I.Kvikas prisipažįsta, jog tai, kad yra žinomas iš TV ekranų, kalbintas įvairių žiniasklaidos kanalų, jam atveria nemažai kelių, suteikia netikėtų pažinčių galimybių. Tačiau toli gražu ne visi jauni romai yra tokie drąsūs, pasitikintys savimi – daug jų vis dar atsimuša į sieną siekdami studijuoti, ieškodami darbo. Pašnekovas gali papasakoti ne vieną iš pirmų lūpų girdėtą liūdną istoriją. Pavyzdžiui, kaip toji, kai telefonu romė mergina buvo pakviesta į darbo pokalbį, o susitikus su potencialiu darbdaviu gyvai, jai išsyk pasakyta, jog darbo vieta jau atiduota kitam kandidatui. „Tokių istorijų yra ne viena ir ne dvi, tai skaudina, tačiau aš raginu nenuleisti rankų. Džiaugiuosi, kad mūsų restorane romų bendruomenės jaunuoliai gali dirbti, mokytis, tobulėti, kartais net jaučiuosi, kad esame savotiškas startuolis“, – didžiuojasi jis.
Gal vertinkime žmogų pagal jo pasiekimus ir suteikim šansą?
Anot I.Kviko, apmaudu, jog daliai žmonių romų bendruomenė vis dar asocijuojasi tik su taboru ir nusikaltimais. „Jokia tauta negali pasirinkti nusikaltėlių, taip, tarp romų yra įvairių žmonių, taip, ne visos istorijos gražios. Tačiau metas baigti skirstyti į grupes ir klijuoti etiketes, suplakti visus į vieną krūvą, gal vertinkime žmogų pagal jo pasiekimus ir suteikim šansą? Patikėkite, tarp romų yra nemažai studijuojančių universitetuose, turinčių savo nedidelius verslus, tačiau kai kurie dėl neigiamų nuostatų paprasčiausiai to neviešina, ne visi ir prisistato kaip romų tautybės“, – pasakoja I.Kvikas.
Muzika, aviacija ir kulinarija
Pats pašnekovas yra gimęs ir augęs ne tabore, tačiau Vilniaus rajone, Juodšilių kaime. Ten jis baigė rusų vidurinę mokyklą, tačiau bičiuliavosi ir su kaimynais lietuviais, lenkais, žydais. Todėl šeimoje Ištvanas bendravo romų, mokėsi rusų kalba, tačiau dabar jis taip pat puikiai kalba lietuviškai, supranta lenkų kalbą, neseniai turėjo galimybę porą mėnesių tobulinti anglų kalbos žinias, o kai reikėjo muzikiniam projektui – greitai išmoko net sudėtingos ispaniškos dainos žodžius.
I.Kvikas šypsodamasis pasakoja, kad gal mokykloje jis ir nebuvo itin atsidavęs mokslams, tačiau tik dėl to, kad labai greitai atrado savo didįjį hobį – muziką. „Pradėjome aktyviai muzikuoti su broliu ir seserimi, o tėvams neliko nieko kito, kaip atiduoti mūsų jam session atskirą kambarį, – prisimindamas juokiasi jis. – Turiu ir dar du man labai svarbius hobius, tai kulinarija ir aviacija – man labai įdomu lėktuvai, pilotavimas, viskas, kas su tuo susiję. Kartais net važiuoju į oro uostą stebėti lėktuvų.“
Intensyvūs kursai ir darbas legendiniame restorane
Aviacija Ištvanui taip ir liko tik hobis, jis iki šiol aktyviai muzikuoja, yra romų teatro „Sare Roma“ vadovas. O štai domėjimasis kulinarija virto į kai ką žymiai didesnio. Prieš keletą metų prisidėjęs prie vienos picerijos ir dar vienos kebabinės įsteigimo, pašnekovas ilgainiui suprato, kad jam įdomu ruošti aukštesnio lygio restoraninius patiekalus. Įsitraukęs į projektą, kuriuo siekiama jaunuolius iš romų bendruomenės paskatinti siekti profesinio išsilavinimo, prieš kurį laiką jis lankė kelių mėnesių itin intensyvius virėjų kursus – paskaitos ir praktiniai užsiėmimai kasdien truko po 8 valandas. Tačiau būtent tai nulėmė tolimesnį posūkį jo gyvenime. Ištvanas pasakoja profesinių mokymų metu gavęs daugybę klasikinės kulinarijos žinių, o kai atėjo laikas praktikai, nutarė pretenduoti padirbėti geriausiame restorane, koks tik pasiūlys tokią galimybę.
Keliavau į pokalbį restorane „Stikliai“ ir buvau ten priimtas bei kurį laiką darbavausi.
„Ir ką jūs manote, aš keliavau į pokalbį restorane „Stikliai“ ir buvau ten priimtas bei kurį laiką darbavausi. Išmokau nepaprastai daug: pamačiau, pagal kokią sistemą dirbama tokio aukšto lygio restorano virtuvėje, kaip griežtai viskas suskirstyta į gamybos zonas, kokie produktai naudojami“, – neįkainojama patirtimi dalijasi jis.
Tikra sėkme jis laiko tai, jog „Stikliuose“ pasisekė dirbti šalia tuometinio vyr. šefo Gerdvilo Žalio – perspektyvaus talento, grįžusio į Lietuvą iš Prancūzijos.
„Galima sakyti, kad tuomet su manimi dirbusiam kolektyvui patys „Stikliai“ irgi tapo savotišku tramplinu – ne vienas žmogus vėliau įsteigė savo restoraną ar iškeliavo dirbti į kitą puikią vietą“, – sako jis.
Na, o Ištvanas kartu su bičiuliu Veslavu Dudzinskiu įkūrė unikalų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje romų restoraną „Gypsy Lounge & Grill“.
Restoranas tapo bendruomenės dalimi
Būtent Ištvanui kilo tokia idėja, mat restoraną jis įsivaizdavo kaip puikią vietą, kur galėtų darbuotis romai, o visi, kam smalsu ir rūpi, galėtų susipažinti su romų maistu ir kultūra. Restoranui, kuris turi socialinio projekto statusą, 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė suteikė patalpas senamiestyje. Pernai liepą „Gypsy Lounge & Grill” pakvietė pirmuosius lankytojus. Beje, restorano darbuotojai yra specialybes jau įgiję projekto „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ dalyviai – tame pačiame, kaip ir Ištvanas.
Šioje unikalioje vietoje skamba romų muzika, kai tik buvo galima, vyko gyvi pasirodymai, restorano salėje net galima išvysti porą manekenų, aprengtų tradiciniais romų drabužiais. „Kiekviena aprangos detalė – sagutė, išsiuvinėjimas, spalva – turi savo simboliką“, – tarsteli Ištvanas.
Tačiau, žinoma, restorane svarbiausia yra maistas, o jį ir personalo darbštumą, svetingumą, jau spėjo įvertinti visi, čia užsukantys. „Jaučiamės esantys šios Senamiesčio vietos bendruomenės dalimi – pavalgyti ateina ir kaimynai, ir šalia besidarbuojantys žmonės. Patiekalai pas mus gardūs, įdomūs, o kainos nesikandžioja“, – pasakoja I.Kvikas. Žinoma, kaip ir visam maitinimo sektoriui, taip ir romų restoranui, teko išgyventi karantino mėnesius, tačiau dabar jie jaučiasi atsilaikę, atsigavę ir vėl sulaukia svečių.
Ištvanas skuba pridurti, jog nereikėtų įsivaizduoti, jog restorane darbuojasi vien tik romai ir jokių kitų tautybių žmonės čia nepriimami. Jis sako, jog labiausiai jam patinka, kai dirba, bendrauja, draugauja, receptais ir patirtimi keičiasi įvairiausi žmonės. „Neseniai pas mus pradėjo dirbti dvi merginos romės: kad jūs pamatytumėte, kaip kruopščiai, švariai jos dirba! Tikiu, kad mūsų restoranas joms taps puikiu tramplinu į tolimesnius darbus. Aš kartais jaučiuosi kaip mentorius, patarėjas, pagalbininkas. Tačiau kartu suprantu, o ir jaunimui sakau, kad šalia visų negaliu nuolat būti, visiems kelių neatversiu. Yra toji gera patarlė apie meškerės, o ne žuvies davimą: tai aš tikiuosi, kad tą meškerę galiu įteikti.“
Ištvanas Kvikas dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“. Projektą įgyvendina Viešoji įstaiga „Romų visuomenės centras“.
„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame ekspertų komisijos atrinktas istorijas apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 20 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 5 savo mėgstamiausias.
