Pasak pašnekovės, mes visi turime ir turėsime norų ir niekur nuo to nepabėgsime. Daugiau ar mažiau svajoja beveik visi. Tačiau kuo šios svajonės dažniausiai baigiasi? Tai ne man, ne dabar, neįmanoma, nesąmonė ir pan. Kiek kartų save sustabdėme, manydami, kad tai ne mūsų nosiai? Juolab kad neigiamų patirčių tikrai yra – jeigu anksčiau kažkas pasakė tūkstantį kartų „ne“, kodėl dabar turi pasakyti „taip“? Taip mes, kad netraumuotume savo psichikos, savo norus pamirštame. Tačiau ne veltui sakoma – kuo tikime, tai ir gauname iš gyvenimo.
„Apie mane dažnai sako – bepigu jai kalbėti, kai gyvenime sekasi. Bet niekas nežino, kiek aš įdedu tikėjimo, kad tai man pavyks, kad tai man įmanoma, kad aš tai sugebėsiu, ir kiek įdedu darbo. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad užtenka labai panorėti, ir svajonė išsipildys. Paprasti materialūs dalykai iš tiesų gali ateiti labai lengvai. Bet didesnei svajonei įgyvendinti reikia įdėti pastangų“, – atviravo G.Davainienė.
Moteris sąmoningo svajojimo, kitaip – tikslų iškėlimo ir vizualizavimo, praktikomis užsiima apie 20 metų, 10 metų jų moko kitus. Prieš kelis dešimtmečius ši sritis buvo priskiriama ezoterikai, tačiau naujausios kvantinės fizikos teorijos patvirtina, kad mintis iš tiesų gali materializuotis.
Jeigu mąstome apie pozityvius dalykus, tam tikra prasme juos pritraukiame tiek į savo, tiek į kitų gyvenimus. Mąstydami apie negatyvius dalykus, nelaimes, ligas, jų bijodami, į savo gyvenimą galime pritraukti visa tai, ko bijome. Būtent todėl šiandien tiek daug kalbama apie pozityvaus mąstymo ir pozityvių minčių svarbą. Tačiau sąmoningas svajojimas, kurį vadina ir sąmoningu tikslų išsikėlimu, pasak jos, yra šis tas daugiau.
Meilę galima gauti pačiais netikėčiausiais būdais, jei tiksliai sau neįvardini. O žmogus po to sako – taigi ne taip norėjau.
– Taigi nuo ko reikia pradėti sąmoningai svajoti?
– Pirmiausiai reikia padirbėti su savo svajonės aprašymu. Ji turi būti aprašyta labai konkrečiai. Pavyzdžiui, moteris svajoja sukurti laimingus, harmoningus santykius, bet ji iki galo neįvardina, kaip ji tokius santykius įsivaizduoja. Juk situacija gali būti labai plati: ar mes kartu gyvensime, ar turėsime vaikų, kur mes gyvensime, kaip visa tai atrodys...
Tačiau jeigu moteris tik įvardina, kad nori aistringos meilės, ir užsirašo, kad „svajoju kitais metais sutikti aistringą vyrą“, ji ir sutinka kokį nors aistringą pietietį kurortiniam romanui.
Šia tema galiu duoti dar vieną pavyzdį, kuris, nors ir atrodo neįtikėtinas, yra tikras. Moterį įsimylėjo kaimynas girtuoklis, vis belsdavosi pas ją prašydamas ką nors paskolinti, nes jam reikėjo pretekstų, kad galėtų ją pamatyti. Prisigėręs didžiausią aistrą rodė, duris per naktis daužė, šūksniais reiškė prisipažinimus meilėje. Ji stebėjosi, kodėl tas girtuoklis jos gyvenime atsirado, o aš ir klausiu: „Gal tu aistringą meilę užsakinėjai?“
Tokią meilę galima gauti pačiais netikėčiausiais būdais, jei tiksliai sau neįvardini. O žmogus po to sako – taigi aš ne taip norėjau.
Taigi pirmiausia svajonė turi būti labai konkreti. Jeigu užrašai tik tiek, kad nori ištekėti už vyro, kuris saikingai vartoja alkoholį, yra turtingas, už mane metais vyresnis, užsienietis, tokį variantą atrasti yra labai lengva, bet nebūtinai šie santykiai tenkins. Reikia geriau pasukti galvą, kokio vyro iš tiesų nori. Rašyti reikia iš pirmo asmens pozicijos: aš esu, aš gyvenu, aš mėgaujuosi, aš džiaugiuosi vyro dovanojamomis gėlėmis ir t.t.
