Kai pats susiduri, supranti
IT srities atstovas ir interneto projektų kūrėjas Deividas radinių portalo idėją mintyse nešiojosi jau kurį laiką, iš pradžių mėgino ją vystyti vienas, tačiau, laimei, surado pastiprinimą: „Iš pradžių radinių portalą kūriau savarankiškai, laisvu nuo darbo laiku bei savaitgaliais. Tai buvo tarsi papildomas užsiėmimas, kūrybinių idėjų realizavimas.
Taip po truputį bandžiau įgyvendinti ką buvau sugalvojęs. Žinojau, kad tai turėtų būti patogus, aiškus, funkcionalus, vizualiai patrauklus interneto portalas – radinių paieškos platforma“, – pasakojo 26-erių klaipėdietis.
Deividas prisiminė, su kokiais iššūkiais pats susidūrė ieškodamas savo pamestų vertingų daiktų, todėl žinojo, ką nori pasiūlyti visuomenei, kad šiai rasti prarastus daiktus būtų paprasčiau.
„Kadangi pats porą kartu su daiktų praradimo problema buvau susidūręs, kai buvau praradęs vertingą apyrankę bei vardinius akinius, ir negavau pagalbos nei socialiniuose tinkluose, nei tam tikrose grupėse, situacijos lyg pasufleravo, kad reikia sukurti įrankį-pagalbininką“, – pasakojo Deividas.
Vėliau, kaip tikina klaipėdietis, prie idėjos įgyvendinimo prisijungė ir projekto bendraįkūrėja Oksana, gimusi Ukrainoje, bet jau ilgą laiką gyvenanti Lietuvoje: „Po truputį bandome pritraukti naujus komandos narius, entuziastus, prisidedančius prie geranoriškos misijos – padėti miestų gyventojams atrasti ir susigrąžinti savo daiktus ar rasti jų savininkus.“
Populiariausi Kaune ir Klaipėdoje
Radinių portalo įgyvendinimo darbai prasidėjo praėjusiais metais, visas idėjos realizavimo procesas užtruko apie 4 mėnesius, bet, pasak radinių portalo įkūrėjo, darbas vyko ne kiekvieną dieną, o laisvomis dienomis.
„Radiniai.lt paleistas į gyvenimą šių metų sausio gale. Po truputį portalas įgauna pagreitį, atsiranda naujų vartotojų ir radinių. Iš tikrųjų, pamesti ką nors yra nesunku, o rasti – gerokai sunkiau. Šiai dienai apytiksliai yra įkelta 30 radinių, tačiau pateikti, kiek įvyko radybų, kol kas dar per anksti“, – apie ką tik startavusio portalo pradžią kalbėjo Deividas.
Paklaustas, ką, pagal pirmąsias tendencijas, žmonės dažniausiai pamena, Deividas tikina, kad pinigines, raktus ir ausines.
Deividas atviravo, kad norėtų, jog ateityje prie portalo prisijungtų ir viešosios įstaigos bei organizacijos. Kiekviena įstaiga ar organizacija galėtų užregistruoti savo paskyrą ir skelbti apie rastus daiktus – nemokamai. Pasak jo, dažnai žmonės daiktus pamena tam tikrose įstaigose, nes juose kažką veikia, vėliau gal skuba išlėkti ar pan., o organizacijų įsijungimas greičiausiai padidintų radybų statistiką. Tai, pasak klaipėdiečio, padėtų greičiau rasti daiktų savininkus, kadangi visi skelbimai bus patalpinti vienoje vietoje.
Deividas tikisi, kad lietuviai jau pakankamai subrendę kaip visuomenė, kad rastus daiktus ne dėtųsi į kišenes, o sąžiningai imtųsi ieškoti šeimininko.
„Aš tikiuosi, kad kiekvienas žmogus, radęs vertingą tam tikro žmogaus daiktą, ne dės į savo kišenę, o praneš apie tai ir bandys rasti daikto savininką per radinių portalą, galiausiai gal praneš apie tai tam tikroms institucijoms ar policijai“, – vylėsi radinių portalas įkūrėjas ir pridūrė, kad šiuo metu jo portale daugiausiai ieškančiųjų iš Kauno ir Klaipėdos.
Padėka
Deividas tikina, kad galbūt randančius daiktus ieškoti savininko kartais galėtų paskatinti ir padėka – kartais žodinė, o kartais – ir kita forma. Štai kai kurie skelbimai, anot portalo bendraįkūrėjo, turi ir paskelbtus atlygius už radimą. Vieno skelbimo autorius pasiruošęs atsidėkoti net 50 eurų.
„Įdomu tai, kad pagal LR civilinį kodeksą (4.64 str.) – asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidų daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą.
Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiam daiktą asmeniui 5 procentų rastojo daikto vertės dydžio užmokestį, jeigu daiktą pametęs asmuo nebuvo viešai pažadėjęs didesnės sumos arba jeigu nesusitarė su radusiuoju asmeniu dėl didesnio atlyginimo“, – reglamentą citavo vyras.
Deividas tikina, kad šiandien radinių portalas dar tik pradėjo veiklą, be abejo, yra vietų kur galima būtų patobulinti sistemą, įvedinėti naują funkcionalumą, naujus paieškos parametrus, pritaikyti naujausiais technologijas – bet visa tai dar prieš akis.
Tiesa, klaipėdietis pridūrė, kad šiuo metu radinių portalas gyvuoja ne tik Lietuvoje, analoginė jo versija paleista ir Latvijoje, taigi pamestus daiktus greičiau galės rasti ir „broliukai“, o svetainės bendraįkūrėjai tikisi, kad tai – ne vieninteliai plėtros žingsniai.
