Tačiau, pasak psichologo dr. Vytauto Jurkuvėno, obsesinės mintys taip pat yra tiesiog įprastas mūsų psichikos reiškinys. Tad kaip atskirti, kada jau yra peržengiama riba?
– Kaip pasireiškia įkyrios mintys? Apie ką jos dažniausiai būna?
– Įkyrios mintys gali būti siejamos su įvairiais psichikos sutrikimais, bet taip pat tai yra tiesiog įprastas mūsų psichikos reiškinys, kai apie kažką neracionaliai galvojame.
Kada įkyrios mintys pradeda nuolatos kartotis, kelti nerimą ar kitus nemalonius jausmus, jas vadiname obsesinėmis mintimis. Jos gali būti įvairaus – seksualinio, agresyvaus, prislegiančio, gąsdinančio ir kito turinio.
Dažniausiai obsesinės mintys būna apie dalykus, kurie kaip ir nepriimtini visuomenėje arba apie kuriuos galbūt būtų gėdinga pasakoti. Pavyzdžiui, žmogų gali kankinti mintys, susijusios su agresija prieš artimą žmogų, nors jis pats visai to nenori daryti.
Taip pat obsesinės mintys gali būti tiesiog apie tai, kad žmogus kažko nepadarė ar kažką jam reikia padaryti, arba kad tuoj kažkas jam ar jo artimam nutiks.
– O kaip atskirti, kada mintys jau tapo obsesinėmis?
– Tai nustatyti ir įvertinti gana sudėtinga. Kita vertus, tyrimai rodo, kad praktiškai nėra žmonių, kuriems karts nuo karto nepasireikštų obsesinės, įkyrios mintys.
Galbūt skirtumas tas, kad įprastai mes sugebame nekreipti dėmesio į įkyrias mintis, arba tai yra tiesiog tokia įkyrybė, kuri galbūt sukelia nemalonių jausmų, bet po kurio laiko praeina ir netrukdo gyventi.
Kai kurios patirtys, net ir suaugus, gali būti psichologiškai labai sunkios.
Tačiau jei tos mintys pradeda kažkaip reikšmingai trikdyti žmogaus kasdienybę, darbinę veiklą ar santykius su kitais žmonės – akivaizdu, kad tai yra problema. Tada galbūt verta pagalvoti, kaip galima sau padėti.
– Dėl kokių priežasčių žmogų gali pradėti kankinti obsesinės mintys?
– Visos mūsų mintys priklauso nuo genetinio paveldimumo, ankstyvosios raidos ir apskritai gyvenimo patirčių.
Išties vieni žmonės yra labiau nei kiti linkę į obsesines mintis, ir tai gali būti susiję su tuo, kad mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir savybes iš savo tėvų, taip pat ir vaikystėje augame skirtingose aplinkose, kurios gali daugiau ar mažiau mums padėti kontroliuoti savo nerimą, kuris glaudžiai susijęs su obsesijomis, ir jame išbūti. Be to, kai kurios patirtys, net ir suaugus, gali būti psichologiškai labai sunkios ir sukelti psichologinių problemų.
Kita vertus, sakyčiau, kad kiekvienam žmogui priežastys, dėl kurių pasireiškia obsesinės mintys, yra skirtingos. Netgi tokios pačios ar panašios mintys žmonėms gali kilti dėl visiškai skirtingų priežasčių. Ir čia jau reikia individualios analizės, kad išsiaiškintume, kodėl aplanko obsesinės mintys ir kodėl jos yra tam tikro turinio.
– Kaip obsesinės mintys gali paveikti žmogaus sveikatą, kasdienybę?
– Jei žmogų nuolatos kankina kokios nors nepriimtinos mintys, gyvenimas tokiam žmogui gali tapti labai diskomfortišku ir pilnu įtampos. Kai kuriems žmonėms dėl obsesinių minčių kasdienybė gali tapti nepakenčiama.
Tačiau obsesinės mintys yra vienas dalykas. Neretai (bet ne visada) kartu su obsesinėmis mintimis pasireiškia ir kompulsyvus elgesys. Pavyzdžiui, žmogus gali jaustis, kad jį puola bakterijos, ir nuolatos plauti rankas, kad neužsikrėstų; arba jis gali vis galvoti, kad pas jį įsilauš į namus, ir nuolatos tikrinti, ar durys užrakintos.
Aišku, jei žmogui netrukdo, gali jis rankas plautis nors ir dešimt kartų per dieną, ir viskas su tuo gerai. Bet tai gali tapti problema, jei, sakykime, žmogus susitikimų metu nebegali susikaupti, nes pajaučia poreikį būtinai išeiti ir nusiplauti rankas, ir tokios situacijos pradeda nuolatos kartotis.
– Kokie būdai su tuo kovojant yra neveiksmingi ar žalingi?
– Išties kartais žmonės, patirdami obsesines mintis ar kompulsijas, bando save „gydyti“ specialistų nerekomenduojamais būdais.
Dažnai tai būna alkoholis, kuriuo apskritai įprasta slopinti savo psichologines problemas. Tačiau alkoholio vartojimas tam, kad sumažintume įtampą, stresą ar panašiai, gali tapti papildoma problema. Apskritai, bandant psichoaktyviosiomis medžiagomis spręsti problemą, prisidaroma jų daug daugiau.
Kitas dažnas atvejis, kad žmogus, patirdamas psichologinių problemų, pradeda atsitraukti nuo žmonių, visuomenės ir taip save izoliuoja. Vėlgi, negaunant paramos iš aplinkinių, patiriamos problemos gali tik gilėti, jų gali daugėti.
– Ką daryti, jei apima obsesinės mintys, kompulsijos? Kaip to atsikratyti?
– Jeigu problema didelė, visada geriausia nebijoti prašyti pagalbos – ar specialistų, ar aplinkinių. Man atrodo, kad šiais laikais tikrai nėra sudėtinga susirasti psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą; labai padeda ir artimųjų parama, pokalbiai su draugais, šeimos nariais.
Kalbant bendrai, obsesinių minčių, kompulsijų problemos dažniausiai pradedamos spręsti nuo to, kad žmogus pirmiausia turi suprasti ir susigaudyti, kad kai aplanko obsesinės mintys (pvz., noras padaryti kažką agresyvaus, nepadoraus), nereikia su jomis susitapatinti. Kad tai yra tiesiog mintys, o ne elgesys, ir tai, kad aš kažką pagalvoju, nėra kažkas blogo.
Tuomet svarbu sau leisti panagrinėti: apie ką čia gali būti tos mintys? Iš kur jos ateina? Kodėl jos kyla?
Aišku, kartais gali būti sunku pradėti tyrinėti ir analizuoti save, nes obsesinės mintys ir kompulsijos gali neleisti atsipalaiduoti, nurimti. Esant tokioje padėtyje, reikėtų kreiptis į specialistus, nes neretai žmogui jau būna sunku racionaliai galvoti.
