Šiandien Sandra jau Lietuvoje, kur, kaip sako, bandys įleisti šaknis ir kurti gyvenimą iš naujo.
„Žmonių nuotaikos Rusijoje vis labiau įgavo pagreitį – jie pradėjo suprasti, kas vyksta, pajautė sankcijų sunkumą. Dėl to vyrauja didelė įtampa ir visuomenės susipriešinimas. Priimdami sprendimą skubos tvarka palikti šalį, galima sakyti, spėjome į paskutinio išvykstančio traukinio vagoną.
Žmonės, kurie nusprendžia palikti Rusiją, susiduria su įvairiomis problemomis – juos labiau tikrina pasienyje, o kolegos ir draugai neretai priima išvykimą kaip išdavystę – jeigu tu ne su mumis, tai prieš mus. Mes taip pat savo kailiu tai pajutome – gavome ne vieną žinutę nuo žmonių, su kuriais artimai draugavome, kad mes parsidavėme Vakarams ir išdavėme mūsų draugystę“, – pasakoja Sandra.
Vykstant namo – nemalonus elgesys kelyje
15min pašnekovė prasitaria, kad Rusiją paliko automobiliu, todėl, vykstant per Latviją ir Lietuvą, susidūrė su negatyviu vairuotojų elgesiu kelyje: „Labai daug kas mus bandė lenkti, taranuoti, rodė nepadorius
gestus – tai buvo labai nemalonu. Suprantu, kad taip žmonės išreiškia savo požiūrį, bet, mano nuomone, vertėtų stengtis išsaugoti sveiką nuovoką ir suprasti, kad, jei jau žmonės bėga iš Rusijos, tai ne todėl, kad
bijo prarasti patogų gyvenimą, o todėl, kad nepalaiko valdžios sprendimų ir bijo už savo šeimos ateitį.
Rusijoje žmogaus teisės staiga prarado bet kokią įtaką, įstatymai yra kuriami kone kasdien, be to, jie visiškai nėra skirti paprastų žmonių interesams ginti. Tad, matydami automobilį su rusiškais numeriais, tiesiog susimąstykite – matyt, tai ne „svetimi“, o „savi“, kurie išpažįsta tas pačias – laisvės ir demokratijos – vertybes“, – kalba Sandra.
Paklausta apie tai, kaip Maskvoje šiuo metu jaučiasi likę kolegos ir draugai, moteris sako, kad su jais nuolat palaiko ryšį.
„Žmonės yra ištikti šoko – jie mato, kad neveikia instagramas, feisbukas, reikia ieškoti brangaus VPN. Žmonės lieka be ryšio. Padidėjo vidinis pasipriešinimas – gyventojai, kurie neturi jokio ryšio su karu ir su valdžios sprendimais, jaučia didžiulį nusivylimą. Taigi apima diskomfortas, gyvenimo sąlygos stipriai prastėja kasdien“, – sako Sandra.
Daugelis žmonių Rusiją, pasak pašnekovės, palieka dėl šeimos. „Turėtų būti labai rimta priežastis, kodėl nebūtų leista išvykti šalies. Tiesa, jau teko girdėti tokių atvejų, kai žmonės nebuvo išleidžiami į
kitas šalis su užsienio darbdavio kvietimu dirbti – tai buvo traktuojama kaip nerimta priežastis išvažiuoti“, – pasakoja pašnekovė.
Lietuvoje bandys įleisti šaknis
Sandra Maskvoje gyveno 11 metų, o pastarąjį kartą Lietuvoje buvo prieš ketverius metus. „Lietuvoje viskas labai pasikeitė – tiek pati šalis, tiek visuomenė. Lietuviai atrodo labai europietiški. O man tai yra labai miela ir gražu. Kol kas tenka savo šalį ir miestą jaukintis – jaučiuosi atitrūkusi nuo vietos kultūros, realijų. Mes su šeima jau kurį laiką galvojome grįžti į Lietuvą, tad likti čia yra mūsų sprendimas.
Tikimės, kad mūsų žinios ir pasiekimai bus panaudoti Lietuvos labui. Maskvoje šiuo metu ateities neįsivaizduojame. Grįžti būtų galima tik tada, jeigu keistųsi režimas, tačiau nemanau, kad tai galėtų įvykti greitu metu“, – sako Sandra.
Maskvoje šiuo metu ateities neįsivaizduojame.
Ji priduria, kad, nors anksčiau galvojo apie grįžimą į Lietuvą, manė, jog pavyks tam tinkamai pasiruošti – įsigyti būstą ar pradėti verslą, tačiau grįžimas buvo gerokai paspartintas dėl karo Ukrainoje ir Rusijai pritaikytų sankcijų: „Galima sakyti, kad teko tiesiog evakuotis ir bėgti taip, kaip stovime, – tai buvo didžiulis iššūkis. Esu dėkinga savo draugams, kurie mums padėjo, tad dabar norime kuo greičiau
tapti visateisiais Lietuvos visuomenės nariais.“
Eilės prekybos centruose ir augančios kainos
Daugeliui žmonių užkliuvo didžiulės eilės Rusijoje prie užsidarančių parduotuvių ir empatijos trūkumas karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau ažiotažas užsidarančiuose užsienio įmonių centruose ir restoranuose
Sandrai aiškus – daugelis perka tam, kad vėliau prekes galėtų perparduoti brangiau.
Taip pat ji sako, kad žmonės, kurie nori gauti tikrą informaciją apie karą Ukrainoje, ją tikrai gali gauti (nepaisant to, kad
oficialiai visi opoziciniai informacijos šaltiniai valdžios yra uždrausti ar blokuojami).
„Jau dabar labai daug žmonių liko be darbo, užsidarė daugybė gamyklų, o pati rinka išgyvena turbulencijos procesą. Jaunesni žmonės mano, kad didžiosios įmonės kurį laiką savo veiklos nevykdys, bet tikrai sugrįš, kai tik galės, tačiau realybė tokia, kad garantijų nėra“, – sako Sandra.
Ji priduria, kad prekybos centruose kainos auga, o parduodamiems produktams jau dabar dedami limitai. „Buvo gautas valdžios ribojimas, kad negalima parduoti žmogui, pavyzdžiui, daugiau negu 10 kg cukraus
ir pan. Aišku, žmonės bandė pirkti kuo daugiau, nes su tokiais ribojimais nebuvo susidūrę labai seniai. Kainos pakilo du tris kartus, net kai kurių vietos gamintojų ir 40–50 proc., nors vietinė gamyba
dažniausiai nepriklauso nei nuo valiutos kurso svyravimo, nei nuo logistikos sudėtingumo.
Jau dabar labai daug žmonių liko be darbo, užsidarė daugybė gamyklų, o pati rinka išgyvena turbulencijos procesą.
Žinau, kad žmonės jau nebegali vaikams nupirkti sauskelnių, nes įmonė „Procter & Gamble“ išėjo iš rinkos, taigi jų prekių parduotuvėje nebėra. Teko girdėti, kad Rusijos valdžia žada nacionalizuoti išėjusių bendrovių turtą. Jeigu jos į rinką negrįš iki tam tikros datos, tokiu atveju ten įkurdinti savo vietos įmones.
Manau, kad perspektyva Rusijoje yra labai liūdna – net jei milijonai žmonių išeis į gatves, valdžia turi savo armiją, kuri gali pradėti šaudyti į žmones. Taigi niekas nesustos, nes moralinių dogmų nebėra. Pokyčiai galbūt įmanomi sukilus Rusijos elitui, kuris bandytų sustabdyti tuos sprendimus, kurie priimami vieno žmogaus“, – sako Sandra.
Yra tikinčių propaganda, įpratusių gyventi blogai
„Daugelis mąstančių žmonių, kultūros atstovų jau dabar paliko Rusiją, o tie, kurie liko, dabar stengiasi prisitaikyti prie padėties, nes yra valdžios sukurtos situacijos įkaitai, vadinasi, negali niekur išvykti. Reikia suprasti, kad Rusijoje pastaruosius dvidešimt metų nebuvo sąžiningų demokratinių rinkimų – rezultatai buvo nepaprastai stipriai falsifikuojami. Kai bandoma pasakyti, kad patys rusai išsirinko tokią valdžią, taip nėra. Rinkimų teisė iš piliečių buvo atimta“, – kalba Sandra.
Ji sako, kad yra dalis visuomenės Rusijoje, kuri tiki propaganda ir yra pripratusi gyventi blogai.
„Pastarieji džiūgauja dėl to, kad ta visuomenės dalis, kuri sugebėjo susikurti patogų gyvenimą, dabar dėl
pritaikytų sankcijų gyvens taip pat blogai, kaip ir jie. O valdžia dabar pasitelkia absoliučiai fašistinius sprendimus savo piliečių atžvilgiu. Kai kurie pažįstami jau susiduria su tuo, kad ant butų durų randa
nupaišytas Z raides, užrašus, kad esi tėvynės priešas. Tai yra baisu –
žmonės yra apimti panikos, nes už tą tiesa, kuria tu tiki, tau gresia nepaaiškinamos bausmės“, – sako Sandra.
Pastarieji džiūgauja dėl to, kad ta visuomenės dalis, kuri sugebėjo susikurti patogų gyvenimą, dabar dėl pritaikytų sankcijų gyvens taip pat blogai, kaip ir jie.
Buvęs žurnalistas apie kolegos patirtį Rusijoje: kaip Šiaurės Korėjoje
Nenoriai iš Rusijos buvo išleistas ir žurnalistas, aktyviai pasisakęs Rusijos karo Ukrainoje tema – apie tai pasakoja jo kolega Andrius (vardas pakeistas). Pats Andrius rusų žiniasklaidoje dirbo prieš daugiau kaip 20 metų. „Tuo metu atlikau praktiką Karaliaučiuje, vėliau dirbau ir radijuje bei televizijoje. Tokio lygio propagandos kaip dabar tikrai nebuvo, tačiau ilgainiui nusprendžiau keisti savo gyvenimo kelią ir grįžau į Lietuvą“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak Andriaus, kai kurie jo kolegos ir toliau tęsė darbus Rusijoje, todėl su jais palaiko nuolatinius ryšius. „Mano kolega žurnalistas, dabar jau galima sakyti dirbęs ir politikos srityje, spėjo išvykti ir šiuo metu gyvena saugioje vietoje, kurios neišduoda. Jo planuose nėra net minties grįžti į Rusiją“, – kalba Andrius.
Pašnekovas priduria, kad kolega nuolatos kalbėjo apie situaciją Ukrainoje dar iki karo, apie tai rašė ir socialiniuose tinkluose, negailėdamas palaikymo ukrainiečiams.
„Vėliau pamačiau, kad draugas jau kurį laiką nieko neberašo, nepublikuoja, kad su juo nėra galimybės susisiekti. Vėliau, kai jis jau prisijungė, pradėjau klausinėti, kas nutiko. Pasirodo, iš Rusijos pabėgti jam pavyko tik pasitelkus melą – jis buvo tardomas, klausinėjamas, kokia jo nuomonė apie tai, kas vyksta Ukrainoje, turėjo pateikti atgalinį bilietą, parodyti savo socialinius tinklus, net tai, ar ant nuotraukos nėra Ukrainos vėliavos, buvo peržiūrimi susirašinėjimai. Jeigu draugas būtų pasakęs, ką iš tikrųjų mano ar pavartojęs žodį „karas“, tikrai nebūtų išskridęs“, – pasakoja Andrius.
Aukštesniuose sluoksniuose, pasak jo, kalbama, kad Putinas visai pametė protą.
Jis priduria, kad toks šnipinėjimas jį tiesiog pribloškė. „Patikėčiau, jeigu tai vyktų kažkur Šiaurės Korėjoje, bet tokio lygio cenzūra Rusijoje man atrodė neįmanoma. Kolega kalba apie tai, kad jis buvo sekamas ir gąsdinamas. Buvo išdaužyti jo automobilio stiklai, o vairas išteptas kažkokiu lipniu tepalu, be to, pastaruoju metu gaudavo keistų žinučių ir skambučių, kad yra prieš Vyriausybę, prieš Putiną. Ir apskritai yra išdavikas.
Mano draugas niekada nebūtų pagalvojęs, kad taps politiniu emigrantu XXI amžiuje. Tačiau tokių kaip jis Rusijoje yra milijonai. Aukštesniuose sluoksniuose, pasak jo, kalbama, kad Putinas visai pametė protą. Draugas išvyko ir sakė, kad, jeigu pavyks, sugrįš į Europą, tačiau kol kas neatskleidžia, kur yra“, – teigia Andrius.
Pašnekovas priduria, kad, jo kolegos nuomone, Rusija yra feikinė valstybė – kaip Alisa stebuklų šalyje, kur daug kas tėra įvaizdis, o sukurta tikrovė visiškai skiriasi nuo realybės.
