Vis tik, pašnekovės tikinimu, reikėtų paisyti vidinio kompaso ir pasverti: ar daugiau duos buvimas su šeima per šventes, ar vis tik patirsiu daugiau savižalos, teks perlipti ir per savo poreikius, ir per savo laiką, reikės būti su žmonėmis, su kuriais jaučiu didelį stresą, sugrįžus namo.
Natūralu, kad bandymas pakeisti įprastą tvarką namuose, o juolab, jei tai metų metais besitęsiančios tradicijos, sulauks pasipriešinimo.
Bet jei savo šeimoje jaučiuosi atstumtas kaip žmogus, gal verčiau saugoti savo poreikius?
Sudėtinga, kai nepriima artimiausi žmonės mūsų savasties dėl lyties tapatybės, negalėdamas būti tikruoju savimi žmogus jaučia įtampą, o tai eikvoja jo energiją ir pasibaigia giliu vienišumo jausmu.
Bet, kaip sako psichologė, didysis sunkumas yra net ne nusibrėžti savo ribas, o paskui nešti atsakomybę, kuomet šeima pradės tam priešintis.
Tačiau yra būdas mandagiai pasakyti, jog apgailestaujate, kad šeima jums nepritaria, bet keisti savo sprendimo nežadate.
Žiemos švenčių metu psichologinė žmonių gerovė nukrinta ir daugelis patiria daug daugiau streso.
Jūs taip pat esate nusipelnęs švenčių, kurios tenkintų ir jūsų poreikius. Kas kita, jei esate mylimi, laukiami ir šeima jus girdi. Priešingu atveju namiškių reakcijas tenka praleisti pro ausis.
„Žiemos šventės savy talpina šilumos ir šeimos sutelkimo įvaizdį: susėsime visi kartu prie stalo ir turėsime labai artimą laiką, bet tas laikas savy turi labai daug streso.
Dėl išlaidų, tenkančių ir dovanoms, ir maisto ruošimui, prisiminkime dar įkarštį, todėl tas atsisėdimas prie stalo dažnam išsunkia paskutines jėgas. Tai ir puiki terpė konfliktams, nes esi išvargęs, kiti įsitempę, sudirgę... Įsivaizdavome tą laiką visai ne taip, būtent tai ir sukuria konfliktą.
Prie stalo susėdame su žmonėmis, su kuriais gal ne visada turime artimą ryšį“, – dažnai kylančių nepasitenkinimų priežastis išgrynino pašnekovė.
Kalėdos dažnam, M.Motiejūnės tikinimu, nebūtinai yra šilumos ir artumo laikas. Tyrimai rodo, kad tai ypatingai žmonėms stresą keliantis laikas. Žiemos švenčių metu psichologinė žmonių gerovė nukrinta ir daugelis patiria daug daugiau streso. Kodėl taip nutinka? Ji išskiria keletą priežasčių:
Darbe reikia pabaigti paskutinius metų galus (nepabaigiamus darbus).
Rasti tinkamas dovanas tiems, su kuriais neturi artimo ryšio.
Finansiškai nebankrutuoti iki mėnesio galo.
O dar sėdėti per šventes bent keletą valandų prie stalo su žmonėmis, su kuriais įprastai norėtum tik susimojuoti.
Daug prie šventinių nusivylimų ir stresų prisideda išankstinių lūkesčių susikūrimas, tačiau, jei nesitikėsite tokio jaukaus ir artimo ryšio, kokį įprastai matome per televiziją, gal lūkesčiai negrius?
Šventės, kaip ir kasdienės mūsų dienos, netobulos.
Pagalvokite, o gal likti vienam per šventes ir skaudžiau, ir nejaukiau, nei derintis su šalia esančiais?
Kas kita, jei esate tikintis ir jūsų iš pusiausvyros taip lengvai neišvesi. Net ir moksliniai tyrimai rodo, kad tokie žmonės geba patirti mažiau streso.
Pati M.Motiejūnė sakė esanti dėkinga savo šeimai už tai, kad nėra poreikio lakstyti po parduotuves ir išlaidauti. Jos šeimoje dovanėlėmis nesikeičiama, vietoje to, visi įsitraukia į šventinių patiekalų gaminimus. Jau vien tai nuima daug nereikalingos įtampos.
Taip pat pašnekovei ir jos šeimynykščiams patinka tai, kad netenka išsėdėti prie stalo kelias valandas be atsitraukimo, kai vieni sėdi, kiti gamina ar išeina pasivaikščioti, tai irgi labai svarbu.
Anot pašnekovės, labai svarbu gebėti priimti švenčių tikrovę. Tai nėra metas, kada įmanoma išvengti nesutarimų, nes šis laikotarpis savyje talpina stresą ir įtampą, bet taip pat ir suburia, sutelkia.
Kam per sunku tomis dienomis su artimaisiais ar vienam pačiam su savimi, dar yra savanorystė ar bendros šventės mieste, kartais likti su vienatve ne išeitis.
Bet jei reikėtų simbolio žiemos švenčių įprasminimui, puikiausiai tiktų kreiva Kalėdų eglė, ji ir būtų apie tai, kad šventės, kaip ir kasdienės mūsų dienos, netobulos.
Daugiau pasvarstymų šia tema galima išgirsti video.
