Kaip teigia geštalto psichoterapijos konsultantė Rasa Andrikienė, savo gyvenimo permąstymo, prioritetų perstumdymo krizė gali užklupti nebūtinai keturiasdešimties, tačiau tai laikas (su tam tikra metų paklaida), kai tai nutinka dažniausiai.
„Dažniausiai tokio amžiaus gana tvirtai stovime ant kojų, vaikai paauginti, turto užgyventa, atrodo, kad viskas stoja į vėžes. Trumpai tariant, tai, ko siekėme būdami dvidešimtmečiai, jau yra pasiekta, tačiau laimės kažkodėl nejaučiama. Visi esame matę tuos stereotipinius vaizdelius filmuose, kai brandūs vyrai įsigyja sportinę mašiną, o moterys demonstruoja savo seksualumą ir keliauja pas plastikos chirurgą – taip nutinka ir gyvenime. Suvokiame ir tai, kad mūsų kūno galimybės ribotos, sveikata nebe ta, ir tai labai išgąsdina. Ypač – vyrus. Norima nebūtinai gaudyti jaunystę, bet ir turėti, jausti savo vertę – tiksliau, išlaikyti tai, ką turėjome anksčiau.
Tokie jausmai užklumpa nebūtinai tik stuktelėjus 40-mečiui – daug kas priklauso nuo to, kokiame gyvenimo etape yra žmogus. Iš esmės, visi tie pirkiniai, bandymai išlikti jauniems gali būti ir nesugebėjimas susitaikyti su bėgančiais metais, tuo, kad mūsų kūnas sensta, bandymas užkamšyti vidinę tuštumą“, – kalba R.Andrikienė.
