– Papasakokite, kas vyksta, kai mes sapnuojame?
– Nors žmonės sapnuoja visą laiką, sapnai iki šiol lieka paslaptimi. Vertinami jie taip pat labai įvairiai – pradedant nuostata, kad tai yra dienos „šiukšlės“, baigiant jų mistifikacija ir sakralizacija. Tiesa, kaip visada, kažkur per vidurį.
Iš esmės kiekviena psichologijos mokykla kažkuo prisidėjo prie sapnų analizės, kadangi dirbti su sapnais tikrai produktyvu. Kaip sakė Sigmundas Freudas, sapnas yra karališkasis kelias į pasąmonę. Iš tiesų tai puikus būdas tyrinėti pasąmonę. Kaip rodo mūsų seminarai, net viena atskira sapno nuotrupa gali mums padėti patekti į giluminius pasąmonės klodus.
– Daugelis žmonių skundžiasi, kad neatsimena sapnų. Ką jiems patartumėte?
– Man sapnus atsiminti labai padėjo, kai pradėjau juos rašytis. Prie lovos pasidėdavau popieriaus lapą su pieštuku ir prieš užmigdamas sau pasakydavau, kad kai susapnuosiu, pasistengsiu įsiminti sapną.
Atsibudęs naktį, net nedegdamas šviesos, imdavau tą lapelį ir tamsoje keverzodavau keletą žodžių. Ryte, radęs tuos raktinius žodžius, geriau prisimindavau ir patį sapną. Kai pradėjau rašytis sapnus, jų pradėjo daugėti. Per naktį prisimindavau po du, tris sapnus.
Dar vienas iš būdų, kaip prisiminti sapną atsibudus: rekomenduojama atsigulti į tą pačią pozą, kurioje prabudai arba atsibudus iš pradžių tiesiog stengtis nepajudėti.
– Žmonės mėgsta prisiminti ir pasakoti savo sapnus, bet paprastai jų neanalizuoja. Kuo sapnų analizė gali būti naudinga?
– Pirmiausiai sapnai mums gali aiškiau parodyti mūsų problemas. Pavyzdžiui, grupėse net keletą kartų nagrinėjome tokį sapną. Sapnuotojas save mato kaip supermeną. Jis eina susitikti su mafijos vadu ir jį suimti. Įeina į jų būstinę, o tas mafijos vadas – Putinas. Ir jis toks linksmas – juokauja, juokiasi, šokinėja, maivosi.
Pirmiausiai sapnai mums gali aiškiau parodyti mūsų problemas.
Supermeną tai labai erzina, ir jis pradeda Putiną talžyti kumščiu per galvą. O tas vis tiek juokiasi, linksminasi net sučiuptas. Galiausiai išslysta iš rankų, pabėga į stiklinį pastatą ir per stiklą matosi, kaip jis laksto laiptais ir toliau visaip išdykauja, juokiasi. O „geležinis kumštis“ stebi tai įsiutęs.
Kai sapnas buvo interpretuotas grupėje (grupėje su sapnais dirbti apskritai labai produktyvu, nes išgirsti įvairių nuomonių ir gali pamatyti sapną iš įvairių pusių, ko pats vienas ne visada sugebėsi padaryti), viena iš nuomonių buvo, kad čia yra signalas apie tai, kad tu nepripažįsti savo vidinio juokdario, stengiesi būti pernelyg rimtas ir solidus. Jis šokinėja tavo viduje, džiūgauja, o tu jį slopini.
Iš tiesų sapnas niekada nėra vienaprasmis. Jį galima nagrinėti sluoksnis po sluoksnio. Pavyzdžiui, mes neretai sapnuojam savo pažįstamus žmones. Vienas sluoksnis yra apie mano santykius su šiuo žmogumi. Einant gilyn, galima į šį žmogų žiūrėti kaip į simbolinę figūrą. Pasak vienos teorijos, personažai, kuriuos matome sapne, yra tam tikros gilesnės idėjos nešėjai.
Sakoma, kad kiekvienas šis personažas gali būti mūsų dalys, kurių mes galbūt nepriimame, atmetame, išstumiame. Kita vertus, gali ir nebūti neigiamo konteksto. Tiesiog susapnuotas žmogus yra simbolinis tam tikros informacijos nešėjas ir jį galima prakalbinti, pamėginti paklausti, ko jis atėjo į sapną. Tie personažai netgi gali būti ne žmonės, o medžiai, akmenys ir pan. Tiesiog žmogus jaučia, kurie personažai yra svarbūs sapne. Dažniausiai atsakymai tikrai ateina. Yra ir tam tikros technikos, kurios padeda.
Visada lieka atviras klausimas, ar sapnas tikrai išpranašavo, ar jis mane nuteikė, kad aš viską padaryčiau taip, kad tai įvyktų.
Sapno analizė gali padėti pasiekti ir labai konkretaus, tiesioginio rezultato – pavyzdžiui, išsprendžiama kokia nors problema, priimtas sprendimas pasielgti vienaip ar kitaip. Tačiau ne mažiau svarbus pats buvimo sapne procesas. Kartais netgi nereikia jo nagrinėti, o tiesiog jame pabūti, išgyventi jį.
– Dabar kalbėjome apie intelektualinę sapno analizę. O kiek svarbios sapne emocijos?
– Iš tiesų, sapną galima nagrinėti kognityviniu, intelektiniu lygiu, ieškoti simbolinių prasmių, mąstyti apie tai, bet labai svarbios ir emocijos. Jos niekada neapgauna. Pavyzdžiui, sapno turinys gali būti visiškai ramus, tarsi nieko ypatinga, o emocijos tiesiog verda.
Sekdami paskui savo emocijas, galime atrasti, kada jas patyrėme ne sapno realybėje, ir mėginti ieškoti sąsajų. Sapną būtina susieiti su realybe, kitaip darbas su sapnais būtų nepilnas. Kai mes atrandame šiuos ryšius, sapnas tam tikra prasme realizuojasi gyvenime: žmogui gimsta naujas suvokimas, jis gali padaryti naujus pasirinkimus.
Kalbant apie sapną, reikėtų sakyti, kad tai specifinis buvimo pasaulyje būdas, specifinis pasaulio suvokimo būdas. Kai mes sapnuojame, būname visiškai pasinėrę į sapno pasaulį, bet jis sudarytas kitaip, pagal kitokius logikos dėsnius. Jame viskas įmanoma. Priežastiniai ryšiai nėra tokie absoliutūs kaip realybėje.
Kita vertus, ir į realybę galime pažvelgti sapno akimis. Mano įsitikinimu, sapno erdvė, t. y. specifinis realybės suvokimas, mumyse egzistuoja visada, tik dienos metu jis būna užtušuotas mūsų rūpesčių, reikalų, minčių, veiklos ir tik kartais gali pratrūkti svajone, kokia nors asociacija.
Taip pat sapnas gali pasireikšti kūne. Kartais pratęsiant sapno judesius dienos metu, jis mus kažkur nuveda, suteikia tam tikrus išgyvenimus, kurie padeda priimti sprendimus. Pavyzdžiui, vienoje grupėje žmogus skundėsi, kad sapnas „spaudžia“ sprandą, toje vietoje susikaupė įtampa. Pamasažavus tą vietą pasipylė galingas minčių, asociacijų, jausmų srautas.
– Kai kurie simboliai mums turi labai aiškias nusistovėjusias prasmes. Ar sapne jie reiškia tą patį?
– Tikslingiausia manyti, kad tai, kas vyksta sapne – įvykiai, pasirodantys žmonės, yra manęs atspindžiai. Tai yra mano dalys. Pavyzdžiui, jeigu mano sapne vyksta karas, turėčiau galvoti, su kuo kariauju savyje.
Kai dirbame su sapnais, visada leidžiu pasakoti pačiam žmogui, nes jis pats geriausiai žino, ką reiškia jo sapnas.
O dėl simbolikos – be abejo, yra tam tikri giluminiai, universalūs simboliai, būdingi visiems žmonėms. Carlas Gustavas Jungas juos pavadino archetipiniais. Tačiau sapne labai daug simbolikos, kuri būdinga konkrečiai mūsų situacijai.
Todėl kai mes dirbame su sapnais, visada leidžiu pasakoti pačiam žmogui, nes jis pats geriausiai žino, ką reiškia jo sapnas. Galima jam tik padėti tai suprasti. Tas pats dalykas, nuspalvintas skirtingomis emocijomis, gali turėti visai kitą prasmę.
– Ar iš tiesų būna pranašiškų sapnų, kurie išsipildo?
– Kai aš vedu grupes, perspėju žmones, kad dviejų temų nebus – sąmoningo sapnavimo ir pranašiškų sapnų. Pranašiški sapnai nėra serijinė gamyba. Jie egzistuoja, bet labai reti. Ir visada lieka atviras klausimas, ar sapnas tikrai išpranašavo, ar jis mane nuteikė, kad aš viską padaryčiau taip, kad tai įvyktų.
Taigi šiuo aspektu sapnus reikia vertinti atsargiai. Pavyzdžiui, susapnavome, kad mama pasirodė tam tikru pavidalu, ir susirūpinome, ar tik ji nesusirgs, nenumirs. Bet negalima atmesti prielaidos, kad mes jau matėme, kad kažkas su ja negerai, tik neįsisąmoninome.
– O ar bandėte sąmoningą sapnavimą?
– Bandžiau, bet gal man motyvacijos neužteko išvystyti iki galo. Tačiau tai visai realus dalykas, tik reikia užsispyrimo. Yra ir psichologinės technikos, ir elektroninės technikos, kurios padeda.
Kai žmogus sapnuoja, tai vadinama greitų akių judesių faze, kurią prietaisai gali užfiksuoti. Taigi sukurtas prietaisas, kuris fiksuoja šią fazę, o tuomet išleidžia nestiprų garsinį signalą. Žmogus neprabunda iki galo, bet jau ir kažką suvokia. Tai tarsi būsena tarp sapno ir realybės.
Kai kadaise pasirodė C.Kastanedos knygos, kuriose rašoma, kad norint sapnuoti sąmoningai, reikia sapne pamatyti savo rankas, daug kas bandė šią techniką. Iš esmės technikų, padedančių sąmoningam sapnavimui, yra labai daug, ir šie sapnai jau nagrinėjami mokslininkų.
Vienas kursų dalyvis sapne metė rūkyti. Ir prabudęs neberūkė.
Žmogui, viena vertus, jie padeda sąmoningiau atskleisti tam tikras savo gyvenimo puses, giliau pažinti save, kita vertus, šiuos sapnus galima pritaikyti labai praktiškai. Vienas kursų dalyvis pasakojo, kad jam pavyko pamatyti tas savo rankas, o tuomet sapne jis metė rūkyti. Ir prabudęs neberūkė.
Kita vertus, dirbti su vaizdiniais galima ir nemiegant. Atsipalaidavę mes atsiduriame savotiškoje transo būsenoje ir tuomet galime sąmoningai ką nors įsivaizduoti. Tai jokia mistika – ši metodika jau seniai žinoma tarp sportininkų: sportininkas dalį treniruotės gali atlikti tokios būsenos, ir po to rezultatai, jau sportuojant realiai, tikrai būna geresni. Tai vadinama „dienos sapnais“, kurie labai panašūs į sąmoningą sapnavimą.
Vaizduotė ir sapnas – tarsi giminės. Netgi egzistuoja tokios technikos, kaip sapno pratęsimas, t. y. vaizduotėje jis tarsi tęsiamas toliau. Pavyzdžiui, sapnuojate košmarą ir iš baimės prabundate. Kad suprastumėte, kad vyksta, galite šį sapną pratęsti, įsivaizduoti, kas vyksta toliau. Mokantis dirbti su baime, reikia pasisukti į ją veidu. Tuomet ji nustoja būti tokia visa apimanti. Baimę taip pat reikia prakalbinti, kad suprastume, ko ji nori iš mūsų.
Aišku, didelių stebuklų nereikia tikėtis: pasaulio sapnuodami tikrai nepakeisime, bet savyje kažką nuveikti galime.
– Taigi nuo ko siūlytumėte pradėti žmonėms, kurie nori susipažinti su savo sapnų pasauliu?
– Labai naudingas ir daug ką atskleidžia jau vien sapnų užsirašinėjimo procesas. Vėliau sapnus galima sugrupuoti, pamatyti tam tikras tendencijas. Dažnai naudinga nagrinėti ne po vieną sapną, o jų grupes. Tai padeda geriau suprasti kurią nors savo sritį.
Kaip jau minėjau, galima pamėginti prakalbinti sapno personažus, paklausti, kokią žinią mums atnešė? Tik reikia suprasti, kad kalbamės ne su tuo personažu, ne su vaizdiniu, o su savimi. Galima pasistatyti priešais kėdę ir įsivaizduoti, kad jis ten sėdi. Paklauskite, ko jis atėjo. Tuomet atsisėskite į tą kėdę, susitapatinkite su personažu, ir atsakykite į šį klausimą. Tokie nerimti žaidimai būna labai veiksmingi.
Pasaulio sapnuodami tikrai nepakeisime, bet savyje kažką nuveikti galime.
Taip pat galima išskirti kokį nors svarbų personažą ir pamąstyti, kokią prasmę jis turi, jeigu tai būtų simbolis, paleisti asociacijas, kurios kyla. Vien tai padeda daug ką suprasti. Ne veltui sakoma: jeigu susapnavai, bet sapno neišnagrinėjai, tai tas pats, kaip gavai laišką, bet jo neatplėšei. Nagrinėdami sapną, mes visgi kažką išsprendžiame, kažką atleidžiame. Tik naudingiau tai daryti ne vienam, bent jau dviese, nes kitas iš šalies pastebės kitų sapno aspektų.
Kai kurie žmonės būna labai kūniški ir sapną gerai jaučia kūne. Galima tada stebėti, ką jis kūne daro, ko prašo – kokio veiksmo, kokio judesio. Ir tai kažką išlaisvina.
– Kalbant konkrečiai – kokias problemas žmonės išsprendžia nagrinėdami sapnus?
– Pavyzdžiui, mergina susapnavo savo motiną. Kai ji pasakojo sapną grupėje, jo aiškinimasis išsiliejo į jos santykių su motina nagrinėjimą – su dideliais jausmais, ašaromis ir vidiniu susitaikymu. Taigi įvyko puiki psichoterapija.
Būna ir pragmatiškų rezultatų, kuriuos sapnui galima tarsi „užsakyti“. Pavyzdžiui, turite problemą, kurią norite išspręsti. Prieš užmiegant reikia labai gerai į ją susikoncentruoti, gerai išvarginti smegenis. Tada yra šansų, kad sapne ateis sprendimas.
Ne vienas mokslininkas sapne yra padaręs savo atradimus. Visi žinome, kad Mendelejevas susapnavo periodinę cheminių elementų lentelę. O štai chemikas Friedrichas Augustas Kekule sapne atrado „benzolo žiedą“, t. y. kaip išsidėlioja benzono atomai. Jis kankinosi, kol galiausiai vieną naktį susapnavo cirką, kuriame šešios beždžionės buvo susikabinusios letenomis ir uodegomis.
Tiek sapnai, tiek vaizdiniai gali padėti pasirinkti profesiją, darbo kryptį ir daug kitų dalykų, tik, aišku, su jais reikia dirbti.
