Lietuvos Raudonasis Kryžius – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus ateinančius metus globos portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“. Apie pergales, kurios skinamos kasdien žengiant po mažą žingsnelį, kalbamės organizacijos atstove Živile Jankauskaite.
– Kaip gimė Raudonasis Kryžius?
– Organizacija įkurta 1863 metais Ženevoje šveicarų verslininko Henry Dunanto iniciatyva. 1859 m. birželį Henry Dunantas, keliaudamas susitikti su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu III, netoli Italijos miesto Solferino atsitiktinai tapo jungtinių Pjemonto-Sardinijos bei Prancūzijos pajėgų mūšio prieš Austriją liudininku. Po kautynių liko tūkstančiai likimo valiai paliktų sužeistų karių. Kariuomenės medicinos tarnybos pakriko ir nebepajėgė susidoroti su darbu. Pavertęs Kostiljonės kaimelio bažnyčia laikina ligonine, Dunantas ėmėsi organizuoti pagalbą tiesiog mūšio vietoje, naudodamasis tuo, kas po ranka pakliuvo.
Grįžęs į Ženevą, H.Dunantas neįstengė pamiršti to, ką matė ir nusprendė apie tai papasakoti pasauliui. Prisiminimus jis įamžino knygoje „Prisiminimai apie Solferiną“, kurią 1862 m. išleido savo lėšomis ir išplatino visoje Europoje, išsiuntinėjo ją to meto Europos monarchams, politiniams veikėjams, karininkams, filantropams ir bičiuliams. Daugeliui žiauri karo realybė buvo nepažįstama ir jos aprašymas pribloškė. Po metų Dunantas įsteigė Tarptautinį pagalbos komitetą sužeistiesiems gelbėti, kuris nuo 1876 m. vadinasi Raudonasis Kryžius.
Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimo federacija buvo įkurta 1919 m. ir šiuo metu koordinuoja 192 judėjimo narių veiklą. Federacija atstovauja judėjimui tarptautiniu lygmeniu.
Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas yra gavęs net tris Nobelio taikos premijas – 1917, 1944 ir 1963 metais.
Judėjimas turi daugiausia savanorių pasaulyje (daugiau kaip 14 milijonų) ir padeda milijonams krizės paliestų žmonių kiekvieną dieną.
– Kaip Raudonojo Kryžiaus judėjimas prasidėjo Lietuvoje?
– Lietuvos Raudonasis Kryžius įkurtas 1919 m. sausio 12 d. daktaro Roko Šliūpo ir kitų medikų pastangomis. Rokas Šliūpas buvo gydytojas, visuomenės veikėjas, humanistas.
Tuo metu, po Pirmojo pasaulinio karo, Bendriją sudarė 144 nariai, Rokas Šliūpas vadovavo Bendrijai. Jos veikloje aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos politikų, gydytojų. Raudonasis Kryžius steigė pirmąsias gailestingųjų (medicinos) seserų mokyklas, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje rengė medicinos seseris ir akušeres. Šioje ligoninėje prasidėjo pirmieji Lietuvos gydytojų mokymai.
1930 m. savo lėšomis Raudonasis Kryžius pastatė vieną ligoninę Kaune, kitą – Panevėžyje. Jose buvo gydomi sužiestieji kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Po karo visas Raudonojo Kryžiaus turtas, įskaitant pastatus ir žemės sklypus, buvo nacionalizuotas ir iki šiol nėra grąžintas. 1990 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius vėl tapo nepriklausoma organizacija.
Šiuo metu Lietuvos Raudonasis Kryžius veikia 13-oje Lietuvos miestų. Svarbiausios mūsų veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams, pasirengimas ekstremalioms situacijoms.
– Pandemija paveikė visų pagalbos organizacijų veiklą. Kokie jums buvo šie metai?
– Plintant COVID-19 virusui, senjorai atsidūrė didžiausios rizikos grupėje. Vyresnių nei 70 metų žmonių kategorijoje mirštamumas nuo COVID-19 siekia 17 proc., taigi jiems pirmiesiems buvo nerekomenduojama palikti namų.
Mūsų šalyje gyvena apie pusę milijono vyresnio amžiaus žmonių, ne visi seneliai turėjo į ką kreiptis, vieniši senjorai nerimavo dėl saugumo, galimybių susisiekti su gydytojais, įvairiomis institucijomis. Kilo sunkumų atsirinkti informaciją, įsigyti vaistų, maisto ar buities reikmenų.
Reagavome iš karto, situacijai pritaikėme nuolat veikiančią „Šiltų apsilankymų programą“, kurios metu savanoriai reguliariai lanko vienišus senelius, ir pasiūlėme sisteminę Raudonojo Kryžiaus savanorių pagalbą. Atsižvelgdami į senelių poreikius, savanoriai reguliariai, kelis kartus per savaitę kalbėjosi telefonu, nuramindavo, pakomentuodavo naujausias žinias, primindavo svarbiausias apsaugos ir higienos rekomendacijas, nukreipdavo į reikiamas institucijas, padėdavo susisiekti su gydytojais. Saugiai iki namų pristatydavo vaistus, maisto produktus ar išspręsdavo, atrodo, mažas problemas – išvesdavo šunį į lauką.
Iki namų pristatydavo vaistus, maisto produktus ar išspręsdavo, atrodo, mažas problemas – išvesdavo šunį į lauką.
Pagalbos pobūdis keitėsi priklausomai nuo besikeičiančios konkretaus žmogaus situacijos. Buvome lankstūs ir padėjome ten, kur mūsų labiausiai reikėjo. Per karantiną didžiausią dėmesį skyrėme ir skiriame emociniam palaikymui, rekomenduodami būdus, kaip save saugoti tiek nuo viruso, tiek nuo sunkių minčių.
Saugiam nuo viruso ryšio palaikymui išbandėme ir bandome naujas, kūrybiškas bendravimo ir pagalbos formas. „Tiesiog mūsų apsilankymai tapo kitokie – išmokome ne tik saugiai pristatyti seneliams reikalingus maisto produktus ar vaistus, bet ir atradome kūrybiškų būdų, kaip aplankyti senelius. Anksčiau tikriausiai nebūtume pagalvoję, kad gerti arbatą ar drauge mankštintis galima ir iš balkono“, – sako Raudonojo Kryžiaus savanoris Vytautas.
– Kaip matuojate veiklos rezultatus?
– Padėkos, teigiamas grįžtamasis ryšys, senelių savanoriams dovanotos rankų darbo dovanos – stipriausi šios pagalbos vertės įrodymai. Kokybiško ir reguliaraus ryšio su savanoriu svarbą atskleidė pirmojo karantino pabaigoje Lietuvos socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: (iš)gyvenimas koronaviruso epidemijos ir karantino sąlygomis”.
Absoliučiai daugumai (86 proc.) tyrime dalyvavusių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lankomų senelių bendravimas su Raudonojo Kryžiaus savanoriais karantino metu buvo labai teigiama patirtis, įvertinta kaip reikšminga pagalba vieniems gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Nuo metų pradžios iki lapkričio 358 mūsų savanoriai pasirūpino 1000 senelių. Įvyko 11 575 saugūs susitikimai karantino metu (maisto, vaistų atvežimas). Savanoriai 18 500 valandų su seneliais kalbėjosi telefonu.
– Teikiate pagalba pasitraukusiems nuo karo, pabėgėliams ir migrantams.
– Apie tai trumpai galima būtų papasakoti prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusio baltarusio Olego žodžiais:
„Taip susiklostė, kad buvau priverstas bėgti iš namų Baltarusijoje. Nespėjau nei būtiniausių daiktų pasiimti, nei perspėti artimųjų. Žinojau, kad mano telefonas gali būti sekamas, todėl nieko negalvodamas jį išmečiau į krūmus. Lietuvoje paprašęs prieglobsčio buvau laikinai apgyvendintas pasienio kontrolės punkte, kur 14 dienų karantinavausi. Visą tą laiką neturėjau jokio kontakto su Baltarusijoje likusia šeima.
Labai jaudinausi dėl mamos, žinojau, kad ji labai nerimauja, turbūt nuo mano išvykimo nemiegojo. Tačiau net neįsivaizdavau, kaip galėčiau ją nuraminti. Kartą apie šią situaciją papasakojau mane lankiusiai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorei. Būtent ji padėjo susisiekti su mama.
Pirmasis skambutis... tiesą sakant net nepamenu, apie ką kalbėjome. Abu verkėme. Tiesiog džiaugiausi girdėdamas mamos balsą ir žinodamas, kad ji sveika. Turbūt tik ketvirtojo skambučio metu jau galėjome ramiai kalbėtis tiek apie mano planus, tiek apie padėtį Baltarusijoje.“
Olegas – tik vienas iš užsieniečių, kuriam šiemet padėjo Lietuvos Raudonasis Kryžius. Užsieniečių, kuriais rūpinamės, spektras platus – nuo pasienio kontrolės punktuose esančių prieglobsčio prašytojų, humanitariniu koridoriumi atvykusių baltarusių, lietuvių kilmės venesueliečių iki Lietuvoje prieglobstį gavusių žmonių ir kitų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taip pat sulaikytų žmonių Užsieniečių registracijos centre.
Lietuvos Raudonasis Kryžius siūlo teisininkų, psichologų, įdarbinimo specialistų konsultacijas. Mūsų kuratoriai rūpinasi prieglobstį gavusių žmonių integracija savivaldybėse, tarpininkauja bendraujant su institucijomis, palydi. Programoje aktyviai veikia arti šimto savanorių, kurie padeda mokytis lietuvių kalbos, vaikams padeda ruošti pamokas. Šiemet Raudonojo Kryžiaus kuratoriai padėjo 154 žmonėms.
Viso karantino metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno ir Klaipėdos centrų lankytojams buvo ir yra reguliariai teikiama informacija apie COVID-19 prevenciją, karantino sąlygas, valstybinių įstaigų darbo tvarką, darbuotojų teises anglų, rusų, arabų, turkų, dari, tigrajų kalbomis.
Šiais metais per 1000 užsieniečių buvo reguliariai informuojami ar konsultuojami centruose. Ypač nukentėjusiems dėl COVID-19 ir be finansų likusiems prieglobstį gavusiems žmonėms buvo teikiama finansinė parama. Organizacijos Pabėgėlių ir migrantų programa padėjo su savo šeimos nariais susisiekti 10 žmonių. Taip pat padėjo susijungti iraniečių šeimai, šiuo metu dirba su penkiomis eritrėjiečių šeimų susijungimo bylomis, 3 šeimos – afganistaniečių, rusų ir sudaniečių – susijungti neturi galimybės dėl pandemijos.
– Prasidėjus pandemijai, Raudonojo Kryžiaus savanoriai pirmieji pradėjo budėti oro uoste.
– Budėjome kituose karštuose taškuose, teikėme informaciją žmonėms, grįžusiems iš užsienio, informavome apie saviizoliaciją bei kur kreiptis pajutus simptomus, matavome temperatūrą, raminome panikuojančius. Blogai besijaučiančius palydėdavome pas Visuomenės sveikatos centro specialistus.
Viruso židiniuose savanoriai aplankė 274 atskirtyje esančius žmones: suteikė pirmąją psichologinę pagalbą bei informavo apie saviizoliacijos svarbą, 18 savanorių budėjo karštojoje Vilniaus savivaldybės linijoje.
„Dvi dienos budėjimo prie telefono buvo gana ilgos, o ir išgirstos istorijos ir prašymai – privertė susimąstyti. Kai kam atsakiau, kur yra stotis, kai ką nukreipiau į kitas įstaigas, dar kai kam patariau turėti kantrybės, nes šiukšles šiaip ar taip išveš, o dar kito prašiau visgi nešaudyti balandžių.
Keletą kartų padėjau ne tik konsultuodamas, nes kai tau vieniša senelė sako, kad namie liko tik džiūvėsėliai, tai nelieki abejingas. Pasiraitojau rankoves ir nuėjau į parduotuvę, nupirkau produktų ir nuvežiau!“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoris Vytautas apie darbą karštojoje linijoje.
Kai tau vieniša senelė sako, kad namie liko tik džiūvėsėliai, tai nelieki abejingas.
Šiuo metu padedame Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikti epidemiologinį tyrimą, siekiant atsekti sąlytį su patvirtintu COVID-19 turėjusius asmenis. Prie šios veiklos yra prisijungę 10 savanorių ir jų gretos nuolat auga.
– Teikiate pirmosios pagalbos mokymus.
– Mūsų tikslas, kad kiekvienas žmogus, įvykus nelaimei, mokėtų suteikti pirmąją pagalbą. Ir nors pandemija šiek tiek pristabdė mokymus, šiemet teikti pirmąją pagalbą išmokėme apie 4900 žmonių.
– Pristatykite organizacijos struktūrą.
– Lietuvos Raudonajam Kryžiui neseniai pradėjo vadovauti Kristina Meidė, pakeitusi 5 metus vadove buvusią Gintarę Guzevičiūtę.
Šiuo metu turime daugiau kaip 100 darbuotojų ir daugiau kaip 500 aktyvių savanorių. Naujoji vadovė nusiteikusi dar labiau plėsti Raudonojo Kryžiaus pagalbą šalyje.
– Kas jus įkvepia?
– Mūsų organizacijos šūkis yra „Įkvėpti pirmi padėti krizėje“. Noras padėti patiems pažeidžiamiems žmonėms yra tai, kas mus verčia aktyviai dirbti kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną savo darbe mes vadovaujamės 7 Raudonojo Kryžiaus judėjimo principais. Tai humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomybė, savanoriškumas, vienybė ir universalumas.
Noras padėti patiems pažeidžiamiems žmonėms yra tai, kas mus verčia aktyviai dirbti kiekvieną dieną.
– Kokius pokyčius tikitės paskatinti savo darbais?
– Savo veikla mes siekiame sumažinti Lietuvos senelių vienišumą; užtikrinti fundamentalias užsieniečių teises ir orumą; atkurti dėl karo, migracijos nutrūkusius šeimų ryšius ir padėti šeimoms susijungti; gerinti nuo karo pasitraukusių žmonių priėmimo Lietuvoje sąlygas; įgalinti nuo karo pasitraukusius žmones savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo šeima; išmokyti žmones teikti pirmąją pagalbą; būti valstybės pagalbininku, ištikus ekstremaliai situacijai ir skatinti pačių žmonių atsparumą krizėms.
Naujienų portalas 15min 2021-aisiais rems ir globos 24 nevyriausybines organizacijas ir gerumo iniciatyvas, kurios kasdieniais darbais prisideda prie taip reikalingų pokyčių mūsų šalyje. Kasdien iki Kalėdų pristatome po vieną „Šiemet buvau geras“ organizaciją. Su jomis susipažinti galite čia.
-
Gyvūnų kančioms neabejingi savanoriai išjudino nelegalius gyvūnų daugintojų klanus ir neveiksnias tarnybas
-
Nuo „Grilio pievos“ iki tvarios aplinkos: iš vienos šeimos kiemo išvežti 4 šaldytuvai ir 3 skalbimo mašinos
-
Elektrėnų savanoriai likimo skriaudžiamus lanko su šypsena ir dainomis: „Mes – draugai, o ne guodėjai“
-
Negailestinga liga neparklupdė: kojos netekęs visaginietis sportuoti įkvepia likimo draugus
-
Kasmet – dešimtys išpildytų sunkiai sergančių vaikų svajonių: nuo dovanotų kompiuterių iki gydymo užsienyje
-
„Gelbėkit vaikus“ akiratyje – per 1000 skurdą ir atskirtį kenčiančių vaikų
-
Nevaikiškas traumas išgyvenusiems vaikams – pagalba atrandant saugią kasdienybę
