertų patikinimais, kad Lietuva, būdama NATO nare, bus ginama. Ir mes matome, kad į Lietuvą iš tiesų papildomai siunčiami kariai, karinė technika. Manau, kad fizine prasme bent jau šiuo momentu Lietuvai puolimas negresia ir bent šiame etape mes galime jaustis saugūs.
Jeigu V.Zelenskis, mano nuomone, visiškai pagrįstai pareiškė, kad jie palikti kovoti vieni, todėl mane, kaip žmogų, labai nuvylė Europos ir JAV reakcija, Lietuva ir kitos Baltijos šalys kol kas, ačiū Dievui, nepaliekamos vienos. Siunčiama reali karinė pagalba. Taigi panikai pagrindo nėra.
V.Putinas, net būdamas blogos psichinės būklės, supranta, kad prieš tokią jėgą net ir jis neatsilaikytų. Be to, jo mentalitetas yra banditiškas. Jis nėra riteris, kuris dėl idėjos galėtų kautis su sau lygiu ar stipresniu priešu. Banditai visada puola silpnesnius, o stipresnių už save bijo.
Žinoma, aš nesu pranašas ir negaliu pasakyti, kas bus ateityje. Juk jeigu kas nors prieš trejus metus būtų pasakęs, kad išgyvensime pasaulinę pandemiją ir karą Europoje, tokiam žmogui būtų pasakyta, kad jis nusišneka. Vis dėlto aš tikiu, kad tokie režimai – kalbu apie V.Putiną ir A.Lukašenką – negali ilgai išsilaikyti“, – linkęs manyti pašnekovas.
V.Putino gąsdinimai Europai, kad nesikištų,– yra psichologinio karo dalis.
Pasak jo, V.Putino gąsdinimai Europai, kad nesikištų,– yra psichologinio karo dalis. Kai gąsdinama labai neapibrėžtais dalykais, kaip tai daro V.Putinas, visi kiti pagalvoja apie tai, ko labiausiai bijo.
„Jei paduosi žmogui juodą dėžę ir pasakysi, kad tai didžiausia jo baimė, kiekvienas turės savo baimę. Vieni labiausiai bijo, kad bus branduolinis karas, nors, jeigu į Lietuvą būtų numesta atominė bomba, lygiai taip pat kentėtų Kaliningrado sritis ir Baltarusija.
Kiti bijo karo todėl, kad jų vaikai turės išeiti kariauti. Treti bijo, kad Rusija užsuks dujas Europai ir mes visi sušalsime. Beje, Europa iš tiesų to bijo, ne veltui kalbama apie tai, kad artėjantis šiltasis sezonas yra palankesnis išgyventi tokią situaciją, bet, jei dujos būtų užsuktos gruodį ar sausį, situacija tikrai būtų tragiška.
Bet kuriuo atveju šie gąsdinimai – psichologinis spaudimas, nukreiptas į žmonių baimes“, – aiškino M.Marcinkevičius.
Kaip elgtis su informacija
Ar reikėtų taip pat riboti informaciją apie karą Ukrainoje, kaip tai specialistai siūlė daryti per pandemiją?
„Kalbant apie informaciją, būtina remtis patikimais informacijos šaltiniais, nes gandų skleidimas, dezinformacija, kaip ir V.Putino pasisakymai, yra karo dalis.
Suprantama, kad nereikia žiūrėti rusiškų kanalų, nes objektyvios informacijos ten nebus. Taip pat siūlyčiau dozuoti ir ukrainietiškus šaltinius, nes juose bus labai daug kraupių vaizdų, kurių transliavimas taip pat turi savo funkciją ir tikslus.
Siūlau pasikliauti lietuviškais arba europiniais informacijos kanalais, nes jie, skirtingai nuo kariaujančių pusių, nėra suinteresuoti skleisti vienokią ar kitokią informaciją. O kariaujančios pusės visada iškelia savo laimėjimus ir sumažina savo praradimus“, – teigė psichiatras.
Jo manymu, šiuo metu natūralu, kad žmonės labai jautriai seka karo eigą, nes tai dar trečia karo diena ir informacija yra labai nauja. Todėl ir teikti konkrečias rekomendacijas šiuo klausimu dar sunku. Tikėtina, kad po savaitės karštligiškas karo naujienų sekimas atslūgs ir tuomet žmonės galės sąmoningai pasirinkti, kiek jie nori žinoti.
