Rita įsitikinusi, kad pakeisti įpročius yra labai sunku. „Psichologai sako, kad net 80 proc. dienos veiksmų yra mūsų įpročiai, – sako ji ir pritaria, kad daug ką gyvenime mes darome nepagalvodami, veiksmus atliekame automatiškai. – Kam keistis, jei tai yra patogu ir mes taip mokame. Jei ką nors pradeda skaudėti, praryjame „visagalę“ tabletę ir gyvename toliau. Žmogus susimąsto tik tada, kai užklumpa vėžys, nebevirškina, atpilinėja. Jei žmonės, priėję liepto galą, sau pasako „stop, aš alkoholikas, noriu iš to išbristi“, tai lygiai taip pat ir sergantys ligomis turėtų susimąstyti, kas blogai jų kūne ir ką reikėtų dėl to daryti.
Rita savo pavyzdžiu ir atradimais bando įkvėpti kitus žmones keistis. „Žmonėms kartais sunkiai sekasi keistis ir dėl to, kad šeimoje negauna palaikymo. Labai dažnai entuziazmas baigiasi po 2 mėnesių bandymo“, – sako dietistė.
Sveikai gyveno ne visada
Žinoma mitybos ekspertė R. Šilenskienė atpažįstama liekna, jaunatviška ir energinga moterimi. Retas kuris atspėtų jos amžių, tačiau ji turi devynmetę anūkę. Ji – 60-metė močiutė. Visgi Rita prisipažįsta, kad tokio amžiaus jautėsi gal prieš 15 metų, kai kamavo įvairios sveikatos bėdos.
„Dabar man tuoj 60, bet jaučiuosi lyg būdama 30-ies“, – sako energija trykštanti moteris.
Anksčiau R. Šilenskienė dirbo marketingo vadove. Užsisukusi į tuometinį gyvenimo ritmą, Rita mažai skyrė dėmesio sau ir savo sveikatai, todėl ilgainiui pradėjo kamuoti sąnarių skausmai, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nekokybiškas miegas, nuovargis. „Aš pastoviai jausdavausi pavargusi. Antroje dienos pusėje nuolat ieškodavau 4-5 puodelių kavos, kad išlaikyčiau iki darbo dienos pabaigos“, – sudėtingą laiką prisimena moteris.
Prieš maždaug 15 metų atostogų metu į R. Šilenskienės rankas pakliuvo Wiliamo Daviso knyga „Kviečių pilvas“. „Po 50-ies perskaitytų knygos puslapių aš sau pasakiau: jau žinau, iš kur atsirado mano sveikatos problemos, – pasakojo Rita. – Abu su vyru perskaitėme šią knygą, nes jį irgi kamavo panašios sveikatos problemos, kaip ir mane, juk ir maitinomės šeimoje vienodai.“
Įkvėpti knygos Šilenskiai metė sau iššūkį tris mėnesius atsisakyti kvietinių perdirbtų miltų, o juos iškeitė į avižų miltus, miltus be glitimo. Pajutę, kad savijauta gerėja, sutuoktiniai nusprendė pabandyti atsisakyti ir pridėtinio cukraus. „Ir vėl pajutome, kad veikia, – pasakoja Rita ir priduria, kad tai ją paskatino pakeisti profesiją – studijuoti diatetiką: dar daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir žiniomis dalintis su kitais.
Jaunystės ir sveikatos ritualai
Dabar Rita vos pramerkusi akis lovoje atlieka keletą prasibudinimo pratimų pagal japonų nishi sistemą. „Taip užsiveda visi organai, limfa pradeda judėti, prasibudini“, – dalijasi R. Šilenskienė. Be įprasto dantų valymo, Rita dar pagal indų mediciną ajurvedą su metaliniu specialiu lankeliu kasryt valo liežuvį, o vėliau 5 minutes burną skalauja aliejumi. Taip iš organizmo pašalinamos per naktį susikaupusios bakterijos ir toksinai.
„Per tūkstančius metų seniai patikrinta: bakterijos į mūsų organizmą patenka per burną į virškinamąjį traktą ir tai sukelia labai daug ligų“, – sako Rita.
Po šių ajurvedinių ritualų moteris atlieka veido mankštą, kuri trunka 5-10 minučių. „Veido mankštą darau antrus metus ir pajutau, kaip efektyviai atsistato veido raumenynas, dingsta smulkios raukšlės. Nesu dariusi jokių plastinių operacijų, bet kai susitinku su klasiokais, jie negali tuo patikėti“, – juokiasi R. Šilenskienė.
Po veido mankštos – viso kūno mankšta arba šuoliukai ant batuto. „Ir tada būtinai šalto vandens procedūros. Priklausomai, kur tuo metu būname, tai būna arba ežeras, arba baseinas, arba šaltas dušas“, – sako Rita ir priduria, kad visus ryto ritualus užbaigia gausiais ir maistingais vėlyvais pusryčiais.
„Net jei reikėtų keltis anksčiau, savo laiką susiplanuočiau taip, kad ryte neprarasčiau šių malonumų, kai po visko pajunti šviežią, gyvą kūną, kiekviena ląstelė laiminga ir galiausiai jas pamaitini vertingais pusryčiais“, – pasakoja mitybos ekspertė.
Ritos pusryčius sudaro didelė lėkštė daržovių su daug aliejaus, riešutais ir sėklomis; virti arba kepti kiaušiniai; košė, pavyzdžiui, grikių su bolivine balanda. „Dienos metu – jokio užkandžiavimo. Per pietus turime kokią nors vertingą užkandėlę – sezoninių vaisių ar uogų dubenėlį“, – sako Rita ir priduria, kad vakarienę su šeima valgo 17 val.
Pasak mitybos žinovės, siekiant nepriaugti nereikalingo svorio, būtina atsisakyti užkandžiavimo. „Kai dirbdavau biure, tai saldainis, tai sausainis pasitaikydavo. O dabar organizmui leidžiu ramiai suvirškinti maistą“, – patirtimi dalijasi R. Šilenskienė.
Kodėl sergame?
Kodėl lietuviai – tokie ligoti? R. Šilenskienė sako, kad viena iš priežasčių – maitinimosi kultūros nebuvimas. „Mūsų tėvai ir mes – praėję badmetį, dabar mums atrodo, kad dar visko mažai. Prekybos centrai su savo reklamomis įteigia, kad jie viskuo pasirūpins. Ligos ateina dėl to, kad mes neturime gražios, teisingos maitinimosi kultūros ir neturime ką perduoti savo vaikams, – yra įsitikinusi dietistė.
– Jaunimas nemoka gaminti normalaus maisto, net nežino, kas yra normalus maistas. Kartais atkreipiu dėmesį, ką prekybos centruose perka žmonės. Į krepšius gula dešrelės, batonai, šaldyti pusfabrikačiai. Tai yra patogu, toks maistas mums sutaupo laiko. Lietuvoje labai mažai maitinimosi įstaigų, kuriose galėtume teisingai pasimaitinti. Dažniausiai yra taupoma, kad su kuo mažesniais kaštais pagaminti kokį daugumai priimtiną maistą – picą, kebabą ir panašiai. Iš viso to kyla visos problemos.“
Žmonės iš prigimties yra tinginiai, sako Rita. „Nenorą sau padėti jie nurašo bet kam, randa pasiteisinimų. Mokslininkai seniai įrodė, kad genai tik apie 10 proc. daro įtaką mūsų sveikatai. Genai miega, jei mes nesuteikiame jiems šanso atsibusti“, – sako R. Šilenskienė.
Dietistė įsitikinusi: mes savo maitinimosi ir gyvenimo įpročius atsinešame iš šeimos: „Vienas lauke – ne karys. Jei iš tiesų norime keistis, jei keisis visa šeima, pokyčiai tikrai įvyks. Kitaip vienas žmogus pavargs ir neteks motyvacijos“.
Kaip sustabdyti laiką?
Rita ne tik konsultuoja pacientus mitybos ir sveikatos klausimais, bet taip pat ir skaito paskaitas, yra knygų apie sveiką mitybą bendraautorė, organizuoja stovyklas. „Visi įsivaizduoja, kad sveikas maistas yra brangus, gamintis sveikus patiekalus reikia daug laiko. Tačiau tai nėra tiesa. Be to, galima gyventi be cukraus, be glitimo ir valgyti labai skaniai“, – tikina R. Šilenskienė.
Viena iš Ritos paskaitų temų – sveikas amžėjimas. Ji pasidalija būdais, kaip galima tarsi atsukti laiką atgal, tapti sveikesniais ir energingesniais. Ji sako, kad šios temos ypač įdomios moterims, sulaukusioms menopauzės.
Ką daryti, kad sustabdytume biologinį laikrodį? R. Šilenskienė sako, kad būtina mokytis, kaip teisingai judėti (mankštintis, sportuoti). „Su amžiumi mes pradedame mažiau judėti, aptingstame“, – pastebi Rita. Siekiant atjaunėti ir išoriškai, mitybos žinovė pataria į savo rutiną įtraukti grožio ritualus, domėtis moteriškomis paslaptimis, kaip gerai atrodyti, žinoti, kas amžėjant vyksta su žmogaus organizmu ir kt.
„Maistas yra viena iš paslapčių, kaip sustabdyti senėjimą. Reikėtų valgyti paprastą, skanų, visavertį, spalvotą maistą. Į savo mitybą reikėtų įtraukti daugiau žuvies, stengtis suvalgomos mėsos kiekį sumažinti iki – idealiu atveju – 2-3 kartų per savaitę“, – rekomenduoja R. Šilenskienė.
Dietistės žiniomis, ne maistas mus sendina, pavyzdžiui, mėsa, o jo apdorojimo būdas. „Dešros, dešrelės, parduotuvėje pirkti paštetai – tai nėra mėsa. Mėsa turi būti labai kokybiška, jei tik įmanoma ir galima sau leisti, geriau – ekologiška. Nėra vienodų taisyklių visiems žmonėms, kiek galima suvartoti raudonos, baltos mėsos. Tai turi būti sprendžiama pagal žmogaus sveikatos būklę. Vieniems gal reikės ir daugiau mėsos, o kitiems jos gal visai nereikės, – sako R. Šilenskienė. – Judant į saulėlydžio pusę, nyksta raumenys, todėl reikėtų sutelkti dėmesį, kad pakankamai gautume kokybiškų baltymų. Vienas iš šaltinių – mėsa, bet taip pat jų galima gauti iš grybų, ankštinių daržovių ir kt.“
Rita pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi sveika gyvensena: skaito knygas, klauso paskaitas, dalyvauja renginiuose, stovyklose. Visgi, pabrėžia ji, svarbiausia neapsiriboti teorinėmis žiniomis, o nedelsiant jas pritaikyti praktikoje. R. Šilenskienė pataria nusistatyti tikslą, ko norisi pasiekti, o vėliau susidaryti planą, kaip visa tai įgyvendinti.
„Paskaitose apie jaunystę dalyvavusios moterys vėliau pasisako, kad po 20 metų pertraukos pradėjo valgyti pusryčius, kad pirmą kartą gyvenime padarė mankštą ir pan., – kitų žmonių progresu džiaugiasi R. Šilenskienė. – Jei tai bus ne vienkartiniai veiksmai, ilgainiui pokyčiai bus akivaizdūs.“
Kalbėdama apie jaunystę R. Šilenskienė akcentuoja, kad tai nėra vien tik išorinis grožis, kaip daugelis gali būti pratę galvoti. „Gražus žmogus ir viduje yra sveikas. Jaunas žmogus savo viduje gali būti daug senesnis už 60-70-metį, kuriam sparnai išdygę. Joks makiažas nepaslėps nepatenkinto žmogaus vidaus, – tvirtina dietistė Rita.
– Gražiam ir sveikam žmogui yra svarbi ir fizinė, ir psichologinė sveikata. Į tai atkreipti dėmesį ypač svarbu moterims menopauzės metu, kai sutrinka hormonai, miegas, svyruoja nuotaika. Jei žmogus susiraukęs dėl blogos virškinimo sistemos arba nuolatinio nuovargio, neišsimiegojimo, tai kažin apie kokį grožį galime kalbėti.“
Ar yra kada per vėlu keistis, siekti jaunėti? „Per vėlu tada, kai baigiasi mūsų gyvenimas, – pusiau juokais pusiau rimtai sako R. Šilenskienė. – Niekada nėra vėlu keistis, nes žmogaus organizme yra nerealios atsinaujinimo galimybės. Mes esame skaitę fantastiškas istorijas, kaip pagijo beviltiški ligoniai. Mūsų organai gali atsinaujinti, atsišviežinti, atsistatyti, išsivalyti, atsikurti, jei mes jiems netrukdysime to daryti.“
